„Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorė, vaikų psichiatrė dr. Sigita Lesinskienė pataria tėvams susilaikyti nuo savo vaikų savarankiškumo vertinimo pagal griežtai nustatytus rėmus ir kuo daugiau leisti daryti patiems vaikams.
„Kaip parodė „Danone“ inicijuotas tyrimas, mūsų šalyje tėvai daugiausia sprendimo laisvės savo ikimokyklinio amžiaus vaikams suteikia jiems renkantis, kaip praleisti savo laisvą nuo darželio laiką ar kaip rengtis namie – taip elgiasi atitinkamai 98 proc. ir 94 proc. tėvų.
Tačiau gerokai mažiau laisvės vaikams suteikiama, priimant sprendimus dėl būrelių, ikimokyklinio ugdymo pamokų ar, pavyzdžiui, sprendžiant dėl aprangos išsiruošus į svečius“, – komentuoja Renata Dantė, „Danone“ ryšių su visuomene vadovė Baltijos šalims.
Tuo tarpu dr. S. Lesinskienė pabrėžia, kad tėvų sąmoningas noras pažinti ir paskatinti savo vaiką – labai svarbus. „Ugdant vaikų savarankiškumą ypač svarbūs yra aplinkinių požiūris ir paties vaiko individualūs raidos ypatumai. Saugi, įdomi, jauki aplinka, vaiką supantys artimi žmonės, tinkamas požiūris, jų kuriama laisvė vaikui augti bei skleistis yra būtini atliepiant į esminius vaiko poreikius“, – sako dr. S. Lesinskienė.
Taip pat skaitykite: Psichiatrė-psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė: atsipūskite, supermamos neegzistuoja
Kartais tėvai dėl savo perdėto nerimastingumo, pernelyg didelės globos linkę beveik viską padaryti už vaiką. Taip jis viską gauna be didelių pastangų ir mokosi bejėgystės.
Pasak psichiatrės, svarbu suprasti, kad kiekvieno vaiko gebėjimai įvairiose srityse nebūna vienodi. „Kiekvienas vaikas pasižymi savitu raidos tempu įvairiose srityse, todėl reikėtų susilaikyti nuo beatodairiško ikimokyklinio amžiaus vaikų lyginimo vieno su kitu. Greitesni vaikai daugiau visko išbando ir padaro per tą patį laiką nei lėtesni. Pastariesiems reikia daugiau laiko apsiprasti, susigaudyti, ką nori veikti ir nuveikti. Linkę vadovauti, reguliuoti vaikai kartais net nemėgina veiklų, kurios jiems atrodo sunkios ir nepatinka, tuomet jie užsispyrusiai reikalauja, kad kiti jiems padėtų ar padarytų už juos“, – sako gydytoja.
„Mažųjų ekspertų mokyklos“ patarimai tėvams ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumą:
1. Leiskite vaikui pačiam rengtis, valgyti, tvarkytis. Tai yra savarankiškumo ugdymo pradžių pradžia. Vos tik vaikas gali tai atlikti pats, tėvai turi atsitraukti ir neužgniaužti vaiko savarankiškėjimo savo jau nebereikalinga pagalba. Geriausia, ką galite padaryti, tai kantriai būti šalia ir pagirti ar paskatinti, kai mažajam pritrūksta kantrybės.
2. Nelyginkite su kitais vaikais. Yra daug informacijos apie tai, kokiame amžiuje ir ką vaikas turėtų mokėti daryti. Vis dėlto tėveliai turėtų suprasti, kad kiekvienas vaikas tam tikros srities gebėjimus atskleidžia labai individualiai. Todėl venkite tokių pasakymų, kaip „Kiti tokio amžiaus vaikai jau užmiega patys“, „Tavo draugas pats valgo, o tave dar maitinti turiu“ ir kt.
3. Leiskite vaikui eksperimentuoti ir bandyti pačiam. Vaikai mokosi tyrinėdami aplinką, žaisdami, pasitelkdami vaizduotę, kuri šiame amžiuje yra ypač laki. Todėl įtraukite vaikus į namų ruošos darbus, leiskite paserviruoti stalą, pačiam pasiimti norimų užkandžių.
4. Atsižvelkite į vaiko pomėgius ir charakterį. Jautresnio charakterio vaikus auginantys tėvai turėtų ieškoti ir ugdomajai veiklai pritaikyti vaikus dominančius dalykus. Pavyzdžiui, jei vaiką tuo metu domina dinozaurai, traktoriai, kokie nors gyvūnai, filmukų herojai, juos nuolat reikėtų įtraukti į vaikui pateikiamas užduotėles, žaidimus. Impulsyviems vaikams skirtos užduotėlės jiems neturėtų būti per ilgos ar per sunkios.
Taip pat skaitykite: Naujosios eros vaikai – indigo, krištoliniai, vaivorykštiniai: kokia jų paskirtis?
5. Nespauskite vaiko daryti tai, kas jam per sunku. Jei įvairūs vaiko judesiai nerangūs, reikia labai palaipsniui, lėtesniu tempu, sistemingai lavinti kūno smulkiuosius ir stambiuosius raumenis. Mokant vaiką užsirišti raištelį, susegti sagas, užtraukti užtrauktuką ir pan., reikėtų parinkti kiek įmanoma įdomesnes priemones.
6. Nepersistenkite pernelyg globodami. Kartais tėvai dėl savo perdėto nerimastingumo, pernelyg didelės globos linkę beveik viską padaryti už vaiką. Taip jis viską gauna be didelių pastangų ir mokosi bejėgystės, turi mažai progų ir erdvės pamėginti pats, pradėti, pabaigti, ieškoti sprendimų, kai nesiseka ir pan. Tėvams tiesiog reikėtų vengti kraštutinimų su globa ir rūpesčiu.
7. Nelyginkite vaiko su savimi. Tėveliai turėtų suprasti, kad vaikas nėra tokia pati asmenybė, kaip jie patys. Kiekvieno laikmečio vaikai turi kitokių bruožų, nes juos formuoja kitokios aplinkybės be kitokie tėvai. Labai dažnai šiandieniniai vaikai ūmiai reaguoja į naujas patirtis ar tėvų paskatas. Taip iš dalies yra dėl to, kad juos auklėja skubantys, nervingi tėvai.
8. Nebijokite vaiko „ne“. Labai dažnai vaiko „ne“ yra susijęs su reakcija į nekantrių tėvų bandymais užgniaužti individualų vystymosi procesą. „Ne“ yra bandymas pasipriešinti draudimams, išsilaisvinti, todėl „atsitraukite“ ir leiskite vaikui savarankiškai priimti sprendimus.
9. Nusiraminkite. Tėvų dirglumas persiduoda vaikams ir nepadeda ugdymo procesui. Vaiko savarankiškumo ugdymas ne visada yra labai sklandus vyksmas, galimi ir materialiniai nuostoliai – kai kas gali sudužti ar sulūžti. Dėl to mažus vaikus auklėjantys tėvai turėtų prisiminti visas žinomas nusiraminimo priemones.
10. Nusistatykite taisykles. Tėvams sunku ugdyti vaikų savarankiškumą, o pastariesiems – vystytis, jei namuose nesivadovaujama aiškiomis taisyklėmis. Dėl to tėvai turėtų susikurti taisykles, kada ir kokiais būdais atliekami įvairūs vaikų savarankiškumą ugdantys veiksmai, kas vaikui leistina, o kas yra jo nauja pareiga.
Taip pat skaitykite: 8 gyvenimo pamokos, kurias išmoksite po skyrybų
