Pasak vaikų klinikos „Mama, aš sergu“ direktorės, vaikų ligų gydytojos pulmonologės Indrės Plėštytės–Būtienės, sveikata ne visada gali būti apibrėžta griežtomis normomis – visi mes gimstame su unikaliu, iš tėvų paveldėtu genų rinkiniu, kuris nulemia ir polinkį į tam tikras ligas.
„Šiuo metu kūdikio besilaukiantys tėvai turi visas galimybes išsitirti ir sužinoti, ar vaikas neturės apsigimimų, kitų sveikatos sutrikimų rizikos – ankstyvoji diagnostika šiuo klausimu itin stipriai pasistūmėjusi į priekį. Žinoma, gali pasitaikyti smulkių apsigimimų, bet anatominių problemų pasitaiko itin retai, o kai kurių sutrikimų, kaip autistinio spektro, net neįmanoma nustatyti nėštumo metu – jie pasireiškia tik vaikui augant“, – pasakoja I. Plėštytė–Būtienė.
Pasak jos, kalbant apie vaikų sveikatą, dažniausiai minimos įvairios ligos, kurias sąlygoja paveldimumas. Tarp tokių ligų – ir šiuo metu itin paplitusios alergijos.
Kokia bus vaiko sveikata, labai priklauso nuo jo tėvų.
„Kaip vaikų gydytojai dažniausiai susiduriame su tėvų vaikams perduotu genetiniu jautrumu, polinkiu į tam tikras ligas, todėl, kokia bus vaiko sveikata, labai priklauso nuo jo tėvų – jei būsima mama nesirūpino savimi, tai ir vaiko sveikata nebus pati geriausia“, – pabrėžia vaikų ligų gydytoja.
Aplinka gali pakeisti įgimtus polinkius
Itin skaudi tema – socialinės rizikos, žalingų įpročių turinčiose šeimose gimstantys vaikai, kurie ne tik pasižymi prastesniais sveikatos rodikliais, bet ir didesne nepriežiūra, kuri sąlygoja ir sunkesnius susirgimus.
„Pažvelgus į vaiko veidą, vien iš jo bruožų galima atpažinti, kad tėvai turi problemų su alkoholiu. Tokie vaikai net gimsta mažesni, gerokai silpnesnė būna ir jų imuninė sistema.
Vis dėlto didesnė tokių šeimų bėda būna ne įgimtos ligos, o didesnė vaikų nepriežiūra, ypač jei tėvai nesirūpina jų sveikata profilaktiniais tikslais, neužtikrina subalansuotos mitybos ir tinkamos higienos, nepatenkina bazinių vaiko poreikių. Uždelstos sveikatos problemos tik didėja. Neretai tokius vaikus pamatome tik tada, kai jie pasiekia kraštutinę būklę ir prireikia stacionaraus gydymo ligoninėse“, – dalijasi I. Plėštytė-Būtienė.
Pasak pašnekovės, dėl pavėluoto vaikams reikalingo gydymo taikymo neretai ir lengvos ligos palieka randus visam gyvenimui: „Pirmos 1000 vaiko gyvenimo dienų yra pačios svarbiausios, nes tai yra pamatas visam gyvenimui – jei tie pamatai bus skylėti ar nekokybiški, tai ir užaugus puls įvairios ligos bei susirgimai.“
Vaiko sveikatai įtakos turi ir emocinė savijauta – tėvų meilės, šilumos ir saugumo jausmo nepatyręs vaikas gali sirgti sunkiau. Itin svarbi ir aplinka, kurioje vaikas auga, nepaisant, kokioje šeimoje gimė – ypač tai aktualu globojamiems vaikams, kurie buvo atskirti nuo biologinių tėvų.
Kiekvienas pasaulio vaikas nusipelno, kad juo būtų tinkamai rūpinamasi.
„Palaikau vaikų globą, nes kiekvienas pasaulio vaikas nusipelno, kad juo būtų tinkamai rūpinamasi, kad jis augtų saugioje ir mylinčioje aplinkoje. Visada yra rizika, kad alkoholio ar narkotikų priklausomybę turinčių tėvų vaikas gali pats turėti polinkį į žalingus įpročius, bet, augant tinkamoje aplinkoje, ši rizika mažėja. Visiškai priešinga situacija nutinka, kai priklausomybėms polinkių turintis vaikas nuo pat pirmų dienų aplink mato tik geriančius, rūkančius ar vartojančius narkotikus tėvus“, – sako vaikų ligų gydytoja.
Kiekvienas vaikas – mūsų visų
Pasak I. Plėštytės-Būtienės, tai, kad Lietuvoje gajus įsitikinimas, jog be tėvų globos likę vaikai turi daugiau sveikatos problemų, rodo ne kiek šio įsitikinimo pagrįstumą, kiek vyraujantį visuomenės požiūrį į vaikus.
„Lietuvoje pagal įstatymus vaikas priklauso tėvams, o Skandinavijos šalyse vaikas priklauso valstybei, tėvai tik jį augina. Ir šis skirtingas požiūris pasireiškia tuo, kaip mes elgiamės su vaikais – vis dar daug šeimų šalyje gimdo vaikus iš savanaudiškų paskatų: pratęsti giminę, perleisti turtą, kad padėtų tėvams ar jais pasirūpintų senatvėje, negalvojant apie tai, kiek laimingas bus pats vaikas“, – sako ji.
Pašnekovės teigimu, palikdami šeimą būti atsakingą už vaiko gerovę galiausiai turime priešingą situaciją – daug šeimų nesusitvarko su joms keliamais lūkesčiais.
„Sakoma, vaikui užauginti reikia kaimo. Ir išties anksčiau vaikai gimdavo bendruomenėse, kur mamoms į pagalbą ateidavo močiutės, kitos vyresnio amžiaus moterys.
Dabar daug mamų yra paliktos vienos, negana to, nemažai jų žvelgia į pasaulį pro socialinių tinklų prizmę, kur pateikiami vien gražūs, realybės neatitinkantys vaizdai. Jos ateina pasitarti ir stebisi, kodėl tas vaikas naktį verkia, trukdo išsimiegoti ir gyventi įprastą gyvenimą. Daug šeimų net nebūna pasiruošusios vaiko atėjimui į jų gyvenimą“, – dalijasi I. Plėštytė-Būtienė.
Pasak vaikų gydytojos, medikai savo praktikoje sutinka ir socialinių įgūdžių stokojančių, priklausomybių turinčių ar su depresija susiduriančių mamų: „Visai neseniai nuskambėjęs ir liūdnai pasibaigęs pogimdyminės depresijos atvejis Kaune visus sukrėtė, tačiau kiek atvejų mes nematome – tikrai nemažai mamų nesusitvarko su emocijomis ir lūkesčiais.“
Kiekvienas vaikas yra ne kažkieno, o mūsų visų vaikas.
Pasikeitus visuomenės požiūriui, kad kiekvienas vaikas yra ne kažkieno, o mūsų visų vaikas, keistųsi ir be tėvų globos likusių vaikų likimas, įsitikinusi I. Plėštytė-Būtienė
„Ta atsakomybė prieš bet kurį vaiką, ta pagarba kiekvienai gyvybei leistų suprasti, kad kiekvienas galime tiems vaikams padėti. Teisę į laimingą gyvenimą turi absoliučiai visi vaikai, nepriklausomai nuo įgimtų ligų, turimos negalios ar kitų sveikatos problemų.
Gal kuris negalią turintis vaikas gyvens neilgai, bet jam galime padovanoti kokybišką gyvenimą.
Vaikų globa nėra tam, kad globėjai užsidėtų pliusą sau padarę gerą darbą, kad patys pasijustų laimingi – jų tikslas turėtų būti suteikti laimę vaikams“, – pokalbį baigia pašnekovė.
Šis straipsnis yra VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuotos komunikacijos kampanijos „Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“ dalis. Kampanija siekiama skatinti suvokimą, kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę siekiant, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką tėvų globos netekusius vaikus. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Apie Centrinę projektų valdymo agentūrą:
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) administruoja 12 Europos Sąjungos, kitų šalių donorių bei valstybės investicijų programų, daugiau nei 1000 skirtingų projektų, kurių bendra vertė – 15,5 mlrd. eurų. Agentūra taip pat teikia viešųjų investicijų valdymo metodinę pagalbą, joje įkurtas viešojo ir privataus sektorių partnerystės kompetencijų centras. Be to, savo bei Lietuvos viešojo sektoriaus sukauptą programų ir projektų administravimo patirtį perduoda užsienio valstybių institucijoms vystydama tarptautinio bendradarbiavimo veiklą.
