Eiti iki galo privertė gauta parama
„Local Kiddo“ (šis pavadinimas angliškai reiškia „vietos vaikis“) gimė Jungtinėse Valstijose, kur Eglė su šeima gyveno trejus metus. Iš ten ji parsivežė idėją keistis daiktais su rajono kaimynais interneto bendruomenėje.
Atviras ir intensyvus kaimynystėje gyvenančių amerikiečių bendravimas feisbuke lietuvei buvo naujas dalykas. Prisijungusi prie vaikiškų daiktų pardavimo grupės, skirtos Kembridžo rajonui, ji pamatė, kuo daiktų keitimasis bendruomenėje skiriasi nuo anoniminio pirkimo – kaimynai bendrauja draugiškiau, nustato mažesnę kainą, o atsiimti daiktą iš šalia gyvenančio žmogaus daug patogiau.
Todėl su šeima grįžusi į Lietuvą, Eglė išsikėlė tikslą Vilniuje suburti šeimų bendruomenę ir sugalvojo pastatyti daiktų keitimosi dėžę, kuri tarnautų kaip savotiškas paštomatas. Idėja sutapo su jos asmeniniais tikslais – anksčiau Vilniuje ir Briuselyje žurnaliste dirbusi Eglė siekė išmokti vystyti IT produktus ir, prisijungusi prie „Women Go Tech“ programos, ėmė ieškoti partnerių projektui įgyvendinti.
Iš pradžių siekis buvo nemokamai gauti kelias paštomatų dėžes iš šiuo verslu užsiimančių įmonių. Bet atėjus karantinui, paštomatai buvo užversti darbais ir teko imtis plano B – pačiai pastatyti tokį paštomatą.
„Šiandien yra daug variantų, kaip prekiauti second-hand vaikų daiktais – tiek online, tiek gyvai. Bet man jie visi netiko – važiuoti į „Mamų mugę“ gaila laiko, o vaikų daiktams skirtos online platformos reikalauja daug darbo, – 15min GYVENIMUI kalbėjo Eglė. – Jei reikia dviejų knygų apie gyvūnus trimetei, ieškoti jų ir siųstis iš Rokiškyje gyvenančios šeimos man yra per didelė laiko investicija. O gal tokių knygų yra mano kaimynystėje? Norėjosi susirasti tas šeimas ir su jomis susitarti.“
Eglei pasirodė svarbu išspręsti problemą, kad pirkėjams ir pardavėjams nereiktų derinti laiko ir susitikti dėl daiktų perdavimo, nes tai – darbas ir laiko gaišimas abiem pusėm, o ir susitarus planai netikėtai keičiasi. Pati auginanti dvi mergaites Eglė žino, kad logistika su vaikais yra nepatogi. „Išsukimas iš kelio vien pasiimti žaislo gali baigtis vaiko ašaromis, kad jis nori valgyti, o aš nieko neturiu, gali patekti į spūstį ir kelyje užtrukti gerokai ilgiau nei planavai. Nuo pradžių žinojau, kad „Local Kiddo“ sėkmė priklausys nuo to, ar rasiu patogų būdą daiktams perduoti“, – aiškino ji.
Šio „paštomato“ idėja sulaukė dviejų rėmėjų – mentorės iš „Women Go Tech“ ir vienos politikės. Finansinė parama suveikė kaip didelis stimulas – jei jau kiti investavo, reikia padaryti! Likusią sumą moteris pridėjo iš savo lėšų, surado ir nupirko didelę metalinę dėžę su 10 spintelių, spynas joms užrakinti, sugalvojo specialią sistemą, kad kiekvienas žmogus, paliekantis daiktą dėžėje, nustatytų unikalų spynos kodą, kurį žinotų tik pirkėjas ir pardavėjas.
Dėžė vietą rado prie Sapiegų parke įsikūrusio bendruomenės centro „Miesto laboratorija“. Jie draugiškai į savo valdas priėmė savotišką paštomatą: „Tai yra labai paprastas sprendimas – fizinės spynos, kodai, spintelių rankenos. Padaryta minimaliomis išlaidomis ir veikia! Man atrodo, tai ir yra svarbiausia – ne kiek kainuoja, o kad veiktų.“
Man grupės priežiūra atrodo kertinis momentas – į grupę norėsis ateiti tik tada, jei visi jos nariai laikysis taisyklių.
Nors Eglės tikslas buvo sukurti IT produktą ir jį vystyti, ji pabrėžė, kad ši grupė nėra verslo modelis, iš kurio ji gautų pelno, ir apskritai ne jos pagrindinė veikla.
Grupės išskirtinumas – moderavimas
Feisbuko grupės, kuriose parduodami daiktai, nėra jokia naujiena, bet dauguma jų esą paliktos likimo valiai – vieni tiesiog paskelbia, ką parduoda ar atiduoda, kiti, jei kažkas patiko, nusiperka. „Local Kiddo“ išsiskiria tuo, kad yra moderuojama, be to, ši grupė orientuota išskirtinai į vaikams, kūdikių mamoms ir nėščiosioms skirtus daiktus.
„Tokios pardavimo erdvės moderavimas yra visiškai naujas dalykas – to beveik niekas nedaro, todėl, būna, žmonės ir apgauna, ir įžeidžia vienas kitą. Man grupės priežiūra atrodo kertinis momentas – į grupę norėsis ateiti tik tada, jei visi jos nariai laikysis taisyklių, pavyzdžiui, atsakys į užduotus klausimus, maloniai bendraus, rašys taisyklinga kalba“, – teigė projekto iniciatorė.
Grupėje savanoriškai dirba trys moderatorės, kurios žiūri tvarkos ir, jei reikia, primena apie pamirštą taisyklę. Čia taip pat galima ieškoti įsigyti reikalingų daiktų, net prašyti padovanoti. Kartais grupės nariai vieni kitiems padeda parduoti daiktus – atskirai neprašyti pasidalina savo pastebėjimais ir rekomendacijomis apie daiktą. Vieni skelbimus įkelia tik su trumpa informacija apie daiktą, kiti prideda šmaikštų komentarą.
Ne vienas skelbimus palydi istorijomis – kaip daiktą pirko, ar buvo mėgstamas, neslepia net nesėkmingų patirčių – kad vaikas visai nemėgo žaislo arba drabužis netiko, nes etiketėje nurodytas klaidingas dydis. Net ir tokiais atvejais daiktai perkami – kitiems vaikams jie gali puikiai tikti. Jei daugiau žmonių pretenduoja į tą patį daiktą, pardavėjas pataria, kur galima nusipirkti tokį patį naują. Toks bendravimas užtikrina ir kokybę – jei skelbime pardavėjas nepagrįstai „pagražina“ daiktą, kiti susidūrę nariai komentaruose greitai pasidalina, koks tas daiktas yra iš tiesų.
Per beveik 3 mėnesius prie „Local Kiddo“ prisijungė maždaug 550 žmonių. “Mano tikslas nėra kuo daugiau narių – žiūriu kokybės, o ne kiekybės. Tarkime, nepriimu narių, kurie neatsako į prisijungimo klausimus, nes tai – būtina sąlyga”, – sako Eglė. Grupės įkūrėja nuolat bendrauja su nariais ir primena, kaip naudotis paštomatu ir kad daiktai jame negali užsigulėti, daro apklausas, ko nariai ieško, ką galvoja apie kainas – taip ji stengiasi išlaikyti grupę gyvybingą ir tai kol kas pasiteisina.
Čia gali jungtis gali ne tik mamos, kaip įprasta, bet visi vaikų priežiūra užsiimantys žmonės. Pareiga aprengti vaikus tenka ir tėčiams, o daiktų vaikams kartais ieško močiutės, seneliai, auklės, tad grupėje jie irgi laukiami.
„Lietuvoje interneto mamų susibūrimai vertinami kontroversiškai – socialiniai tinklai ir „supermamų“ istorija parodė, kad kai kurios mamos gali būti ekstremalios, linkusios konfliktuoti ar neadekvačiai vertinti realybę. Mano patirtis buvo priešinga – auginant vaikus kitos mamos man tapo didžiausia parama sunkiais momentais, iš jų sulaukdavau gerų patarimų.
Supratau, kad problema ne su mamomis, bet kad nenubrėžiamos bendravimo ribos, o piktų žmonių tiesiog nereikia prisileisti. Su „Local Kiddo“ matau puikiąją mamų pusę, kai linksmas jų įrašas gerai nuteikia visai dienai”, – patirtimi dalijosi Eglė.
Ji yra subūrusi uždarą „Facebook“ grupę mamoms bendrauti „Čia mamos“ ir tikina, kad mamų rūpestis viena kita gali būti jaučiamas ir per socialinį tinklą: „Čia mamos“ buvo mano pirmasis internetinės bendruomenės projektas, reikėjo laiko, kol narės grupėje pasijuto gerai, ir ėmė bendrauti – dabar man tai geriausias įrodymas, kad atsakingai suburiamos mamų bendruomenės yra didelė jėga.“
Dabar man tai geriausias įrodymas, kad atsakingai suburiamos mamų bendruomenės yra didelė jėga.
Antakalnyje prasidėjusi grupė peržengė jo ribas
Eglei vienas svarbiausių „Local Kiddo“ aspektų – bendruomeniškumas. Ir nors grupės nariai bendrauja virtualiai ir mato tik vienas kito vardą, pavardę bei nuotrauką, ilgainiui savotiškai susipažįsta: sužino, kokio amžiaus ir lyties vaikus kas augina, kokių daiktų ieško, net koks žmogus yra – grupėje nariai dažnai pasidalija nuotraukomis ir istorijomis iš savo gyvenimo.
„Kartais virtualus bendravimas pavirsta į realias pažintis – užtenka su grupes nare trumpam susitikti prie paštomato, kad bent kiek pažintum žmogų, ir grupėje pasidaro dar smagiau bendrauti. Apie tai ir yra „Local Kiddo“.
Eglei žodis „bendruomenė“ turi didelį svorį ir anksčiau daiktų pardavimo grupei nebūtų jo taikiusi. Bet patirtis Amerikoje pakeitė nusistatymą ir dabar ji įsitikinusi, kad bendruomenė yra grupė žmonių, kurie pasisemia gerų emocijų kažką veikdami kartu.
„Man didžiausias bendruomeniškumo pavyzdys – kai kažkas pasiūlo pagalbą. Reikėjo atskiros dėžutės dovanojamiems daiktams, narė atnešė. Nariai pasisiūlo pagelbėti su logistika – paimti ir perduoti daiktą, jei mato, kad jiems pirkėjo ir pardavėjo rajonai patogūs. Tai ir yra bendruomeniškumas, kai atsiranda noras prisidėti ir padėti be jokios priežasties, be naudos siekimo“, – sako Eglė.
Grupė pradėjo burtis Antakalnyje – čia stovi „Local Kiddo“ dėžė, gyvena pati grupės įkūrėja. Nedidelė fizinė bendruomenė sparčiai išplito į kitus Vilniaus rajonus: „Sandoriams reikia, kad būtų pakankamai pirkėjų, todėl dabar geografija – visas Vilniaus miestas.“
Eglė sulaukė iš atokiau nuo Antakalnio gyvenančių grupės narių klausimų, kaip tokį patį „paštomatą“ pastatyti jų rajone. „Artimiausias planas – Naujamiesčio daiktadėžės pastatymas. Šiam tikslui susibūrė trys šio rajono narės ir ieško finansavimo bei patogios vietos Naujamiestyje. Įrengti vieną dėžę kainuotų kiek daugiau nei 500 eurų. Taip ir turi būti, kad iniciatyva kiltų iš pačių žmonių. Tuomet yra ramu, kad daiktas bus naudojamas“, – pabrėžė „Local Kiddo“ kūrėja.
Ir nors šios grupės pirmas tikslas yra pirkti, parduoti ir atiduoti vaikų daiktus, netrukus paaiškėjo, kad nariams joje smagu tiesiog pabendrauti. „Atrodo, kad esame užversti informacija, bet iš tiesų žmonėms trūksta gero turinio ir kokybiško bendravimo. Paradoksalu, bet grupė apie daiktus gali atstoti gerą turinį – žmonės dalinasi savo rekomendacijomis, istorijomis, užduoda įvairių klausimų ir dėkoja už atsakymus. Tai didžiulė pridėtinė vertė“, – tikina moteris.
Grupės hitas – apatinės kelnaitės mažiausiems
Atremdama kritiką, esą sukurta dar viena grupė, skatinanti vartoti ir pirkti, jos moderatorė atkreipė dėmesį, kad joje cirkuliuoja daugiausiai dėvėti daiktai: „Vadinasi, jie jau yra rinkoje, juos kažkas jau nupirko. Tikslas – ne išmesti juos į šiukšlių dėžę, kad būtų perdirbti ar net neperdirbti, o kad kažkas juos toliau naudotų.“
Paradoksalu, bet grupė apie daiktus gali atstoti gerą turinį – žmonės dalinasi savo rekomendacijomis, istorijomis, užduoda įvairių klausimų ir dėkoja už atsakymus.
Pašnekovė pastebėjo, kad žmonės lengviau atsisveikina su daiktais, kai ieškančią šeimą kažkiek pažįsta ir žino, kad daiktą naudos. Tuomet svarbiau už daikto kainą pasidaro pats faktas, kad daiktui suteiki antrą, trečią, o gal net dešimtą gyvenimą. Todėl nemažai vaikiškų daiktų grupėje tiesiog atiduodami.
„Pastebėjau, kad Lietuvoje vyrauja tendencija pirkti naujus brangius vaikiškus daiktus, o panaudotus atiduoti į labdarą. Bet labdaros organizacijos dažnai drabužių net nepriima – tiek daug jų turi, o, tarkime, kaimynė iš gretimo namo mielai paimtų visą maišą jūsų vaiko išaugtų drabužių. Todėl per „Local Kiddo“ bandau sujungti žmones, kurie patenka į vidurinę klasę, kai ieško kokybiško, bet nelabai brangaus daikto“, – nurodo Eglė.
Ji statistikos neveda, bet prisipažino nustebusi, kad bene didžiausio populiarumo sulaukė dėvėtos apatinės kelnaitės mažiausiems vaikams. Pirmoji jas padovanoti panorusi narė nedrąsiai paklausė, ar galima siūlyti tokius drabužius, bet spėjo, kad kam nors pravers. Keturi ar penki atsakymai pasipylė akimirksniu: man reikia, man, ir man! „Kai vaikas mokosi puoduko reikalų, apatinės kelnaitės yra labai reikalingas daiktas. Ir savo vaikams esu pirkusi jas iš antrų rankų“, – dalijasi Eglė.
Panašiai su moterims skirtu apatiniu trikotažu ir kitais daiktais, kurių reikia nėštumo bei pogimdyviniu laikotarpiu – specialių liemenėlių ir įdėklų į juos, kelnaičių, higieninių įklotų, priemonių žindymui palengvinti.
Dar gyvendama už Atlanto Eglė pamatė, kad amerikietės nebando pagražinti pogimdyvinės realybės ir drąsiai viena iš kitos perima tai, kas gali būti antrą kartą panaudota. „Norėtųsi paskatinti Lietuvoje gyvenančias moteris, kad nesislėptų viena iš kitos perimančios tokius daiktus, nes dabar tarsi gėda, kad tau jų reikia. Gan uždara „Local Kiddo“ bendruomenė, kurioje dominuoja moterys, yra puiki vieta pradėti tai daryti“, – vylėsi grupės kūrėja.
Kalėdų dovanas šiemet pirks iš antrų rankų
Iš kitų šeimų atkeliavę grupės narių daiktai džiugina ir Eglės vaikus. „Mano vaikai „Local Kiddo“ dėžę mato kaip gerų daiktų lobyną, – juokėsi dviejų mergaičių mama. – Dažniausiai ten nuvažiuoju pasiėmusi jas iš darželio. Vaikai jau žino, kad kažką gaus, ir labai laukia. Man didelis iššūkis paaiškinti, jog ne daiktuose laimė, ir nebūtinai kasdien jos turi kažką gauti.
Šiemet su vyru nusprendėme, kad Kalėdų dovanas savo vaikams pirksime iš „Local Kiddo“. Daug žmonių nusistatę prieš dovanas iš „antrų rankų“. Bet juk vaikas to nesupranta. Tai nereiškia, kad noriu sutaupyti ar apgauti vaiką, bet vaikui nesvarbu etiketė, lipdukas, maišelis, jis žiūri į turinį, ne į formą. Čia slypi visas vaikystės gražumas“, – teigė Eglė.
Jos planas įgauti IT produkto valdymo patirties pasiteisino su kaupu. „Norėjau įgyti patirties, ką iš tikrųjų reiškia kurti IT produktą. Šiandien turiu pusę tūkstančio produkto vartotojų, aiškinuosi jų poreikius ir pagal tai priimu sprendimus, – teigė pašnekovė.
– Mano vyras, kuris visada mane skatina veikti, šį pasiekimą įvertino sakydamas, kad daug iniciatyvų žlunga, nes jų niekam nereikia, o tu sukūrei tai, kuo žmonės naudojasi. Ir, nors „Local Kiddo“ nėra startuolis, aš juo didžiuojuosi kaip pirmąjį – svarbiausią – etapą įveikusiu startuoliu“, – džiaugėsi Eglė.
