Tačiau grįžimas į darželius vaikams yra dar vienas pasikeitimas, prie kurio gali tekti pratintis iš naujo, rašoma pranešime. Ankstyvojo ugdymo psichologė, darželio „Istorijų namai“ Kaune įkūrėja Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė pataria, kaip po priverstinės darželio pertraukos padėti vaikams vėl adaptuotis.
Atostogos, virtusios karantinu
Nors paprastai maži vaikai į permainas ir vykstančius pasikeitimus reaguoja gana sunkiai, karantinas gali turėti ir pliusų – juk įprastai visą dieną būdami darželyje vaikai tėvų labai pasiilgsta, o dabar laiko pabūti kartu yra į valias. Panašiai kaip per šeimos atostogas.
Natūralu, kad daug laiko praleidžiant drauge atsiranda ir didesnis emocinis prisirišimas. Kalbantis su tėvais išgirstu nuogąstavimų, kad dabar vaikas prie mamos prisirišęs netgi labiau nei prieš pirmąjį darželio adaptacijos laikotarpį ir atsiskyrimas gali būti sunkus.
Kita vertus, tokioms „atostogoms“ užsitęsus tėvai turėjo įvesti namuose tam tikrą tvarką, ugdymui persikėlus į namus padidėjo ir prie ekranų praleidžiamo laiko kiekis, mažieji pasiilgo draugų, įvairesnių užsiėmimų.
Prie seno naujo ritmo pratinkime palengva
Vis dėlto klaidinga būtų manyti, kad, jei prieš karantiną į darželį noriai ėjusiam vaikui darželio aplinka nėra naujiena, viskas iškart stos į senas vėžes. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo pačio vaiko, ir nuo tėvų požiūrio, ir nuo kitų aplinkybių. Skirtingo amžiaus vaikai taip pat nevienodai priima pokyčius.
Vyresniesiems pasikeitimus išgyventi lengviau – jų santykis su darželio draugais, auklėtojomis yra gilesnis, jiems jau yra tekę grįžti į darželį po ilgesnės vasaros atostogų pertraukos. O mažesniesiems – 1,5–2 metų vaikams yra sunkiau. Jų atmintis dar nėra tokia gera, kad taip lengvai prisimintų buvusią rutiną, tad vėl viskas lyg iš naujo.
Svarbu prie naujo ritmo vaikus pratinti palengva.
Svarbu prie naujo ritmo vaikus pratinti palengva. Turbūt daugelyje šeimų per karantiną įvyko miego ritmo pasikeitimai, tad pirmiausia reikėtų prisiminti buvusius miego, valgymo ritualus. Žinoma, labai svarbu kalbėtis su vaikais apie laukiančias permainas, priminti apie darželio veiklas.
Galima pakalbėti apie darželio draugus, pasvarstyti, kaip jiems sekasi, peržiūrėti darželio nuotraukas, vaizdo medžiagą. Jeigu priminsime vaikui smagius darželyje patirtus įvykius, emocijas, jam kils didesnis noras sugrįžti. O jei tik yra galimybė, prie darželio naudinga pratintis iš lėto – leisti pabūti jame pusę dienos, stebėti, kaip jaučiasi.
Neperduokime savo nerimo vaikams
Dar vienas svarbus momentas grįžtant į darželius – teigiamas mūsų nusiteikimas. Natūralu, kad visi turime įvairių baimių ir nerimo – ar vaikas darželyje po pertraukos jausis gerai, ar reikėtų leisti į darželį ir vasarą, ar bus antrasis viruso protrūkis, ką daryti, jei atsirastų peršalimo simptomai ir pan.
Tačiau pozityvus nusiteikimas leidžia ramiau išgyventi situaciją tiek mums, suaugusiesiems, tiek vaikams, kuriems perduodame savo nuotaiką. Nuolat galvodami ir kalbėdami apie blogiausius scenarijus tikrai niekam nepadėsime. Juo labiau nederėtų apie savo baimes kalbėti prie vaiko – taip transliuojame žinutę, kad kažkas su ėjimu į darželį yra negerai.
Pozityvus nusiteikimas leidžia ramiau išgyventi situaciją tiek mums, suaugusiesiems, tiek vaikams, kuriems perduodame savo nuotaiką.
Pirmiausia – dėmesys vaiko psichologinei būsenai
Žinoma, atitinkamai į gyvenimo pasikeitimus turi reaguoti ir pačios ugdymo įstaigos. Vaikai į darželį grįžta po izoliacijos, o du mėnesiai vaikui – gana ilgas laiko tarpas, tad darželio bendruomenės jautrumas vaiko emocijoms yra labai svarbus. Nors ugdymo pasiekimai tėvams dažnai yra prioritetas, pirmiausia vaikas turi jaustis saugus, tada ir naujiems atradimams bus pasiruošęs.
Štai „Istorijų namuose“ šį mėnesį dėmesį skiriame vaikų orientacijai erdvėje, kalbame namų tema. Dar būdami namuose vaikai braižo namų žemėlapius, iš naujo atranda juose esančius daiktus, formas, o darželyje šiuos žemėlapius praplėsime.
Į žaidimo istoriją įtrauksime ir virusą – kalbėsime, kaip naudodami kaukes, kitas priemones galime save apsaugoti ir taip po truputį plėsti savo erdves ir išeiti iš namų į darželį. Žinoma, stebėsime, kaip vaikai jaučiasi, socializuojasi, priima įvairias veiklas, ir pagal tai dėliosime dienos planus.
