Siekdama atskleisti smurto prieš vaikus problematiką ir pakviesti suaugusiuosius mąstyti apie savo elgesį, pastebėti, kaip smurtas veikia vaikus ir keisti savo elgesį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba penktadienį visuomenei pristatė socialinių reklamų ciklą apie skirtingas smurto formas. Tarnyba pakvietė visuomenę smurtui pasakyti „NE“.
Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pastebi, kad išgyventas nepaprastas laikas – karantinas ir visa pandemijos atmosfera išryškino smurto prieš vaikus problemą. „Karantino metu ženkliai susitraukė pranešėjų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ratas, todėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai buvo sudėtinga gauti informaciją apie smurtą patiriančius vaikus. Apie juos nepranešė nei mokyklos, nei neformaliojo ugdymo darbuotojai, nei gydymo įstaigos. Tas įtemptas laikas tik įrodė, kad bendra šalies situacija gąsdinanti – ne pirmi metai iš eilės didžioji dalis galimo smurto prieš vaikus atvejų įvyksta artimoje aplinkoje, smurtauja artimi žmonės“, – sako I.Skuodienė.
2018 metais net 69 % iš visų užfiksuotų smurto prieš vaikus atvejų, smurtautojas buvo artimas asmuo (tėvai, seneliai ir pan.) – 1789 atvejai iš 2593. 2019 metais šis rodiklis nepakito, taip pat 69 % smurtautojų buvo artimi asmenys, 2348 iš 3843 atvejų. Per pirmus devynis 2020 metų mėnesius iš visų prieš vaikus smurtavusių asmenų, 63 % yra su jais giminystės ryšiais susiję žmonės – 1330 iš 2108 atvejų.
Socialinių reklamų ciklo pristatyme dalyvavęs „Vaikų linijos“ vadovas, psichologas dr. Robertas Povilaitis sakė, kad fizinės prievartos tema praėjusiais metais buvo ketvirtas dažniausiai vaikų telefonu minėtas sunkumas. Fizinės prievartos tema tapo retesnė šių metų balandžio mėnesį, tačiau tapo dažnesnė gegužės ir birželio mėnesiais.
„Taip pat nuolat sulaukiame vaikų ir paauglių skambučių bei žinučių internetu apie patiriamą emocinę prievartą, seksualinę prievartą ar nepriežiūrą. Per tris šių metų ketvirčius 1230 skambučių vaikai pasakojo apie fizinę prievartą, 395 – apie emocinę prievartą, 275 – apie seksualinę prievartą, 134 – apie nepriežiūra, 1417 – apie patyčias. Vaikams kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto ir prievartos yra sunku, o jeigu smurtas vyksta namuose, tai kreiptis pagalbos, girdint ar matant tėvams, gali būti be galo sudėtinga, todėl aplinkinių žmonių vaidmuo pastebint smurtą yra labai svarbus“, – priminė „Vaikų linijos“ vadovas.
Pristatyme dalyvavo „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė aktorė ir režisierė Andra Kavaliauskaitė, kuri, kurdama spektaklius, artimai pažino ne vieną vaikystėje smurtą patyrusį žmogų.
„Kurdama paskutinįjį spektaklį, bendravau su daugiau nei trisdešimčia paauglių, jų istorijos siaubingos – fizinis, seksualinis smurtas, prievarta ir psichologinės traumos. Bet kai po spektaklio mes susitinkame su žiūrovais, kurie nori kalbėtis ir klausia patarimo, klausia, kur galėtų kreiptis pagalbos, tada supranti, kad būtina kalbėti. Reikia vis garsiau ir šviesiai kalbėti apie tai, kas nėra šviesu“, – pasakojo A.Kavaliauskaitė.
Kūrybinius reklaminių klipų sprendimus pristatęs režisierius Žilvinas Vingelis sakė, kad cikle yra reklamuojamas smurtas – auklėjimo priemonė, kuri yra ydinga ir visiškai neveikianti ir net priešingai veikianti prekė.
„Siekiame keisti stereotipą, kad smurtas gali būti greitesnis kelias vaiką kažko išmokyti, gal teisingai laikyti meškerę, gal pačiam susitvarkyti, pasidaryti valgyti ar geriausiai klasėje mokytis. Mes siekėme parodyti, kaip suaugusiųjų veiksmus mato vaikas, kaip jis jaučiasi, kai jį muša, ant jo rėkia, jis apleistas tėvų“, – detalizavo režisierius.
Siekiame keisti stereotipą, kad smurtas gali būti greitesnis kelias vaiką kažko išmokyti, gal teisingai laikyti meškerę, gal pačiam susitvarkyti, pasidaryti valgyti ar geriausiai klasėje mokytis.
Tai, kaip suaugusieji suvokia savo elgesį stipriai skiriasi nuo to kaip smurtautoją mato vaikas. Dalis visuomenės lengvus pliaukštelėjimus vaikui, pastūmimą ar grubų sugriebimą vis dar laiko normaliu, griežtu auklėjimu, arba supykę pratrūksta, nesuvaldo emocijų ir pakelia ranką prieš vaikus. Pykčiui atslūgus suaugusieji nurimsta ir galvoja, kad vaikas lygiai taip pat greitai viską pamiršo. Tačiau bet koks fizinis smurtas ilgam paveikia nepilnamečius.
Dalis visuomenės vis dar klaidingai suvokia ir nepriežiūros sąvoką. Įsivaizduojama, kad tai – kraštutinis atvejis, kuomet vaikas badauja, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nesiprausia, nelanko mokyklos ir yra visiškai apleistas. Tačiau šiandien yra nemažai vaikų, kurie patiria nuolatinį jiems būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimą ar aplaidų tenkinimą.
„Kartais net pasiturinčiose šeimose augantys vaikai beveik nemato savo tėvų, suaugusieji nuolat dirba, keliauja. Iš tokių vaikų neretai atimama teisė į vaikystę, į reguliarų mokyklos lankymą, mėgavimąsi popamokine veikla, ryšiu su artimaisiais, tėvų meile ir priežiūra. Tokiems vaikams paliekamos per didelės atsakomybės pasirūpinti savimi ir savo aplinka. O galiausiai tai net gali lemti patyčias, mokymosi pasiekimų prastėjimą“, – sako I.Skuodienė.
Vaiko teisių gynėjai teigia, kad iš visų smurto prieš vaikus rūšių sunkiausia aiškiai įvardinti ir nustatyti psichologinį smurtą. Pasitaiko atvejų, kad patys tėvai savo elgesyje negeba atpažinti psichologinio smurto.
„Jei vaiko pasiekimai nuolat lyginami su kitų vaikų, jei dažnai sakome, kad jis negeras, ar ne toks geras, kaip sesė ar brolis, jei vis grasiname ir gąsdiname atimti kompiuterį, nebeleisti lankyti būrelio ar kaip tik apkauname daugybe veiklų ir nuolat kartojame, kad jis turi būti geriausias – visa tai nėra teisingas auklėjimas. Tai – psichologinis smurtas“, – akcentuoja Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
Šiuo metu Lietuvos šeimos vėl gyvena neramiomis nuotaikomis, dalis žmonių jau dirba ir mokosi nuotoliniu būdu, o jei vėl bus paskelbtas karantinas, būsime priversti visą laiką praleisti namuose. Realias, gyvenimiškas situacijas atvaizduojančios socialinės reklamos privers atsigręžti į save, paragins suaugusiuosius apgalvoti savo santykį ir elgesį su vaikais.
