Kaip teigia tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, jos tikslas – sumažinti smurto atvejų prieš paauglius skaičių, vis dar sudarančių „liūto dalį tarp visų smurto prieš vaikus atvejų“.
„Smurto atvejų prieš vaikus tikrai statistika yra stulbinama, nuo 10-17 metų iš 3000 smurto atvejų beveik 2000 yra prieš vaikus paauglystės laikotarpiu. Ką tai rodo, kad tėvai sunkiai turbūt randa kalbą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ji.
Anot vadovės, tėvai skundžiasi, jog šiuo laikotarpiu vaikai neklauso, negrįžta laiku, sunku susitarti dėl pamokų ruošos.
Pasak jos, pagrindinė kampanijos žinutė yra pabrėžti, jog „paauglystė yra normalu, tiek mes suaugę, tėvai ar globėjai susiduriame su iššūkiais, tiek vaikai, paaugliai susiduria su savo iššūkiais“.
„Skiriame didelį dėmesį prieraišiai tėvystei ir gimusių kūdikių pirmiems trejiems metams, bet norisi atsigręžti ir kitą raidos etapą – paauglystė, nuo 10-11 iki pat 17 metų“, – kalbėjo I.Skuodienė.
Kampanijos metu bus transliuojamas vaizdo klipas, kuriame paaugliai akcentuoja, jog „juoktis yra normalu“, „verkti yra normalu“, „prieštarauti“, „mylėti yra normalu“.
I.Skuodienės teigimu, dabartinei paauglių emocinei būsenai įtakos turėjo ir karantinas. Kai kurie vaikai būtent šiuo laikotarpiu tapo paaugliais, ėmė kisti jų kūnas, elgesys.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, net 79 proc. paauglių yra vartoję alkoholį, 54 proc. rūkę, 19 proc. yra vartoję narkotikų.
„Ieškoti sprendimo būdų labai svarbu. Kad vaikai, paaugliai ieškotų sprendimų ne šiose atsipalaidavimo priemonėse, bet kartu su savo tėvais, globėjais, su jiems artimais žmonėmis, kad tą paauglystę tiek tėvams, tiek vaikams pavyktų išgyventi kaip įmanoma lengviausiai“, – teigė I.Skuodienė.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė teigia, jog tėvai, kažkada patys praėję paauglystės laikotarpį, dažnai pamiršta, jog tuo metu jaunas žmogus patiria labai daug iššūkių.
„Pamirštame, kad reikia pamatyti pasaulį ir paauglio akimis“, – teigė patarėja.
Anot jos, paaugliai nurodo, jog patiria sunkumų bendraudami su tėvais, tačiau būtent pokalbiai yra viena svarbiausių priemonių. Ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių paauglių, anot S.Bieliūnės, nurodė, jog šeimoje paramos gauna nepakankamai.
„Būkime labai atidūs savo vaikams, pastebėkime ženklus laiku. Jei nuotaika ilgą laiką prislėgta, išgyvena vienišumo jausmą, turi žemą savęs vertinimą, negalima ignoruoti“, – sako S.Bieliūnė.
Pasak jos, jei vaikas nustoja domėtis jį dominančiais dalykais, sumažėja motyvacija mokytis, kinta elgesys – tai ženklas suaugusiems, jog reikia reaguoti.
Vienas pagalbos būdų, pasak patarėjos, yra emocinės paramos linijos, skirtos tiek jaunimui, tiek tėvams – tai gali padėti atrasti naujų įžvalgų dėl esamos situacijos.
„Ši greita pagalba tinkama tais atvejais, kai reikia išklausymo, pasikalbėjimo apie sunkumus „čia ir dabar“, – teigia sveikatos ministro patarėja.
Ji taip pat sako, kad Lietuvoje plačiai prieinamos psichologinės gerovės paslaugos, atsiradusios COVID-19 pandemijos metu. Psichologo konsultacijos, grupiniai užsiėmimai ar savitarpio parama teikiama per visuomenės sveikatos biurus visose savivaldybėse.
„Kreiptis pagalbos nereiškia, kad tėvai ar mokytojai yra nesėkmingi, nereiškia, kad nepavyko, reiškia, kad neignoruoja vaiko poreikių ir jie svarbūs, rūpinasi ir nori padėti savo vaikams“, – sakė S.Bieliūnė.
Savivaldybėse taip pat veikia psichikos sveikatos centrai, kurių komandos pasiruošusios padėti tiek paaugliams, tiek jų tėvams. Juose teikiamos psichiatro, medicinos psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, vykta grupiniai užsiėmimai, kai kuriuose iš jų organizuojamos psichoterapijos, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos.
Tarnybos duomenimis, daugiausia į „Vaikų liniją“ kreipiasi būtent paaugliai – pernai jie sudarė 56 proc. besikreipusiųjų. Dažniausiai skambinama dėl įvairių sunkumų – santykių su tėvais, draugais.
Visa ši pagalba teikiama nemokamai ir prieinama visoje Lietuvoje.