„Esu už privatumo išsaugojimą, todėl nei vaikų, nei savo nuotraukų socialiniuose tinkluose per daug nedemonstruoju. Šiuo požiūriu esu senamadiška – saugau asmeninį gyvenimą. Nenoriu, kad visi žinotų, kur aš buvau, ką valgiau ar ką gėriau.
Man labai svarbu pajausti akimirkas, o ne filmuoti, fotografuoti ir kažkur kelti. Gera kalbėtis akis į akį, nuoširdžiai bendrauti, o ne daryti selfius, storius ar susitikus su žmogumi įnikti į telefoną“, – sakė dviejų berniukų mama E.Vitulskienė.
Anot jos, prieš viešinant vaikų nuotraukas vertėtų susimąstyti, ar tai tikrai saugu, nes mūsų aplinkoje gyvena patys įvairiausi žmonės ir kai kurie iš jų, deja, vaikams gali kelti pavojų. 15min paklausta, ar teko pakliūti į situacijas, kai tėvų žinomumas sūnums pakenkė, E.Vitulskienė sakė, kad vaikai dar maži, todėl ir tokių atvejų nėra buvę, tačiau ateityje, žinoma, jiems gali tekti susidurti su perdėtu aplinkinių dėmesiu.
„Mūsų vaikai labai aktyvūs, jie iš tų vaikų, kurie atkreipia į save dėmesį, todėl mums tenka labiau nubrėžti taisykles, negu daugeliui kitų tėvų“, – pasakojo žinoma mama.
Tėvų teisė dalytis vaikų nuotraukomis ir vaikų teisė į privatumą
Kodėl apskritai jaučiame poreikį „pademonstruoti“ savo vaikus? Kaip 15min paaiškino psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė, tokia ir yra socialinių tinklų paskirtis – kviesti žmones dalytis kasdienybės akimirkomis, o vaikai yra labai svarbi gyvenimo dalis, todėl natūralu, kad norisi kelti jų nuotraukas. Vis dėlto, kaip pastebėjo pašnekovė, yra ir kita priežastis. Kai kuriems viešai publikuojami jų vaikų pasiekimai ar veiklos yra savotiškas pareiškimas: „Žiūrėk, aš esu geras tėvas.“ Deja, kartais tą darome nė nepagalvodami, kad vaikas yra unikali, nuo mūsų nepriklausoma asmenybė.
„Tai, kas vyksta socialiniuose tinkluose yra tam tikras konfliktas tarp tėvų teisės dalytis vaikų nuotraukomis ir vaikų teisės į privatumą. Psichologiniu požiūriu, vaikai turi teisę į privatumą ir tėvai turėtų tai gerbti. Žinoma, kai tai daroma atsargiai ir atsakingai, ši teisė nepažeidžiama“, – paaiškino ji.
Nėra sąžininga mums, suaugusiems, nuspręsti, koks bus skaitmeninis vaikų pėdsakas.
Psichologė J.S.Jasiulionė pastebi, kad kartais tėvai nė nesusimąstydami apie galimus pavojus socialiniuose tinkluose dalijasi asmeninėmis vaikų gyvenimo akimirkomis. Pašnekovės teigimu, reikėtų atsižvelgti į tai, kad į internetą patekusią nuotrauką kas nors gali nukopijuoti, panaudoti blogiems tikslams.
„Labai svarbu suprasti, kad nėra sąžininga mums, suaugusiems, nuspręsti, koks bus skaitmeninis vaikų pėdsakas“, – pabrėžė pašnekovė.
Svarbu mokyti, kaip saugiai elgtis virtualiame pasaulyje
„Nemažiau svarbus yra netiesioginis poveikis vaikams, kurie auga aplinkoje, kurioje privatumas nelabai saugomas. Tokiais atvejais jiems sunku išmokti gerbti ir kitų žmonių privatumą.
Pavyzdžiui, turime į mokyklą atėjusius pirmokus, kurie laisvai fotografuoja savo draugus neatsiklausę, nuotraukas rodo kitiems ir iš jų juokiasi. Galiausiai, kai toks vaikas patenka į virtualią erdvę, jis nekritiškai dalijasi savo paties ar kitų nuotraukomis“, – paaiškino J.S.Jasiulionė.
Psichologės teigimu, prieš viešinant vaikų atvaizdus reikėtų pagalvoti, kodėl tą darome ir kam nuotraukos skirtos, kas jas gali pamatyti: „Mano nuomone, jomis nereikėtų dalytis su svetimais žmonėmis. Visų pirma, jiems tai tikriausiai nėra įdomu. Įsivaizduokite, kad kiekvienam druskos atėjusiam pasiskolinti kaimynui imtume rodyti namuose laikomus nuotraukų albumus.
Asmeninis vaiko gyvenimas turėtų būti rodomas ne bet kam.
Žinoma, socialiniai tinklai yra puikus būdas išlaikyti ryšį su išsibarsčiusiais artimaisiais, pavyzdžiui, kitoje šalyje gyvenančiais seneliais, kurie labai norėtų, tačiau negali būti šalia. Taigi, labai svarbu suprasti, kad asmeninis vaiko gyvenimas turėtų būti rodomas ne bet kam.“
Anot pašnekovės, tėvai turėtų atsižvelgti į vaiko prašymą nuotraukos niekam nerodyti, o sulaukus tinkamo amžiaus, maždaug 4-5 metų, vertėtų pasikalbėti apie tai, kaip saugiai elgtis internete. Paklausta, kada jau galima leisti turėti asmeninę paskyrą socialiniuose tinkluose, 15min kalbinta psichologė paaiškino, kad daugelio jų taisyklėse nurodytas 13 metų amžius, to ir reikėtų laikytis.
Vis dėlto, nemažai vaikų prie virtualaus pasaulio prisijungia anksčiau, todėl J.S.Jasiulionė pabrėžė, kad tėvai turėtų nustatyti tam tikras taisykles ir mažuosius prižiūrėti, žinoma, gerbiant privatumą.
Dažnas pasaulio ir Lietuvos nuomonės formuotojas socialinių tinklų paskyrose dalijasi ir savo atžalų nuotraukomis. Žinant, kad už tai gaunamas atlygis, kyla klausimas, ar etiška tokiam tikslui naudoti vaiko atvaizdą?
Psichologės J.S.Jasiulionės teigimu, tai nebūtinai žalinga, o analogiškas klausimas kyla ir kalbant apie vaikus modelius, dalyvaujančius viešame gyvenime. Svarbiausia, anot jos, įvertinti, kaip dėl to gali jaustis vaikas, atsižvelgti į jo norus.