Pastarosios pirmadienį sulaukė grasinančių laiškų. Kaip ir penktadienį, laiškai atėjo elektroniniu paštu. Juose nurodoma, kad mokyklos ar vaikų darželio pastate galimai padėti sprogmenys, užrašytas ir laikas, kada jie galėtų sprogti. Į gautą informaciją sureaguota – pamokos ir ikimokyklinis ugdymas nutrauktas, kol į įstaigas atvažiuos tarnybos ir įvertins jų saugumą.
Vaikai ir paaugliai tą laiką praleido dažniausiai lauke, pvz., stadionuose, greta esančiose aikštelėse. Kai kurie į patalpas sugrįžo jau po valandos, tačiau buvo ir tokių, kuriems teko palūkėti ir ilgiau. Nors rekomendacijų pasiimti vaikus nebuvo, kai kurie tėvai nusprendė taip padaryti.
„Nenorėjau, kad dar labiau išsigąstų, juolab kad laukti teko tiesiog gatvėje – neleido jiems būti net žaidimų aikštelėje, kuri yra šalia darželio“, – pasakojo Gintarė, kurios sūnus lanko vieną iš Kaune esančių vaikų darželių.
Tėvai pasakojo ir apie skirtingas vaikų reakcijas. Vieni pasakojo, kad į evakuaciją vaikai reagavo ramiai, net džiaugėsi, jog nereikės grįžti į pamokas (nors vėliau ugdymas atnaujintas ir pamokos vyko – 15min).
Tačiau buvo ir tokių, kuriems netikėta ir iki galo neaiški situacija bei išgirstos frazės „padėta bomba“, „gali sprogti“ padidino nerimą.
„<...> Teko duoti raminamųjų, nes visas drebėjo“, – apie sūnaus reakciją į pirmadienio įvykius sakė vardo nenorėjusi minėti moksleivio mama.
Psichologė: nereikia papasakoti per daug
Kaip reaguoti į panašius įvykius ir padėti sau bei vaikams nepasiduoti neracionaliai panikai? „Herojaus“ mokyklos psichologė, Kriminalinės žvalgybos mokymo centro lektorė dr. Agnė Laskytė 15min sako, kad situaciją reikėtų vertinti paprastai ir būtent tokią informaciją pateikti vaikams.
„Pirmiausia reikėtų patiems likti ramiems, kadangi tai yra evakuacija, tai į situaciją ir reikėtų reaguoti kaip į evakuaciją. O išėjus iš tos situacijos užtikrinti vaiką, kad dabar jis saugus ir visada bus saugus kartu su suaugusiu asmeniu, kuris jį prižiūri – mama, tėtis, mokytojas ar auklėtojas“, – kalbėjo psichologė.
Jos teigimu, labai svarbu, kad panašiose situacijose suaugęs žmogus sugebėtų valdyti emocijas ir nusiraminti: „Reikėtų vengti skubotų veiksmų, nerodyti didelio nerimo: „Greičiau renkis, einam!“ Žodžiais taip pat nereikėtų išreikšti nepasitikėjimo situacija. Aiškinti galima paprastai: jeigu pareigūnai pasakė, kad dabar reikia evakuotis, tą ir darome.“
Kalbant su vaikais apie tai, kas vyksta, reikėtų akcentuoti taisykles, tvarką, patį veiksmą. „Svarbu pabrėžti, kad nėra pavojaus, situacija valdoma. Galima paaiškinti, iš kur ta žinutė: „Policija liepė ramiai išeiti iš mokyklos“, – kalbėjo specialistė.
Labai svarbus momentas, pasak dr. A.Laskytės, akcentuoti tik tai, kas aišku. „Atsakyti vaikui reikia tiek, kiek jis klausia. Pvz., šiuo metu įvyko tik tai, kad gauti grasinimai ir reikia evakuotis. Apie evakuaciją ir reikia pasakyti. Jei vaikas neklausia apie bombą, užminavimą, jam tikrai nereikia aiškinti, kas čia vyksta, juolab darželinukui“, – sakė psichologė.
„Kartais, kai pradedi aiškinti per daug giliai („kažkur ten vyksta karas“) vaikui sunku tai suvokti. Reikia kalbėti apie čia ir dabar situaciją <...>“, – patarė dr. A.Laskytė.
Jos nuomone, tėvai, o neretai ir pedagogai, patys nerimaudami, neretai persistengia ir per daug leidžiasi į detales, pateikdami vaikams visiškai nereikalingos informacijos.
„Apkrauname ja vaiką, kuris visiškai negalvoja apie tai. Paprastai vaikams net ir nesakoma, kad ten kažkokia bomba padėta ir pan. Būna net rekomenduojama nuo vaikų nuslėpti (kas iš tiesų vyksta). Tiesiog yra ženklas evakuotis. Žmogui svarbu išmokti išeiti iš pastato į saugią vietą. Mes, suaugusieji, irgi mokomės – būna pratybos ir pan. Tokiose situacijose, kaip vyksta dabar, reikėtų pamiršti klausimą „kodėl“, ir tiesiog daryti tai, ką reikia: t.y. per tam tikrą laiką išeiti iš pastato ir grįžti į jį, kai bus pranešta, kad saugu ir galima tai padaryti“, – patarė pašnekovė ir pridūrė, jog panašiai reikėtų su vaikais kalbėtis ir apie karą bei panašiomis „sunkiomis“ temomis.
Per keletą dienų – jau antra ataka
Lietuovos policijos duomenimis, pirmadienio naktį identiškus laiškus su grasinančiu tekstu gavo maždaug 1,5 tūkst. adresatų. Daugiausia jų – švietimo įstaigos. Laiškuose buvo nurodyta, kad sprogimai įvyks 12.12 val. Priminsime, kad spalio 13 d. panašių laiškų buvo 900. Jie taip pat išsiųsti į įvairių įstaigų – mokyklų, darželių, bibliotekų, žiniasklaidos ir kt. organizacijų – elektroninio pašto dėžutes. Visi šie pranešimai buvo melagingi.
Valstybės saugumo departamentas informuoja, kad, tikėtina, jog visi šie pranešimai – koordinuota ataka, kuri vykdoma priešiškų valstybių iniciatyva. Neatmetama, jog panašios atakos gali kartotis.
