Nors dauguma būsimų tėvų naujo šeimos nario sutikimui ruošiasi iš anksto, tačiau pasirengti užplūstantiems jausmams – neįmanoma misija. Reikia ne tik išmokti pasirūpinti kūdikiu, bet ir susivokti, kaip pasikeitė jų pasaulis, jie patys ir jų antroji pusė.
Nors didžioji dalis tėvų dėmesio atitenka vaikui, pora turėtų nenustoti kalbėtis, išklausyti vienas kitą, dalintis per dieną išgyventomis patirtimis.
Bemiegės naktys, pastangos suprasti, ko reikia verkiančiam naujagimiui, – tik dalis jauniems tėvams kylančių rūpesčių. Euforiją ir begalinę meilę gali pakeisti psichologiškai sunkios, net depresyvios emocijos.
Gydytojos psichiatrės Gintautės Šyvienės teigimu, nors dalis tėvų tikisi, kad sunkios bus tik pirmosios kūdikio gyvenimo savaitės, priprasti prie naujo gyvenimo gali prireikti ir daugiau nei metų.
„Pogimdyvinis laikotarpis yra itin jautrus ir įtemptas. Sustiprėjus atsakomybės jausmui, su kylančiomis baimėmis nėra lengva susidoroti. Jaunos mamos gali užsisklęsti savyje, patirti liūdesio, apatijos ar pernelyg didelio rūpesčio kūdikiu epizodus. Todėl vyras ir kiti artimieji turėtų moterį palaikyti, priminti, kad išgyventi jos patiriamas emocijas yra normalu“, – pabrėžia G.Šyvienė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Beata Tiškevič. Pogimdyvinė depresija: „Aš norėjau, kad to vaiko nebebūtų“
Naujasis „Aš“ – tėtis
„BENU vaistinės“ projekto „Kūdikio dėžutė“ atstovė vaistininkė Jovita Motiejaitienė pastebi, kad dalintis darbais ir atsakomybėmis lietuvių šeimoms tampa įprasta – vis dažniau į vaistines atskuba tėčiai. Tiesa, paprastai jie vienu metu konsultuojasi su vaistininku, o telefonu tariasi su mažylio mama.
Kai gimsta kūdikis, poros vaidmenys pasikeičia – formuojasi nauji ryšiai. Pora nebėra tik vyras ir moteris – jie tampa tėčiu ir mama. Tai yra naujos tapatybės, prie kurių reikia priprasti. Būtina siekti, kad visi naujais – mamos ir vaiko, tėčio ir vaiko, mamos ir tėčio – ryšiais būtų patenkinti.
„Pirmaisiais metais tėvai patiria visą emocijų spektrą – vyrai dažniau išgyvena dėl finansinių ir šeimos saugumo aspektų, o moterys užsikrauna pernelyg daug darbų ir nepasitiki vyru. Manau, kad mama yra tampama, o būti tėčiu ir pajausti ryšį su vaiku reikia išmokti. Todėl vyrui reikėtų patikėti bent vieną veiklą, pavyzdžiui, mažylio maudymą, kurią jis ir tik jis darytų su vaiku“, – teigia specialistė.
Pasak jos, emocijas veikia ir pasikeitusi kasdienė rutina. Net jei tėvai prieš gimdymą domėjosi ir skaitė, kokias sauskelnes rinktis ar ką daryti, kai mažylis karščiuoja, tokiems klausimams iškilus realybėje, gali ištikti ir paralyžiuojanti baimė suklysti. G.Šyvienė pataria mokytis priimti iš šalies siūlomą pagalbą, dalintis darbais.
Manau, kad mama yra tampama, o būti tėčiu ir pajausti ryšį su vaiku reikia išmokti.
Specialistė pastebi, kad nors didžioji dalis tėvų dėmesio atitenka vaikui, pora turėtų nenustoti kalbėtis, išklausyti vienas kitą, dalintis per dieną išgyventomis patirtimis.
Svarbu mokytis nelyginti mažylio raidos su kitų, kovoti su per dideliu baimingumu dėl vaiko sveikatos ir vystymosi.
„Dažnai tėvai sau iškelia per didelius lūkesčius: nori, kad vaikas niekada nesirgtų, neverktų, gerai valgytų. Tačiau pernelyg globėjiška pozicija kenkia ne tik santykiams ar jų psichologiniam klimatui, bet ir trukdo tinkamai pasirūpinti vaiku“, – pabrėžia gydytoja psichiatrė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Aušra Kurienė: Mušdami vaikus auginame nemąstančius, paklūstančius vergus
Tikrovės neatitinkantys lūkesčiai
Pasak J.Motiejaitienės, jauni susijaudinę tėvai yra nuolatiniai vaistinių lankytojai. Jiems reikia ne tik profesionalios informacijos apie vaiko priežiūrą, bet ir paramos, supratimo: „Dažniausiai teiraujamasi, ar mažylio simptomai ir jausenos yra normalūs, klausiama, ar normalu, kad kūdikis mažai miega, dažnai keliasi, yra irzlus, nesukoncentruoja dėmesio, jam pučia pilvą. Dažnai trūksta žinių, kaip gydyti mažylio odos pašutimus ir kitus alerginius bėrimus.“
Tėvai dažnai prisiklauso klaidingų patarimų ar gąsdinimų, todėl nepagrįstai įsibaimina. „Kūdikių organizmas yra jautrus ir dar tik pratinasi prie mus supančios aplinkos, tad ir tokie sutrikimai yra neišvengiami. Svarbu suprasti, jog kūdikiams reikia ypatingos ir patikimos priežiūros. Nereikėtų preparatų skirti savo, kaimyno ar kitos mamos nuožiūra“, – pabrėžia J.Motiejaitienė.
Asmeninei higienai ir sveikatai reikia skirti ypatingą dėmesį – nusilpęs ir po gimdymo išsekęs organizmas yra itin jautrus infekcijoms ir uždegimams.
Specialistė primena, jog kiekvienos jaunos šeimos vaistinėlę turėtų papildyti bambai valyti skirtas fiziologinis tirpalas, nagučiais įdrėkstą odą dezinfekuojantis antiseptinis purškalas, aliejus ar kremas odos drėkinimui, pašutimus mažinantis tepalas su cinku, pakilusią temperatūrą mažinančios homeopatinės žvakutės.
Skirti dėmesio sau
Vis dėlto nepamiršti rūpintis reikėtų ne tik kūdikiu, bet ir mama, kurios organizmas po gimdymo patiria ekstremalius pokyčius.
„Kartais sunku rasti laiko net ramiai nusiprausti. Tačiau asmeninei higienai ir sveikatai reikia skirti ypatingą dėmesį – nusilpęs ir po gimdymo išsekęs organizmas yra itin jautrus infekcijoms ir uždegimams. Todėl mamai svarbu nepamiršti skirti pakankamai dėmesio sau – sveikai maitintis, rūpintis, kad organizmui netrūktų būtinų medžiagų, ir jokiu būdu nealinti savęs gimdymo metu priaugtą svorį mažinančiomis dietomis“, – primena vaistininkė.
