Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

„Vaikų linija“ 25 metus palaiko vaikus: jiems svarbu būti išgirstiems rūpestingo suaugusiojo

„Vaikų linija“ jau 25 metus teikia emocinę paramą vaikams ir paaugliams. Per šį laiką spėjo ne tik užaugti pirmieji vaikai, skambinę emocinės paramos, bet keitėsi ir augo pati organizacija, plėtėsi paslaugų spektras. Šiandien „Vaikų linija“ nemokamą anoniminę pagalbą teikia telefonu, laiškais ir internetiniais pokalbiais, kurių darbo laiką vis plečia – nuo spalio 1 d. susirašinėjimo budėjimų apimtis beveik padvigubino ir emocinę paramą teikia 4 linijomis po 6 val. kasdien, rašoma „Vaikų linijos“ pranešime spaudai.
Dėl streso kenčia ir vaikai
Dėl streso kenčia ir vaikai / 123RF.com nuotr.

„Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė sako, kad besikreipiančių vaikų ir paauglių pokalbiai su savanoriais padeda jų rūpesčiams neužaugti iki nepakeliamų sunkumų.

„Svarbu atliepti vaikų poreikį būti pamatytiems ir išgirstiems rūpestingo suaugusio žmogaus. Tai padeda vaikams įgauti drąsos bei pasitikėjimo savimi, kai jie susiduria su įvairiais kasdienio gyvenimo iššūkiais.

Deja, ne visi vaikai savo aplinkoje turi suaugusių žmonių, kuriais gali pasitikėti, kurti saugų santykį. Todėl emocinės paramos tarnybos atlieka svarbų vaidmenį išklausant ir palaikant vaikus“, – įsitikinusi dr. J.S.Jasiulionė.

„Vaikų linijos“ nuotr./Jurgita Smiltė Jasiulionė
„Vaikų linijos“ nuotr./Jurgita Smiltė Jasiulionė

10 kartų daugiau paramos

1997 m. „Vaikų linija“ pradėjo savo veiklą nuo kelių valandų telefoninės pagalbos per dieną. Šiandien emocinę paramą teikia 2 tūkst. valandų per mėnesį – kasdien keliomis linijomis bendrauja su vaikais ir paaugliais telefonu bei internetu. Kiekvieną dieną įvyksta daugiau nei 300 pokalbių su vaikais, kurie nori pasikalbėti įvairiomis temomis: apie santykius su tėvais, bendraamžiais, patyčias, savižudybę, nerimą, vienišumą, valgymo sutrikimus, lytinę orientaciją, tapatybę ir t.t.

Vaikus išklauso ir palaiko savanoriai-konsultantai, kurie pirmiausia baigia parengiamuosius mokymus, per kuriuos įgyja teorinių bei praktinių žinių apie emocinę paramą. Todėl „Vaikų linijos“ savanoriu gali tapti bet kokios specialybės ar išsilavinimo žmogus, ne jaunesnis nei 18 metų amžiaus. Svarbiausia turėti motyvacijos ir galimybių skirti dalį savo laiko – maždaug 15 val. per mėnesį.

Per 25 metus „Vaikų linijoje“ emocinę paramą teikė ar kitais būdais savanoriavo daugiau nei 1,5 tūkst. savanorių. Kaip sako „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis, savanorių geografija šiandien labai išsiplėtusi.

„Veiklos pradžioje savanoriai dirbo tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, kiek vėliau – Klaipėdoje, o šiandien turime savanorių iš įvairių Lietuvos vietų ir net išužsienio, mat pradėjus plėsti emocinės paramos susirašinėjimu paslaugą, atsirado galimybė kviesti žmones savanoriauti nuotoliu“, – sako „Vaikų linijos“ vadovas.

Anot dr. R.Povilaičio, savanoriai yra milžiniškas turtas ne tik „Vaikų linijai“, bet ir visai visuomenei, mat ši tampa sveikesnė, kai vieni žmonės skiria savo laiko ir energijos siekdami padėti kitiems jaustis geriau.

Ar Lietuvoje dar liko patyčių?

2004 m. „Vaikų linija“ pradėjo sąmoningumo didinimo kampaniją BE PATYČIŲ, kurios tikslas ne tik šviesti visuomenę patyčių tema, bet ir ieškoti būdų, kaip padėti mokykloms spręsti šią opią problemą.

„Radome draugų Švedijoje – užmezgėme partnerystę su organizacija „Friends“ ir adaptavome jų taikomą patyčių ir žeminančio elgesio prevencijos programą Lietuvoje.

20-yje Lietuvos mokyklų nuosekliai įgyvendinant šią programą, pastebėjome, kad patyčių mastas jose mažėja – kai kuriose mokyklose net trečdaliu sumažėjo mokinių, patyrusių žeminantį elgesį, taip pat sumažėjo mokinių, kurie žemino kitus, o mokyklos darbuotojų motyvacija įsitraukti į prevencinį darbą išaugo“, – sako „Vaikų linijos“ vadovas.

„Vaikų linijos“ nuotr./Robertas Povilaitis
„Vaikų linijos“ nuotr./Robertas Povilaitis

Nepaisant programos efektyvumo, „Vaikų linija“ turėjo stabdyti platesnį „Friends“ diegimą Lietuvos ugdymo įstaigose, nes nėra finansavimo šaltinių tokioms prevencinėms programoms diegti.

Panaši situacija ir su BE PATYČIŲ kampanija.

„Per 18 metų pavyko aktualizuoti patyčių temą ir prisidėti prie to, kad patyčių reiškinys atsirastų Švietimo įstatyme, jog mokyklose būtų rimčiau vertinamas šis vaikus žeidžiantis elgesys. Deja, BE PATYČIŲ kampanijos veiklas teko pristabdyti“, – sako dr. R.Povilaitis ir su liūdesiu priduria, kad valstybės dėmesys patyčių problemai išblėso.

Vaikų balsas

Šį rudenį „Vaikų linija“ pradėjo įgyvendinti ilgai brandintą idėją suburti vaikų Patarėjų komandą. Tai bus pagalbininkai, kurie stebės, vertins „Vaikų linijos“ darbą, teiks idėjas ir taip prisidės prie „Vaikų linijos“ misijos.

„Per visus veiklos metus jaučiamės užsitarnavę vaikų pasitikėjimą – panašu, kad vaikams yra priimtini tie būdai, kuriais „Vaikų linija“ teikia emocinę paramą. Tačiau jaučiame ir tai, jog norint kuo geriau atliepti vaikų poreikius besikeičiančiame pasaulyje, mums reikalingi pačių vaikų ir paauglių patarimai, siūlymai.

Tad šiais metais pakvietėme Lietuvos vaikus ir paauglius prisijungti prie „Vaikų linijos“ Patarėjų komandos ir tokiu būdu būti „vaikų balsu“ mūsų organizacijoje bei padėti teikti dar geresnes paslaugas vaikams“, – sako „Vaikų linijos“ psichologė dr. J.S.Jasiulionė.

Į kvietimą atsiliepė daugiau nei 40 veiklių vaikų ir paauglių iš įvairių Lietuvos vietų, kuriems rūpi vaikų emocinė sveikata, jie turi idėjų, kaip ją pagerinti. Šiuo metu vyksta kandidatų atranka, o metų pabaigoje naujoji „Vaikų linijos“ patarėjų komanda pradės darbą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas
Reklama
Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu
Reklama
Kokias tvoras ir kodėl šiemet renkasi namų savininkai?
Reklama
Daugiau Pliusų sporto entuziastams:„Gym+“ vėl plečiasi