Teko įveikti kaimynų baimes
Pagrindinis jau daugiau nei trejus metus veikiančių Vaiko ir motinos namų įkūrimo tikslas – įgyvendinti Bausmių vykdymo kodekso reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad nėščioms ir vaikų turinčioms moterims turėtų būti leista gyventi ne pataisos namų teritorijoje, kol vaikui sukaks treji metai. Tokiu būdu siekiama pagerinti nuteistų moterų, auginančių vaikus iki trejų metų, resocializaciją.
„Šiam tikslui gyvenamajame privačių namų rajone buvo įsigytas namas, nutolęs maždaug apie 5 km nuo pataisos įstaigos, kuris buvo pritaikytas gyventi penkioms moterims su vaikais. Vienas iš projekto reikalavimų buvo, kad kiekviena moteris su vaiku turėtų savo atskirą kambarį, kad būtų bendros žaidimo erdvės, taip pat tam tikra erdvė pasibuvimui ir žaidimams lauke“, – pasakojo Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Loreta Skrickienė.
Paklausta, kaip į tokios įstaigos atsiradimą reagavo kaimynai, pašnekovė neslėpė, kad iš pradžių buvo juntamas vietinės bendruomenės pasipriešinimas, todėl Pataisos namų atstovai net keletą kartų susitiko su gyventojais.
„Tikrai buvo įvairių baimių, tačiau dabar tos moterys čia ramiai gyvena, laisvai vaikšto, eina į parduotuvę, sveikinasi su kaimynais ir jokių incidentų nėra buvę. Taigi galima teigti, kad plačiąja prasme tokia praktika turi teigiamos įtakos ir visuomenei, nes keičia žmonių požiūrį – vietoj baimės, priešiškumo atsiranda daugiau tolerancijos ir supratimo.
Lietuvoje dažnai bendruomenė sukyla, kai šalia išdygsta kokia nors panaši įstaiga. Tačiau juk visi nuteistieji, atbuvę bausmės laiką, išeina į laisvę ir tampa mūsų kaimynais. Tad kodėl jo reikia bijoti dabar? Kaip tik reikia jam padėti integruotis. Iš nuteistųjų girdime, kad kai žmonės jais patiki ir pasitiki, tuomet ir jiems labai norisi nepavesti, neapvilti pasitikėjimo, įrodyti, kad jie gali pasikeisti“, – svarstė pašnekovė.
Gali turėti pinigų ir laisvai vaikščioti
Nuteistosios Vaiko ir motinos namuose iš tiesų gyvena kitaip nei Pataisos namuose. Jos gali laisvai judėti tam tikrais nustatytais maršrutais, pavyzdžiui, yra maršrutai į parduotuvę, į miesto centrą, į pataisos įstaigą, į polikliniką pas šeimos gydytoją, į gamtininkų stoties parką ir pan. Tiesa, jos turi griežtai atsiskaityti – kur išeina ir kada sugrįš, negali nukrypti nuo maršruto.
„Moterys tikrai šia laisve nepiktnaudžiauja. Kartais pasitaiko, kad autobusas neatvažiuoja – tokiais atvejais jos susisiekia su name dirbančia pareigūne ir pasisako, kad vėluos sugrįžti, pavyzdžiui, 10 min. Moterys brangina galimybę gyventi už pataisos įstaigos ribų ir atvejų, kad už kokį nors nusižengimą moterį reikėjo grąžinti į pataisos namus, nebuvo, nors įstatymas tokią galimybę numato.
Jos ne tik nedaro nuobaudų, bet ir stengiasi, prižiūri namą, tvarkosi, žolę pjauna kieme, užsiveisusios darželį, kuriame augina prieskonines daržoves. Koks namas buvo gražus, taip visus tuos trejus metus yra palaikomas. Su moterimis name nuolat būna viena pareigūnė, jos keičiasi pamainomis, taigi mūsų specialistės, aišku, jas pamoko, prižiūri, bendrauja su jomis, padeda spręsti iškylančias problemas“, – teigė L.Skrickienė.
Taip pat čia gyvenančios moterys turi neribotą galimybę skambinti telefonu ir turėti neribotus pasimatymus su artimaisiais, gali turėti grynųjų pinigų ir neribotai naudoti. Tai reiškia, kad jos pačios gali apsipirkti parduotuvėje, išskyrus nuteistiesiems draudžiamas prekes, pavyzdžiui, jos negali pirkti alkoholio. Šios tvarkos pažeidimų taip pat nėra buvę.
Kaip moterys atrenkamos
Nuo atidarymo pražios Vaiko ir motinos namuose gyveno 17 moterų. Vienos – trumpiau, kitos – ilgiau. Dviem moterims buvo pratęstas leidimas ten gyventi, kol jų vaiku sukako ketveri, per tą laiką jos išėjo į laisvę. Tokią galimybė numato teisės aktai. Priešingu atveju, kol mamai dar nėra pasibaigusi bausmė, vaiką tektų atplėšti nuo mamos ir perduoti socialinės globos įstaigai arba giminaičiams, o tai skausminga tiek vaikui, tiek mamai.
Kokios moterys gali gauti galimybę apsigyventi už pataisos įstaigos ribų?
„Teisės aktai nenumato, kad tam tikra bausmė ar nusikaltimo pobūdis užkirstų moteriai kelią apsigyventi Vaiko ir motinos namuose. Kai mama parašo prašymą, jį svarsto tam tikslui sukurta komisija. Yra vertima aplinkybių visuma: bausmės trukmė, nusikaltimas, mamos elgesys, ar mama turi nuobaudų, ar sugeba laikytis pataisos namų taisyklių.
Aišku, vienas iš pagrindinių kriterijų yra vaiko interesai, mamos gebėjimas rūpintis vaiku, jos motyvacija, gebėjimas prisiimti atsakomybę už vaiką. Personalas pažįsta tas moteris, mato jų socialinius, motinystės įgūdžius, motyvaciją ir norą pasirūpinti vaiku“, – pasakojo Panevėžio pataisos namų atstovė.
Kaip gyvenimas pusiau laisvėje keičia jas
L.Skrickienės teigimu, paprastai nuteistosios gailisi dėl pasidarytų nusikaltimų. Kita vertus, pataisos įstaigos sąlygomis gerai elgtis yra lengviau: nėra galimybės gauti svaigalų, nėra šalia neigiamą poveikį turinčių draugų.
„Pas mus mamos tampa labai pozityvios. Jos ir vaikus myli, ir tikrai nori, stengiasi. Tikrai matome pozityvius pokyčius. O gyvenimo istorijų yra įvairių, pas mus jos patenka turėjusios įvairiausių patirčių. Kartais būna ir taip, kad vaikai, kol mama buvo laisvėje, kažkam atiduoti, bet pas mus ji pasikeičia. Čia moterys lanko elgesio pataisos programas, su jomis dirba psichologai, visa tai padeda keisti požiūrį į save.
Tuomet jos stengiasi atkurti socialinius ryšius su šeima, nori pasiimti pačios auginti vaiką. Kitos atranda tikėjimą. Trečioms tapti sąmoningesnėms padeda bausmė – jos pamato, ką padarė su savo gyvenimu. Kartais jos sako – gal ir reikėjo tos bausmės, kad daug ką suprastų ir pasiryžtų gyventi kitaip.
Mes matome, kad jos rūpinasi vaikais, myli juos, o ir vaikai džiaugiasi savo mamomis. Vaiko ir motinos namuose vaikai auga visiškai kitokioje aplinkoje nei pataisos namuose, už spygliuotos tvoros. Tokie vaikai kitą kartą nežino nei kas yra automobilis, nei autobusas, tik mūsų mūsų darbuotojai kartais juos išsiveda į miestą, kad šie visgi pamatytų, koks gyvenimas yra už tvoros. Už įstaigos ribų augantys vaikai turi galimybę gyventi normalioje namų aplinkoje ir susipažinti su pasauliu tokiu, koks jis yra iš tiesų“, – teigė pašnekovė.
Ji įsitikinusi, kad Vaiko ir motinos namuose gyvenančios moterys gauna galimybę auginti atsakomybės jausmą tiek už save, tiek už savo vaiką, nes čia joms daug kuo rūpintis jau reikia pačioms. Ir tai leidžia susiformuoti teigiamiems elgesio modeliams. Kai kurios moterys mokosi modelio, kurio iki tol gal net nežinojo: jos pamato, kad gyvenimas gali būti ir kitoks, jis gali būti gražus: galima gyventi gražioje aplinkoje, gražiai auginti vaikus ir nedaryti nusikaltimų. Mokslininkai jau seniai pripažįsta – mokyti reikia teigiamu pavyzdžiu.
„Jos čia yra arčiau visuomenės, arčiau bendruomenės, pusiau laisvėje, nejaučia tokios didelės izoliacijos kaip Pataisos namuose, neigiamos kitų nuteistųjų elgesio kultūros įtakos. Normalu, kad tokiomis sąlygomis žmogus socializuojasi geriau ir greičiau. Be to, tai skatina geriau elgtis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių, išmokti savarankiškai rūpintis vaikais, ugdyti atsakomybę ir kitas nuteistąsias, auginančias vaikus, kurios taip pat norėtų čia patekti“, – apibendrino pašnekovė.
Norvegijos paramos programos „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ tikslas – pagerinti Lietuvos bausmių vykdymo sistemą, vadovaujantis tarptautiniais žmogaus teisių užtikrinimo standartais.
Siekiama sudaryti sąlygas nuteistoms moterims, auginančios vaikus iki 3 m. pataisos namuose, resocializacijai ir reintegracijai. Panevėžio PN Vaikų (kūdikių) skyriuje nuolat vaikus iki 3 metų augina apie 8–10 moterų. Galimybė apgyvendinti motinas su vaikais ne pataisos namuose sumažina vaikus auginančių moterų izoliaciją nuo visuomenės, nuo pilnaverčio, vaiko psichosocialinei raidai ir ugdymui itin svarbaus gyvenimo.
Programos partneris – Norvegijos pataisos tarnyba. Ja siekiama palengvinti Lietuvos ir Norvegijos institucijų bendradarbiavimą gerinant Lietuvos bausmių sistemą ir perimant gerąją praktiką bei modelius.
