Vaikų raidos specialistai yra parengę daugybę internete lengvai randamų lentelių, kada vertėtų sunerimti dėl savo mažylio kalbos raidos. Nors ribos, kaip turi kalbėti dvimetis – gana plačios, praktika rodo, kad vis daugiau vaikų patiria sunkumų. Geriau nei lentelės šiuos sunkumus pastebi mamos ir darželių auklėtojos.
„Dažnai tėvai kreipiasi į logopedą galvodami: surasiu gerą specialistą ir viskas bus gerai. Tačiau, be tėvelių pagalbos kalnų nenuversim“, – įsitikinusios Klaipėdoje dirbanti logopedė, lektorė, socialinių mokslų daktarė Rita Kantanavičiūtė ir ankstyvojoje reabilitacijoje dirbanti logopedė Audronė Lazdauskienė.
Moksliniai tyrimai rodo, kad kai tėvai aktyviai dalyvauja ugdymo procese, vaikai daro žymiai didesnę pažangą. Žinoma, lengviau pasakyti nei padaryti. Kai vaikui diagnozuojama kalbos ar kalbėjimo sunkumai, sutrikimai, tėvai „patenka“ į naują ir nepažįstamą pasaulį. Kelias nuo kalbos raidos vertinimo iki sutrikimo įveikimo planų ir metodų, priemonių radimo ir parinkimo gali būti pakankamai ilgas ir vingiuotas, o kartais ir bauginantis. Nors logopedas logopedinių pratybų metu taikys specialias technikas ir strategijas, siekiant pagerintų vaiko kalbėjimo gebėjimus, tėvai vaidina unikalų vaidmenį įgyvendinant ir praktikuojantis namuose.
Kalbos ir kalbėjimo ugdymas vyksta kiekvieną dieną
Praktika rodo, kad dažniausiai logopedinės pratybos vaikui skiriamos du kartus per savaitę. Nesvarbu, ar logopedinių pratybų metu vaikas mokosi tarti tam tikrus garsus, ar plėtoja žodyną, ar ugdo rišliosios kalbos gebėjimus – visa tai atliekama ne tik logopedo kabinete, tačiau ir namuose. Kalbos ugdymo užduotis rekomenduojama atlikti namuose, drauge su kitais šeimos nariais. Juk tėveliai yra tie žmonės, kurie su savo vaiku praleidžia daugiausiai laiko. Logopedinėms pratyboms namuose tikrai nereikia tokio pat stalo, kėdės ir veidrodžio, koks yra logopedo kabinete. Kalbos ugdymas namuose gali vykti vonioje, virtuvėje, ar pakeliui į darželį. Nebijokite namų darbų. Kažkodėl yra visiškai normalu ir įprasta grįžus iš mokyklos atlikti matematikos, lietuvių kalbos ar kitų dalykų namų darbus. Arba, jeigu vaikas lanko muzikos mokyklą ir mokosi groti pianinu, yra visiškai įprasta ir normalu mokintis groti namuose. Todėl, jeigu vaikas namuose atliktų / pakartotų logopedinių pratybų metu įgytus gebėjimus, logopedinė pagalba būtų žymiai veiksmingesnė.
Magiškasis trikampis: vaikas – logopedas – tėvai
Veiksminga logopedo pagalba yra sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas. Ne tik tarp logopedo ir vaiko, bet ir tarp tėvų ir logopedo, tarp logopedo ir mokytojų, tarp logopedo ir gydytojų kitų specialistų. Pavydžių galime surasti mūsų buityje, artimojoje aplinkoje. Neabejoju, kad buvo daug kartų, kai jūs kada nors dirbote kažkokį darbą ir norėjote, kad jums padėtų, drauge dirbtų ir kitas šeimos narys (pavyzdžiui, tvarkant kambarį, gaminant maistą ar atliekant bet kuriuos kitus namų ruošos darbus). Dažniausiai mes norime pagalbos dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, komandinis darbas dažnai darbą padaro greitesnį, darbą palengvina ar net padeda spręsti problemas. Efektyviai ir sėkmingai logopedinei pagalbai reikalingas „komandos požiūris“ su tėvais, siekiant sustiprinti mokymąsi, įtvirtinti esamus gebėjimus, išmoktus veiksmus ir galiausiai greičiau pasiekti tikslus. Ankstyvoji intervencija yra pagrįsta šeimos ir specialisto bendradarbiavimo principais, todėl esant nuosekliam visų šalių bendravimui, bendra specialistų ir tėvų sąveika užtikrina didesnę sėkmę.
Moksliniais įrodymais pagrįstas tėvų vaidmuo
Moksliniai tyrimai rodo, kad tėvai sėkmingai geba išmokti logopedo mokomų strategijų ir jas taikyti bendraudami su savo vaiku namuose. Taip pat moksliškai įrodyta, kad tėvai turi teigiamą poveikį vaiko kalbos raidos vystymuisi: vaikai plėtoja verbalinius ir neverbalinius bendravimo gebėjimus, tobulėja kalbos supratimas, plėtojasi žodynas, kalbos gramatinis taisyklingumas ir rišliosios kalbos gebėjimai. Kaip rodo tyrimai, tėvų įgalinimas dirbti su vaiku namuose gali žymiai pagerinti jų vaiko kalbos ir kalbos gebėjimus.
5 sėkmės strategijos
Kiekvienas logopedas logopedinių pratybų metu parenka tam tikras užduotis, darbo būdus, metodus, atsižvelgiant į individualius vaiko gebėjimus. Bet atsižvelgiant į logopedo darbo aplinkybes ir laiko sąnaudas, logopedo kabinete logopedas dažniausiai dirba su vaikui vieną / dvi valandas per savaitę. Tėvai, priešingai, visą dieną gali įtraukti savo vaiką į prasmingą ir svarbią veiklą natūralioje aplinkoje. Taigi, norint gilinti kalbos terapijos poveikį, būtina įtraukti tėvus į mokymo procesą.
1. strategija. Tėvų dalyvavimas logopedinėse pratybose. Tėvai, turintys galimybę stebėti logopedines pratybas, visada turėtų tai daryti. Nebūtina stebėti ir dalyvauti logopedinėse pratybose kiekvieną kartą, išbūnant visą laiką. Tai gali trukti tik kelias minutes. Tokiu būdu tėvai galėtų pamatyti užduotis ir jų atlikimo būdą, seką. Logopedas gali informuoti tėvus apie pratybų eigą, paaiškinti visus patarimus, ką veikė logopedinių pratybų metu ar pateikti rekomendacijas, ką galima nuveikti vaikui ir tėvams namuose, siekiant ugdyti kalbos gebėjimus namuose.
2. strategija. Tėvų įtraukimas į tikslų nustatymą. Kiekvieną savaitę tikslinga pasitarti su vaiko tėvais apie vaiko pažangą ir, jeigu reikia, aptarti kitos savaitės tikslus.
3. strategija. Namų darbai arba darbo tęstinumas namuose. Norint įtvirtinti įgytus gebėjimus, tikslingas ir labai reikalingas užduočių perkėlimas į namų aplinką. Norėdami užtikrinti perkėlimą, tėvai turėtų paprašyti, o logopedai turėtų skirti namų darbus. Namų darbai nebūtinai turi būti tikrinami, tačiau jie užtikrina, kad nebus pamiršti konkretūs pratimai ar technikos išėjus iš logopedo kabineto. Namų darbų skyrimo tikslas – tėvų įgalinimas dirbti drauge ir tapti lygiaverčiais ugdymo proceso dalyviais. Tėvų dalyvavimas suteikia daugiau galimybių vaikui plėtoti žodyną, kuris gali natūraliai nepasireikšti logopedinėje aplinkoje.
4. strategija. Kalbos plėtotės sąsiuvinio sukūrimas ir pildymas. Logopedas ir tėvai turėtų dalintis informacija ne tik apie kalbos mokymosi būdus, metodus ir priemones, bet ir apie vaiko pasiekimus, pažangą. Tėvai taip pat turėtų dalytis informacija su logopedu apie svarbius vaiko gyvenime įvykius, pokyčius, lūkesčius. Tikslinga sukurti kalbos plėtotės / ugdymo sąsiuvinį, kuris padėtų tėvams sužinoti ir nepamiršti informacijos, užduočių, kurias vaikas atliko logopedo kabinete. Toks sąsiuvinis yra ypač reikalingas tuomet, kuomet logopedas ir tėvai neturi galimybės aptarti pasiekimų po kiekvienų logopedinių pratybų.
5. strategija. Padėkite tėvams ugdyti pasitikėjimą savo galimybėmis padėti. Pradėję terapijos procesą, kai kurie tėvai jaučia nerimą dėl to, ko iš jų tikimasi, ir nežinia, ar jie gali tai suteikti. Priminkite tėvams, kad jie yra pirmasis jų vaikas ir geriausias mokytojas; jie geriau pažįsta savo vaiką ir praleidžia daugiau laiko bendraudami su savo vaiku, nei jūs kada nors galėjote.
Pratimai ir kalbos ugdymo patarimai dirbant namuose
Girdimosios atminties ir dėmesio ugdymo pratimai:
Atsižvelgiant į vaiko amžių (pvz. 1 m. 1 instrukcija, 2 m. – dvi ir t.t.), prašome atlikti ir įvykdyti tam tikras instrukcijas / prašymus: Pvz: paimk arklį ir kiaulę; paimk kamuolį ir įdėk jį į kibirą; paimk mašinėlę ir padėk ant stalo ir pan.
Žaidžiam slėpynes su daiktais: ant stalo išdėliojame kelis daiktus, juos aptariam su vaiku. Paprašome, kad vaikas užsimerktų, tuo metu paslepiamas vienas daiktas. Klausim vaiko, kas pasislėpė? Kas dingo?
Garsų tarimo mokymo pratimai:
Būtų lengviau pasiekti norimus rezultatus, jei iš pradžių aptartumėte su vaiku (geriausia prieš veidrodį) lūpų ir liežuvio padėtį tariant mokomą garsą. Pavyzdžiui, tariant kietąjį priebalsį L, burna truputį pravira, lūpos pasyvios, liežuvio galiukas remiasi už viršutinių dantukų.
Pradėkite mokyti nuo izoliuoto garso (pavienio garso tarimo), ir tik vėliau pereinant prie to garso tarimo žodžiuose ar sakiniuose.
Jei vaikui pavyko ištarti izoliuotą garsą, galite pereiti prie skiemenų mokymosi. Pradžioje mokome L garsą tarti atviruose skiemenukuose, pvz. pakartok paskui mama la, lo, lu, le, li, po to uždaruose – al, ol, ul, el, il. Dar vėliau galime bandyti tarti skiemenis su priebalsiais sla, ska, sta ir pan.
Kai vaikas taisyklingai pakartoja įvairius skiemenis, galima pereiti prie žodžių mokymosi. Tardami žodžius pabrėžkite mokomą garsą (Lllapas, lllapė, lllova) ir pradžioje mokome žodžius kur garsas L yra žodžio pradžioje, po to viduryje ir kur l garsiukas pasikartoja kelis kartus žodyje ar tarimas su priebalsiais..
Sėkmingai įveikę žodžių mokymąsi, mėginkite sugalvoti sakinių, pasakojimų, eilėraščių su šiuo garsu ir tik tada kontroliuokite garso tarimą vaiko kalboje. Visiems nemalonu, kai juos pertraukia ar liepia pakartoti žodžius, todėl kartu su vaiku galite pažaisti keletą rišliosios kalbos ugdymo ir garsų tarimo mokymo žaidimų:
Rišliajai kalbai labai svarbus tėvų ir vaikų artimas bendravimas ir žinoma reikalinga begalinė kantrybė. Smagu su vaikais pažaisti žaidimą „O kas galėtų būti?“ t.y. pafantazuoti kas būtų jeigu būtų.
Galima pasirinkti įvairius žaislus ir, naudojant juos, žaisti spektaklį. Žaislams sugalvokite vardus, profesijas ir pan., kurkite linksmas siužetines istorijas.
Foneminio suvokimo ugdymo pratimai:
Mokyti įsiklausyti į garso šaltinį, iš kur sklinda garsas;
Atskirti panašiai skambančius garsus;
Išvardinti kartu su vaiku, kokius garsus girdime aplink.
Mokome vaiką, kad kalboje yra daug įvairių garsų. Pvz. Vaikui sakome įvairius garsus o, š, t, k ir pasakome, kai išgirsi š suplok ar pašok ir pan. Taip galima žaisti su visais garsais.
Žaidimai/pratimai žodyno plėtimui ir kalbos gramatinio taisyklingumo ugdymui:
Žaidimas/veikla „Parduotuvė“. Tiesiog jau nuo mažų dienų kartu su kūdikiu, vėliau su vaiku nevenkime lankytis parduotuvėje ir vis pasakokite, ką perkate, kokias daržoves, vaisius ir pan.;
Prisipirkti ir išsikirpti iš didžiuosiuose prekybos centruose dalinamų reklaminių laikraščių įvairių paveikslėlių. Žaidžiame žaidimus „Atrask porą“, „Išrink tik vaisius“, „Kas prasideda garsu š“? ir pan.
Gyvūnų ir jų jauniklių pavadinimai kartais skiriasi. Reikėtų vaiką mokyti juos įsiminti. Pvz: ne arkliukas, o kumeliukas, ne aviukas, o ėriukas ir t.t.
Taip pat galime naudojant gyvūnus plėsti vaikų veiksmažodinę leksiką, aptariant gyvūnų judėjimą. Pvz: varna – skrenda, varlė – šokuoja, ežys – tipena ir pan.
Žaidimas „Padarom kitą žodį“. Naudojant natūralius daiktus, vaikui pasakome, kad čia auga viena pušis, o ten, kur daug pušų yra pušynas. Ant stalo guli duona, o duoną dedame į duoninę ir pan.
