Kokie ženklai iš tikrųjų parodo vaiko susidomėjimą matematika ir kokiais būdais geriausia jį skatinti, pranešime žinisklaidai pasakoja matematikos vadovėlių bendraautorė, respublikinių matematikos olimpiadų organizatorė, socialinių mokslų daktarė doc. Danutė Kiseliova bei VU Matematikos ir informatikos instituto mokslo darbuotojas, vadovėlių recenzentas Dainius Dzindzalieta ir „Šviesos“ leidybos vadovė Daiva Bartninkienė.
Svarbūs ženklai – jau pirmoje klasėje
Matematikai gabių vaikų yra pačių įvairiausių – vieni vaikystėje labai gerai skaičiuoja mintinai, kiti žaibišku greičiu perpranta ryšius tarp sąvokų, treti yra tiesiog darbštūs ir užsispyrę. Matematikos vadovėlių bendraautorė dr. Danutė Kiseliova sako, kad jau pirmoje klasėje reikia atkreipti dėmesį į pirmuosius ženklus, rodančius vaiko susidomėjimą matematikos mokslu.
Labai dažnai mokytojai ir tėvai sumaišo talentą matematikai su gabumais atlikti standartinius veiksmus be klaidų. Todėl būtent čia slypi didžiausias iššūkis.
„Matematikai gabus vaikas ne tik gerai ir greitai atlieka užduotis, bet sugeba paaiškinti savo sprendimą ir pagrįsti, kodėl darė būtent taip. Tiksliesiems mokslams pašaukimą turintis vaikas taip pat dažnai būna užsispyręs ir „nepaleidžia“ užduoties tol, kol randa teisingą sprendimą.
Mokytojų užduotis – laiku pastebėti tokius mokinius ir skatinti juos pateikiant įdomesnių ir originalesnių užduočių, ypač tų, kurios reikalauja loginio mąstymo. Gabių vaikų rankose – ateitis, todėl jiems būtinas išskirtinis dėmesys“, – įsitikinusi D.Kiseliova.
Visuomenėje vis dar vyrauja stereotipas, kad tie, kuriems gerai sekasi matematika, yra nekūrybiški bei mažiau empatiški nei kiti žmonės. VU Matematikos ir informatikos instituto mokslo darbuotojas dr. Dainius Dzindzalieta sako, kad tokie teiginiai neatitinka realybės.
„Matematiką apibūdinčiau kaip mokslą, kuris kiekvieną kartą kuria kažką naujo. Tad sakyti, kad matematikai yra nekūrybiški, yra tas pats, kas sakyti, jog matematikai yra ne matematikai. Tiesa, labai dažnai mokytojai ir tėvai sumaišo talentą matematikai su gabumais atlikti standartinius veiksmus be klaidų. Todėl būtent čia slypi didžiausias iššūkis.
Sudėtinga atliekant standartinius mokyklinius testus atskirti, ar vaikas yra gabus matematikai, ar ne. Gabūs vaikai nuobodžius testus dažnai atlieka atmestinai ir per daug nesistengia, todėl yra užgožiami vidutiniokų, kurie viską atlieka kruopščiai“, – pastebi D.Dzindzalieta.
Papildomas darbas su talentais – neišvengiamas
Pastebėjus išskirtinį vaiko susidomėjimą matematika, geriausia, kad jį toliau vystytų savo darbą išmanantis specialistas. D.Dzindzalietos nuomone, matematikai gabūs vaikai dažniausiai nėra pajėgūs savarankiškai ugdyti savo gabumų.
„Gero mokytojo įtaką matematikai gabiam vaikui būtų galima palyginti su krepšinio trenerio įtaka būsimam krepšininkui. Deja, tačiau kartais mokytojams nėra suteikiamos tinkamos sąlygos dirbti su vaikais. Pastebėjus vaiko susidomėjimą, patartina ilgai nedelsti ir kuo greičiau informuoti moksleivio tėvus apie pastebėtą talentą. Tėvai savo ruožtu turėtų pasirūpinti, kad jų vaikui mokykloje nebūtų per lengva ar nuobodu, nes tokiais atvejais, vaikai gali imti nemėgti matematikos pamokų“, – pasakoja D.Dzindzalieta.
Anot D.Kiseliovos, mokyklos bendruomenėje vis dar laikomasi nuomonės, kad papildomas ugdymas ir dėmesys reikalingas vaikams, turintiems gabumų meno ar sporto srityse, tačiau, docentės teigimu, šis požiūris – ydingas.
„Dažnai manoma, kad matematikai gabus vaikas savo jėgomis gauna gerus įvertinimus, ir to visiškai užtenka. Esu įsitikinusi, kad daugiausia pastangų reikia įdėti toje srityje, kurioje akivaizdžiai pastebimi ypatingi vaiko gabumai, todėl būtina sudaryti visas sąlygas, kad jie būtų plėtojami ir gilinami“, – sako D.Kiseliova.
D.Dzindzalieta priduria, kad Lietuvos knygynuose atsiranda vis daugiau specializuotų knygelių, kuriose yra pateikiami originalūs ir kūrybiškumo reikalaujantys matematikos uždaviniai bei pratimai. Šios knygelės moksleiviams padeda priprasti prie tikrosios matematikos uždavinių, kol šalia nėra mokytojo.
Šiuolaikinė matematikos pamoka – ne tik vadovėlis
Matematikos ekspertų teigimu, per šio dalyko pamoką reikalingiausios tos priemonės ar užduotys, kuriuose vaikai būtų skatinami galvoti kažką naujo bei užrašyti savo mintis.
„Liūdniausia būna tuomet, kai po dvylikos metų mokyklos suole matematikos „šimtukininkas“ universitete nesugeba išspręsti 5 klasės lygio užduoties. Mokyklos patirtis moksleivius įtikina, jog jie mokėsi matematikos, nors iš tikro jie buvo mokomi atkartoti mechaninius veiksmus. Kol kas Lietuvoje sunku susitaikyti su mintimi, jog skaičiavimo mašinėlės ar kompiuteriai jau sukurti, todėl juos įsigyti gali bet kuris mokinys. Matematikos pamokai reikia daugiau“, – tvirtina D.Dzindzalieta.
Jam pritaria ir D.Bartninkienė, atkreipdama dėmesį į tai, kad kuriant ir renkantis mokymosi priemones tenka atsižvelgti į visiškai kitokią šiuolaikinių vaikų kartą.
Liūdniausia būna tuomet, kai po dvylikos metų mokyklos suole matematikos „šimtukininkas“ universitete nesugeba išspręsti 5 klasės lygio užduoties.
„Didžiausias iššūkis mokytojams – kaip sudominti judrius ir labai greitai informaciją priimančius vaikus. Juos skatiname mokytis tiriant, keliant probleminius klausimus ir savarankiškai arba grupėje ieškant sprendimų.
Kad pavyktų įgyvendinti tokį mokymosi stilių, mokytojui tenka pasitelkti skirtingas, bet tarpusavyje glaudžiai susijusias ugdymo priemones, kurias sudaro ne tik vadovėlis, bet ir užrašų sąsiuviniai, skaitmeninės užduotys, projektiniai darbai ir kitos formos“, – teigia leidybos vadovė D.Bartninkienė.
Didžiausias priešas – nuobodulys
D.Kiseliovos teigimu, matematikos pamokose labiausiai atsiskleidžia mokinių kūrybiškumas, todėl svarbiausia, kad jos nebūtų nuobodžios.
„Gabūs matematikai vaikai daugiausia laiko turi dirbti pamokoje. Jeigu jiems skiriami namų darbai – jie turi būti tikslingi ir kūrybiški. Gabiam vaikui būtina skirti loginio mąstymo reikalaujančias užduotis. Tiek mokytojai, tiek tėvai turėtų susitarti su vaiku, kada ir kiek laiko papildomoms užduotims jis gali skirti. Mano nuomone, tam reiktų bent jau kelių valandų per savaitę.
Esu įsitikinusi, kad kol matematikos bus mokoma tik per atmintį, o ne konkrečią mokinių veiklą su tikslingais daiktais, skaitmenimis ar vizualiniais sprendimais, tol ji bus sunkiai įveikiama daugeliui mokinių. Kad išmoktum važiuoti dviračiu, reikia ne kalbėti, o sėsti ir važiuot“, – palygina D.Kiseliova.
