Net pats mažiausias pilietis turi teisę reikšti savo mintis, pažiūras, kai jas jau gali suformuluoti. Tuo tarpu tėvelių pareiga mokyti vaiką kritinio mąstymo, padėti suvokti vykstančius reiškinius, ugdyti vertybes, kurios vaikui augant padėtų formuoti asmenines pažiūras.
„Kalbėti su vaiku apie savo šalį, jos istoriją, patriotizmą, supažindinti su valstybę ir jos žmones ginančių ir saugančių pareigūnų darbu, žmogaus teisėmis ir laisvėmis turėtų visi tėvai ir globėjai.
Aktyvus vaikų dalyvavimas visose visuomenės gyvenimo srityse, nuomonės reiškimas yra skatintinas, tačiau neturi būti sudaromos prielaidos manipuliuoti vaikais, piktnaudžiauti jų patiklumu, nepakankama socialine branda“, – sako tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Ji pabrėžia, kad formuojant vaiko pasaulėžiūrą ypatingai svarbu tam pasirinkti tinkamas formas. Ugdydami pilietiškumą tėvai neturėtų pamiršti savo pareigų, pirmiausia, užtikrinti vaiko saugumą ir apsaugoti jį nuo neigiamų išgyvenimų, emocinės įtampos, tinkamai įvertinti vaiko brandą – ar supranta jis aplinkui vykstančius veiksmus, ar jo įsitraukimas saugus ir būtinas.
„Vaikas, kaip asmenybė, bręsta per patirtis, pažinimą, bendravimą, perimdamas šeimoje puoselėjamas vertybes, elgesį, pilietiškumo ir įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą sampratas. Tėvelių ir globėjų pareiga taip ugdyti vaiką, kad jis taptų atsakingu visuomenės nariu, tačiau prioritetu turėtų būti paties vaiko fizinis ir emocinis saugumas“, – atkreipia dėmesį I.Skuodienė.
Tarnybos vadovė pabrėžia, kad kiekvieną kartą būtina kritiškai įvertinti bet kokio renginio, pilietinės akcijos tiek fizinį, tiek psichologinį saugumą ir poveikį vaikui – būdami audringų įvykių epicentre vaikai gali nesuprasti vykstančių veiksmų ir patirti emocinį sukrėtimą, turėsiantį rimtas pasekmes tolesnei vaiko raidai.
„Mokykime vaikus taikiai reikšti savo valią, aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, mylėti savo šalį ir gerbti šalia esančius, tik taip vaikai gali užaugti brandžiais pilietinės visuomenės nariais“, – akcentuodama kiekvieno vaiko teisę laisvai reikšti savo nuomonę, gauti informaciją ir ją perduoti, teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę, teisę laisvai dalyvauti taikiuose susirinkimuose, kalbėjo I.Skuodienė.
Vaiko parengimas savarankiškai gyventi visuomenėje negali apsiriboti tik šeimos vidaus elgesio normomis, o suprantamas kiek plačiau – yra susijęs ir su visos visuomenės gyvenimo organizavimu – elgesiu ir bendravimu visuomenėje. Tėvai ar globėjai turi taip ugdyti vaiką, kad naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis laikytųsi visuotinai pripažintų elgesio normų.