Apie smurto liudininkais tapusius vaikus taip pat kalbėjomės su Specializuotos pagalbos centro projekto vadove Renata Muščinske bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vyriausiąja patarėja vaikų klausimais Daina Urbonaitiene.
Agresija tampa gyvenimo norma
„Su smurto prieš mamą ar kitą artimąjį pasekmes išgyvenančiais vaikais susidūriau dar savo profesinio kelio pradžioje, kuomet psichologinę pagalbą teikiau reabilitacijos centre bei mokykloje. Mažojo ryšys su jo globėju bei psichologinis klimatas šeimos viduje vaikui parodo, ko galima tikėtis iš pasaulio. Kai tenka gyventi namuose, kur tvyro rizika, ir žmonės, privalantys apgaubti meile ir saugumu, konfliktuoja, vaikai negali mėgautis juos ugdančiomis veiklomis, žaidimais ir tiesiog augti, bręsti“, – 15min pasakojo psichologė R.Bruzgienė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad smurtinėje aplinkoje augantys vaikai išsiskiria dirglumu, taip pat jautriau, netgi fiziškai reaguoja į įvairias grėsmes bei nesėkmes. Jiems sunku užmegzti ir išlaikyti santykius, prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, tad neretai mokykloje ar darželyje tokie vaikai sunkiai prisitaiko. Su smurtaujančiais partneriais „dėl vaikų“ gyvenančios mamos, kaip pastebėjo psichologė, izoliuojasi nuo savo sunkių jausmų, todėl neretai mažuosiuose jų nė neatpažįsta. Ieškant būdo, kaip nuraminti fizines reakcijas į nuolatinį nesaugumo jausmą, dažnai išsivysto priklausomybės.
„Vaikai auga nesuprasdami savo emocijų, o besikaupiančios nuoskaudos ir beviltiškumo jausmas gali prasiveržti gyvenimo norma tapusia agresija, nukreipta tiek į aplinkinius, tiek ir į save“, – paaiškino ji.
Ieško sveiko gyvenimo vilties
Kaip vaikai reaguoja į smurtą prieš, pavyzdžiui, motiną? Kas lemia, kad vieni iš jų užsidaro savyje, o kiti – ieško būdų padėti? Psichologė R.Bruzgienė atkreipė dėmesį, kad smurto liudininkais vaikai gali tapti tiek ankstyvoje vaikystėje, tiek ir vyresni. Pasak jos, mažiausiuosius smurto liudininkus patiriama įtampa gali itin prislėgti ar net susargdinti, mat ankstyvoje vaikystėje dar neišugdytos gynybinės jėgos jai atremti.
„Atsparumas stresui, kaip ir organizmo imunitetas, ankstyvoje vaikystėje nėra „ištreniruotas“, todėl reakcija į stresą gali prasiveržti brendimo sutrikimais, negebėjimu išaugti vaikiškus elgesio būdus, ar net somatinių simptomų atsiradimu“, – paaiškino ji.
Kita vertus, kaip pastebėjo moterų krizių centro psichologė, vaikai „atsineša“ skirtingą genetiką, todėl kai kurie įgimti gebėjimai, polinkiai ar net kūno konstitucija leidžia nusiraminimą atrasti knygelėse, sporte, bendravime ir taip patirti sveiko gyvenimo viltį.
Vieni vaikai pasineria į sporto ar meno kolektyvų gyvenimą, kitus – augina gatvė.
Anot 15min pašnekovės, kartais tokie vaikai bando įkalbėti palikti smurtautoją, kurti naują gyvenimą. Pajutę mamų sunkumus ryžtis pokyčiams jie gali netgi patys iškviesti pagalbą, ar nusivylę vengti grįžti į namus. Šeimos pakaitalu gali tapti tiek prosocialios, tiek ir destruktyvios grupės, subkultūros. Kaip paaiškino psichologė, reakcija gali būti įvairi. Vieni vaikai pasineria į sporto ar meno kolektyvų gyvenimą, kitus – augina gatvė.
„Neretas konsultuotas metalisto, goto, emo patirtį įvardijantis suaugusysis teigia, jog tai jam teikė prieglobstį, emociškai atsiribojant nuo šeimoje patirto smurto. Kitiems, kurių gebėjimai ir aplinkybės nuveda į destruktyvias grupes, neretai tenka įsilieti į kalėjimo subkultūrą, kuri patvirtina vaikystėje suformuotą pasaulio vaizdą, kuriame nėra lygiavertiškumo, vieni dominuoja prieš kitus, kur agresija – norma, o kalbėjimas apie emocijas – silpnybė“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
15min paklausta, kaip smurtą šeimoje patirianti moteris turėtų apie tai kalbėtis su vaiku, psichologė pabrėžė, kad vien pokalbio nepakanka, o būtina pasitelkti visą įmanomą pagalbą ir žalojančias patirtis keisti gydančiomis.
Kiek reikia laiko, kad tokios traumos paveiktas vaikas atsistatytų? „Kaip sunku atsakyti, per kiek laiko žemę paliks įšalas – juk nelygu kokia žiema buvo, koks gruntas bei žemų temperatūrų laikymosi trukmė – taip pat nelengva ir smurtą artimoje aplinkoje stebėjusio ar tiesiogiai patyrusio vaiko atsistatymo terminus įvardyti, – svarstė pašnekovė ir pridūrė: svarbiausia, kad greta sutrikusio vaiko atsirastų žmogus, kuris patvirtintų jo jausmus, palaikytų, kai šis abejoja, ar elgesys, kuris smurtautojui atrodo „normalus“, iš tiesų toks yra. Traumuotam žmogui reikalingas asmuo, kuris pasakytų tiesą. Lengviau toks žmogus atsistatys, jeigu tiesą, kad mes visi esame lygiaverčiai ir niekas neturi teisės mūsų skriausti, pasakys ir visuomenė.“
„Tėvų LiNIJA“
- Tai psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams.
- Darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val. galima paskambinti nemokamu anoniminiu numeriu 8 800 900 12 ir su profesionaliu psichologu pasikonsultuoti rūpimais vaikų auklėjimo klausimais.
- Daugiau informacijos - https://www.tevulinija.lt/
Visuomenėje – vis mažiau vietos smurtui
1997 metais veiklą pradėjęs Kauno apskrities moterų krizių centras nuo 2012-ųjų atlieka ir Specializuotos pagalbos centro funkciją Kauno mieste, teikia kompleksinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 15min kalbinta įstaigos projektų vadovė R.Muščinskė pastebi, kad policijoje registruotų tokių smurto atvejų, nors ir nežymiai, tačiau mažėja. Iš užpernai Kaune užfiksuotų 1708 atvejų, smurto liudininkais tapo 461 vaikas. Pernai – atitinkamai 1530, 357.
„Padidėjus gaunamų iš policijos pranešimų skaičiui galima ir pasidžiaugti, kad žmonės nebebijo kreiptis, pranešti. Tai stipriai pasijuto 2017 metais, – kalbėjo ji ir pridūrė: yra nemažai atvejų, kai smurtas namuose vyksta ne vieną dešimtmetį, o nukentėję tik dabar ryžtasi ieškoti pagalbos, nes atsirado daugiau informacijos, socialinių reklamų, tai pat žinomų žmonių pavyzdžių.
Per tą laikotarpį visuomenės požiūris pasikeitė, padidėjo sąmoningumas, nepakantumas smurtui. Apie įtariamą smurtą praneša kaimynai, išgirdę triukšmą, taip pat praeiviai, gatvėje matydami smurtinius veiksmus. Taip smurtaujančiam asmeniui duodame suprasti, kad nukentėjęs asmuo yra ne vienas, kad aplinkiniai taip pat gali sureaguoti ir pranešti Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112.“
Palikti smurtautoją trukdo įvairios priežastys
Net ir tais atvejais, kai šeimoje auga vaikai, ne kiekviena smurtą patirianti ryžtasi ieškoti pagalbos. Kodėl? 15min pašnekovė paaiškino, kad moteris stabdo daugelis veiksnių, tarp kurių ir gėda, kad aplinkiniai sužinos tai, ką taip ilgai bandyta nuslėpti. Dažną sulaiko įsitikinimas, kad vaikai turi augti su abiem tėvais. Svarbu ir tai, ar moteris augo tokioje pat aplinkoje ir neturėjo tinkamo tėvų pavyzdžio.
„Finansinė pusė taip pat sulaiko, nes pakankamai daug atvejų, kai moteris prižiūri tris mažamečius vaikus, rūpinasi namų ruoša, o vyras dirba, daro karjerą, nes toks pareigų pasiskirstymas buvo sukūrus šeimą. Moteris dažnai nepasitiki savimi, nes neturi nei darbo patirties, nei specialybės. Be to, smurtautojas naudoja psichologinį spaudimą, baugina, žemina, gąsdina, kad atims vaikus“, – sakė ji.
Dažnai net patys artimiausi žmonės pasiūlo kentėti, nes ir aš taip gyvenau, ir kitos moterys, bet vaikus šeimoje be skandalų užauginome.
15min pašnekovė džiaugėsi, kai artimieji, mokytojai ar kaimynai nelieka abejingi smurtui, tačiau pabrėžė, kad vis dar stipriai veikia stereotipai, dėl kurių atsakomybė perkeliama ant nukentėjusiojo pečių raginant „nenešti šiukšlių iš namų“, gąsdinant „ką žmonės pasakys“ ar „nesodink vaikų tėvo“.
„Dažnai, – pridūrė ji, – net patys artimiausi žmonės pasiūlo kentėti, nes „ir aš taip gyvenau, ir kitos moterys, bet vaikus šeimoje be skandalų užauginome.“
Taip pat ir pedagogams trūksta gebėjimo atpažinti smurtą, o kartais jie paprasčiausiai nenori įvelti mokyklos, nepatiki vaiko pasakojimu. Visuomenė po truputį keičiasi, tačiau ypač jaunąją kartą būtina šviesti, mokyti, kad smurtas negali būti toleruojamas, paaiškinti, kad tai žmogaus teisių pažeidimas. Liūdniausia, kad nematyti ir negirdėti vis dar yra patogu, visuomenei, politikams vis dar reikia skaudžių rezonansinių įvykių, kad pakeistume mąstymą, požiūrį į vykstantį smurtą.“
Pagalbą teikia vaiko teisių apsaugos specialistai
Kaip artimoje aplinkoje vykstantį smurtą, kai vaikas tampa liudininku, vertina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT)? Apie tai kalbamės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiąja patarėja D.Urbonaitiene. Anot jos, naujajame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme paaiškinta, kad reikšminga žala – tai ne vien fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta ar nepriežiūra, bet ir gyvenimas aplinkoje, kurioje tenka stebėti smurtą.
„Trauminio išgyvenimo pasekmės pasireiškia vaiko fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymu. Tokiais atvejais vaiko teisių apsaugos specialistai ieško geriausio būdo padėti, vertina ne tik silpnąsias, bet stipriąsias šeimos puses. Dažniausiai informaciją apie smurtą pirmieji gauna policijos pareigūnai, kurie nustatę, kad šeimoje yra nepilnamečių vaikų, visada praneša VVTAĮT. Atvykę specialistai atlieka situacijos vertinimą, nustato, ar yra pažeidimų ir kokios pagalbos reikia šeimai“, – paaiškino ji.
15min paklausta, ar būna, kad apie smurtą šeimoje vaiko teisių specialistams praneštų patys vaikai, pašnekovė atsakė teigiamai ir paaiškino, kad prabilti kartais padeda anonimiškumas, todėl itin pasiteisino „Pagalbos vaikams linijos“ idėja. Be to, anot jos, su vaiku specialistai gali susitikti neformalioje aplinkoje, o pranešėjo vardas tėvams ar globėjams neatskleidžiamas.
