Su svetimais žmonėmis nekąstumėte to paties šokolado ar sausainio. Tiesą sakant, tikriausiai net vandens buteliuko, kuris buvo kito žmogaus burnoje, nenorėtumėte glausti prie savo lūpų. Tačiau viskas kitaip, kai kalbame apie romantinius ar tėvų ir vaikų santykius.
Naujame tyrime teigiama, kad maži vaikai tai supranta ir naudoja šią informaciją atpažinti žmonių santykiams.
Tyrime dalyvavo daugiau nei šimtas 5-7 metų amžiaus vaikų. Jie žiūrėjo animacinius filmukus, kurių veikėjai dalijosi stalo įrankiais, laižė tą patį maistą, dalijosi žaislais, maistu. Vaikai be jokių kitų užuominų atspėjo, kad tie žmonės, kurie, vaizdžiai tariant, nebijo vienas kito seilių, priklauso tai pačiai šeimai. Tuo tarpu žaislų ir maisto dalybos gali vykti ir tarp draugų.
Tuomet mokslininkai į tyrimą pasikvietė dar mažesnius, kalbėti dar negalinčius vaikus ir jiems surengė lėlių pasirodymą. Dvi moterys valdė paprastas lėles. Viena atsikando apelsino skiltelės, pasiūlė ją lėlei, kuri jos irgi atsikando, o tuomet suvalgė likusią jos dalį. Kita moteris su savo lėle tiesiog žaidė juodu kamuoliu. Abi moterys su savo lėlėmis elgėsi draugiškai. Kitoje scenoje pirmoji lėlė rodoma graudžiai verkianti, kai šalia jos stovi tos dvi moterys. Mokslininkai stebėjo, į kurią moterį susikoncentruos vaikai. Ir taip, kalbėti negalintys vaikai žiūrėjo į tą aktorę, kuri su ta lėle dalijosi maistu.
Eksperimentas buvo pakartotas keliais būdais, moterys keitėsi vaidmenimis, o kartą antrajame veiksme verkianti lėlė buvo visiškai nauja. Tai padėjo mokslininkams įsitikinti, kad dalijimasis seilėmis vaikams nurodo artimą šeimos ryšį.
Tai yra įdomus žvilgsnis į tai, kaip vaikai supranta socialinius ryšius tarp žmonių. Neaišku, ar toks socialinės aplinkos supratimas yra įgimtas ar įgytas. Tačiau mokslininkai mano, kad šios žinios gali praversi padedant žmonėms, kuriems sunku kurti ir palaikyti artimus socialinius ryšius.
