Vis dėlto, mokslas balto popieriaus teoriją paneigė ir įrodė, jog naujagimis pasitinka šį pasaulį jau turėdamas tam tikras tik sau būdingas temperamento savybes, nuo kurių priklauso, ar jis auga ramus, lėtas, ar priešingai, daug verkia, dažnai susierzina, sunkiai užmiega. Kuo anksčiau tėvai atpažins savo kūdikio temperamentą, tuo lengviau bus su juo susikalbėti, jį auginti, galų gale ir pati motinystė taps paprastesnė.
Prieš kelis dešimtmečius išgarsėję JAV psichiatrai Stella Chess ir Alexanderis Thomas ilgus metus stebėjo kūdikių ir vaikų elgesį bei apibrėžė tris įgimtus kūdikių temperamento tipus:
1. „Lengvas“ kūdikis
Jį auginti lengviausia, nes nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų labai lengvai prisitaiko prie naujų situacijų, nebijo garsų, nepažįstamų žmonių, naujų žaislų. Šis mažylis verkia, kaip ir kiti kūdikiai, tačiau dažniausiai jį nesunku nuraminti – pakanka pakalbinti, paimti ant rankų, pasupti ir pan.
Lengvo temperamento kūdikis dažniausiai yra puikiai nusiteikęs, laimingas, visuomet mamai, tėčiui atsako šypsena į šypseną, dažnai krykštauja ir apskritai jį galima pavadinti mažąja „šypsenėle“. Šis kūdikis kasdien miega, valgo ir būdrauja panašiu metu. Vėliau jis nesunkiai pripranta prie auklės, lengvai adaptuojasi darželyje, mokykloje ir pan.
2. „Sunkus“ kūdikis
Šis kūdikis nuo pat gimimo yra labai jautrus, sunkiai pakenčia bet kokius dienotvarkės pakeitimus. Jeigu kurią nors dieną jį žindysite arba migdysite šiek tiek anksčiau arba vėliau nei įprastai, kūdikis taip įsiverks, kad nuraminti jį bus tikras iššūkis. Šis mažylis pats nesugeba suformuoti miego ir maitinimosi ritmo, tad svarbiausia užduotis auginant jį ir yra griežta dienotvarkė.
Šį kūdikį išdirgina bet kokie nauji, nepažįstami garsai, todėl migdyti jį patartina tik namuose ir pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kuo rečiau lankytis svečiuose ar kviestis svečių į savo namus. Dažniausiai šio temperamento vaikas yra „nedarželinis“, mat labai sunkiai įpranta prie naujos dienotvarkės, tvarkos, kolektyvo. Paprastai geriau jaučiasi būdamas su aukle nei ugdymo įstaigoje. Nemėgsta ir ankstyvojo ugdymo pamokėlių, būrelių.
3. „Vidutinio“ temperamento kūdikis
Šis kūdikis nelabai lengvai prisitaiko prie naujų aplinkybių – pavyzdžiui, jam sunku priprasti užmigti naujoje aplinkoje, bet po kelių dienų ar savaitės apsipranta ir mažiau verkia. Pamatęs nepažįstamą žmogų kūdikis susigėsta, tačiau nepasitenkinimą dažniausiai rodo ne verksmu, o veido mimika.
Šiam kūdikiui reikia laiko apsiprasti tiek su nauja aplinka, tiek su naujais pažintais žmonėmis, tad jeigu pasikviečiate svečių, leiskite kūdikiui kurį laiką juos stebėti, o draugų paprašykite tik pro duris įėjus neimti kūdikio ant rankų. Net ir paaugęs mažylis gali būti drovus, tad neskubinkite jo imtis naujos veiklos, leiskite apsiprasti su nauja situacija.
Na, o kaip auginti šių trijų skirtingų temperamentų kūdikius, pasakoja VL VšĮ VU ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė.
– Jau niekas nebesiginčija, kad naujagimis gimsta su savo „charakteriu“ – tiksliau temperamentu, kurio pakeisti neįmanoma. Mažylis yra vadinamojo lengvo, sunkaus ar vidutinio būdo. Kas nulemia naujagimio temperamentą?
– Naujagimio temperamentas priklauso nuo jo nervinių ląstelių jautrumo. Vienų mažylių nervinės ląstelės sureaguoja į vos vos pastebimus dirgiklius, pavyzdžiui, į šiek tiek pakitusią kambario temperatūrą, vos vos ryškesnę šviesą, truputį didesnį garsą nei paprastai, o kitų į išties didelius garsus ar pokyčius.
Nervinių ląstelių jautrumas yra įgimtas, jo pakeisti neįmanoma, todėl belieka prisiderinti prie kūdikio jautrumo lygio – to nepadarius mažylį auginti gali būti be galo sudėtinga, t. y. kils problemų migdant, maitinant, raminant.
Jeigu jau gimė jautrus kūdikis, kad ir ką bedarytų mama, kad ir kaip besistengtų būti tobula, mažylis dažniau verks nei ramaus temperamento kūdikis. Ir reikalaus daugiau mamos atsidavimo, ramybės ir meilės. Aišku, kūdikiui augant ir temperamentas šiek tiek keičiasi, nes mažylis įgauna gyvenimiškos patirties ir prisitaiko prie kitų šeimos narių gyvenimo būdo. Vis dėlto lėtas kūdikis visą gyvenimą bus lėtesnis už bendraamžius, o neramus išaugs į vietoje nenustygstantį vaiką.
Jeigu jau gimė jautrus kūdikis, kad ir ką bedarytų mama, kad ir kaip besistengtų būti tobula, mažylis dažniau verks nei ramaus temperamento kūdikis.
Kūdikio asmenybės bruožai ir įgimtas temperamentas priklauso ne tik nuo jo genų, bet ir nuo auklėjimo. Todėl patartina nuo pat pirmosios naujagimio gyvenimo dienos atidžiai jį stebėti ir pabandyti perprasti jo emocijas (beje, ne visada lengva atskirti, kada naujagimis pyksta, o kada yra liūdnas arba išsigandęs) ir pabandyti patenkinti jo norus: pamaitinti tada, kai išalksta, užmigdyti, kai nori miego, panešioti, kada nori jausti mamą.
Protingai ir labai jautriai elgdamasi su savo mažyliu mama gali padėti vaikučiui atsikratyti tų būdo savybių, kurios jam labai trukdo gyventi: tarkime pernelyg didelio drovumo, baimingumo arba agresijos.,
– Kokie dar kūdikio elgesio bruožai gali atskleisti jo temperamentą?
– Vienas jų yra kūdikio aktyvumas. Štai vienas mažylis prabunda ir ramiai guli lovelėje stebėdamas virš galvos besisukančią karuselę arba paėmęs į rankutes barškutį ilgai jį varto, įdėmiai apžiūrinėja. Kitas gavęs barškutį daužo jį į lovelės virbus, tarsi turėdamas vieną tikslą – sudaužyti žaislą. Jau vien iš šio elgesio galime įtarti, kad pirmasis yra ramaus būdo arba lengvas kūdikis, gana lėtas, gebantis susikaupti, o antras – nenustygstantis vietoje, toks, kuriam pabosta viena veikla, ir minutę pažaidęs su vienu žaisliuku jau norėtų gauti kitą.
Na, o nedrąsus kūdikis iš pradžių gali net į rankutes neimti naujo žaislo, tik po kurio laiko nuolat jį matydamas pasidomės, kas jis toks. Ir nereikia atimti ar paslėpti žaislo, nes kūdikiui reikia laiko priprasti prie jo.
Kitas svarbus momentas, atskleidžiantis kūdikio temperamentą, yra dienotvarkė. Jeigu per pirmąsias tris gyvenimo paras naujagimis miega ir valgo tuo pačiu metu, vadinasi, jis pats sugeba susitvarkyti su aplinkos dirgikliais, kurie jo neerzina. Šis mažylis prabudęs dažniausia juokiasi, o išalkęs neverkia, tik zirzia ir ieško krūties, norėdamas miego, kumšteliais trina akis.
Kūdikio asmenybės bruožai ir įgimtas temperamentas priklauso ne tik nuo jo genų, bet ir nuo auklėjimo. Todėl patartina nuo pat pirmosios naujagimio gyvenimo dienos atidžiai jį stebėti ir pabandyti perprasti jo emocijas.
Kitokio temperamento kūdikiai vienodai verkia, kai nori valgyti, miegoti ar kai jiems ką nors skauda, ir mamai išties nelengva atspėti, ko nori jos mažylis. Pastarąjį auginti išties sudėtinga, kartais ir mama pradeda apie save galvoti, kad yra nepakankamai gera. Iš tiesų yra tik viena išeitis – pačiai mamai nustatyti dienotvarkę ir kasdien tiksliai jos laikytis. Jeigu to nepadarys, pati liks nemiegojusi, nuolatos pervargusi.
Kadangi žinoma, kad maistas skrandyje išsilaiko 2,5-4 valandas, kas tiek laiko patartina maitinti labai neramų kūdikį ir niekada jo nemigdyti prie krūties, kad vaikutis neįprastų ateityje ramintis maistu. Migdyti neramų kūdikį patartina kasdien tuo pat būdu – susikuriant miego ritualus, pavyzdžiui, išmaudžius jį, pasupus, padainavus dainelę ir pan. Ypač svarbu kuo anksčiau atpažinti neramų kūdikį, kad galėtume kuo anksčiau jam įvesti dienotvarkę, ir mažylis neįprastų miegoti, pavyzdžiui, tik vežiojamas vežimėlyje arba automobilyje.
– Yra vaikų, kurie labai sunkiai pritampa darželyje arba apskritai nepritampa – jie nuolatos verkia paliekami, serga dažniau už bendraamžius. Sakoma, kad tokiems vaikams geriau likti su aukle. Ar įmanoma nuspėti, kuriam kūdikiui netiks darželis ir iš anksto dairytis patikimos auklės?
– Kūdikio temperamentą išduoda ir jo gebėjimas prisitaikyti prie naujos aplinkos. Jeigu kūdikis ramiai jaučiasi būdamas svečiuose, neverkia prekybos centre, šypsosi svetimiems žmonėms, domisi pirmą kartą pamatyta mamos drauge, kuri paėmė jį ant rankų, greičiausiai jam ateityje bus nesunku adaptuotis darželyje, jis norės būti su kitais vaikais, bendrauti su jais, žaisti. Jam bus įdomi auklėtojos pasiūlyta veikla.
Augindami tokį kūdikį tėvai gali kur nors išvykti ir palikti mažylį močiutei – aišku, vaikas pasiilgs tėvų, tačiau jam nebus tragedijos kelias dienas pasilikti ir pas senelius.
Visiškai kitaip elgiasi jautrus kūdikis – atsidūręs nepažįstamoje aplinkoje jis dažniausiai pradeda verkti, jo nervų sistemą dirgina nepažįstami žmonės, nauji garsai. Net ir grįžęs namo mažylis labai sunkiai užmiega, verkia, negali atsikratyti prisikaupusio nerimo. Jeigu turite būtent tokio temperamento kūdikį, verčiau neiti su juo į prekybos centrus, kur gausu šurmulio, mirgėjimo, o pasivaikščioti kur nors ramiame parke.
Gali būti, kad šiam mažyliui ateityje labiau tiks auklė nei darželis, nes namuose jis jaučiasi saugiau – čia savi visi garsai, nesikeičia dienos ritmas. Darželyje yra labai daug dirgiklių, kurie jautriam vaikui trukdo atsipalaiduoti, ir mažylis jaučia nuolatinę įtampą.
– Skirtingų temperamentų mažyliai mėgsta skirtingas veiklas. Kaip atpažinti, kuriam tinka, tarkime, dėlionės, o kuris, be karstyklių, judrių žaidimų, neišsikrauna prisikaupusios energijos?
Polinkis į tam tikrą veiklą taip pat atsiskleidžia kūdikystėje.
– Polinkis į tam tikrą veiklą taip pat atsiskleidžia kūdikystėje. Yra mažylių, kurie labai ilgai žaidžia su vienu žaisliuku, jį varto, tyrinėja. Jiems, ko gero, ir ateity labiau patiks ramūs, susikaupimo reikalaujantys žaidimai, kad ir dėlionės, kurias dėlios, kol susidės į vieną visumą.
Judrūs žaidimai greičiausiai labiau tiks tokiems kūdikiams, kurie vos paėmę žaisliuką į rankas tuoj pat jį numeta ir jau ieško kito. Arba štai yra kūdikių, kurie net ir žįsdami krūtį kas kelias ar keliolika sekundžių paleidžia spenelį ir dairosi aplinkui. Jeigu taip elgiasi, vadinasi, nesugeba susikaupti ties viena veikla ir ateityje gali turėti susikaupimo problemų.
Kai toks kūdikis ūgtelės, patartina su juo žaisti susikaupimą lavinančius ugdomuosius žaidimus. Apskritai gerai yra stebėti savo kūdikio temperamentą, nes ateityje yra paprasčiau parinkti tokią veiklą ir būrelius, kurie atitiks vaiko prigimtį.
– Sudėtingiausia auginti vadinamojo sunkaus temperamento kūdikį. Kokių klaidų vengti jį auginant?
- Išties vienaip auga ramaus arba lengvo temperamento kūdikis ir kitaip sunkaus. Apie pirmąjį mamos sako: „neprisimenu, kada jis verkė“, „jis nuolatos šypsosi“. Šiam kūdikiui visur gerai, tad be vargo su juo galima važiuoti į kaimą, į užsienį, nes jis lengvai prisitaiko prie aplinkos. Tuo tarpu sunkaus būdo kūdikio nepatartina dažnai vežiotis pas draugus arba vežtis kartu atostogų, nes tai gali virsti tikra kankyne tėvams.
Mažylis negalės užmigti, nežinos pats, ar nori valgyti, gerti ar miegoti. Auginant tokį kūdikį, ko gero, saugiau suteikti jam kuo daugiau ramybės, nes tik namuose, gerai pažįstamoje aplinkoje, jis jausis ramiausiai ir netaps dar ldirglesnis. O atpažinti pastarąjį nėra sudėtinga – paprastai naujoje aplinkoje jis verkia, įsikniaubia į mamą, ir praeina daug laiko, kol jis nurimsta. Tą patį galima pasakyti ir apie kūdikį, kuris dėl menkiausio pokyčio (naujo garso, drabužio ir pan.) pradeda klykti ir parausta iš pykčio, vadinasi, jam labai reikia ramybės ir tikslios dienotvarkės.
Tokį kūdikį patartina auginti ne tik pagal griežtą dienotvarkę, bet ir labai greitai sureaguoti į jo verksmą, antraip mažiukas taip įsiverkia, kad labai ilgai neįmanoma jo nuraminti. Na, o kai mažylis paaugs, reikia mokyti jį atpažinti savo elgesį ir parodyti, kaip valdomas pyktis – pasakyti, kad negalima daužyti daiktų ir mokyti įvardinti savo jausmus bei ramiai pakvėpuoti supykus.
