Dažnai sunku patikėti, kad tai vyksta
Paramos vaikams centro rugsėjo 20 d. Vilniuje organizuotoje konferencijoje „Seksualinė prievarta prieš vaikus: atskleidimas, pagalba ir prevencija“ įvairių sričių specialistai dalinosi įžvalgomis ir rekomendacijomis, kaip užkirsti kelią seksualiniam vaikų išnaudojimui. Šiuo metu 90 proc. tokių atvejų vis dar lieka neatskleista, teigiama pranešime žiniasklaidai.
„Tai sudėtinga ir skaudi tema. Nežinome, kaip kalbėti ir padėti, dažnai net specialistams sunku patikėti, kad tai vyksta. Turime ieškoti naujų bendradarbiavimo būdų, kad galėtumėm laiku sureaguoti ir užkirsti kelią prievartai“, – sakė Paramos vaikams centro direktorė, psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė.
Teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas pabrėžė, kad siekiant apsaugoti vaikus, būtina ne tik diskutuoti, bet ir imtis realių veiksmų, ypač prevencijos, kuri turėtų prasidėti šeimoje bei mokykloje. Ne mažiau svarbu suteikti ir profesionalią pagalbą nukentėjusiems nuo smurtautojų.
Net 40 proc. artimųjų, žinodami nepilnamečių išnaudojimo faktus, kaltino vaikus melu.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė pastebėjo, kad smurto prieš vaikus atvejais reikalingas koordinuotas ir profesionaliai pasirengusių specialistų darbas.
Daugiau nei pusė nukentėjusiųjų nesulaukia pagalbos
Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausios prokurorės Nidos Grunskienės, situacija ims keistis, kai matydami konkrečius atvejus ar įtardami, kad yra smurtaujama, neliksime abejingi. Šiuo metu kelias nusikaltimui vis dar laiku neužkertamas – dažnai kaimynai ir artimieji žino, kad šeimoje ne vienerius metus seksualiai išnaudojamas vaikas, tačiau tyli ir nepraneša tarnyboms.
„Išanalizavus 164 atvejus – ekspertizes galimai nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, paaiškėjo, kad net 40 proc. artimųjų žinodami nepilnamečių išnaudojimo faktus, ne tik nieko nesiėmė, kad būtų sustabdytas nusikaltimas, bet kaltino vaikus melu. Atskleidus seksualinio smurto atvejus, daugiau nei pusė nukentėjusių nesulaukė pagalbos“, – sakė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos psichologė ekspertė Dovilė Prižginė.
Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto profesorė, psichologė, seksologė ir teisininkė Maria Beisert, atskleidusi seksualinės prievartos schemas šeimoje, apgailestavo, kad darbas su smurtautojais vis dar – tabu, o vaiko interesai dažniausiai lieka nuošalyje.
Kaip tėvams ir specialistams kalbėtis su vaikais apie saugumą?
Paramos vaikams centro psichologė, programos „Vaikystė be smurto“ vadovė Ieva Daniūnaitė, pristatydama rinkos analizės ir tyrimų grupės UAB „RAIT“ atliktą apklausą, atkreipė dėmesį, kad tėvai įspėja vaikus saugotis nepažįstamųjų.
Tačiau statistika rodo, kad dažniausiai vaikai nukenčia nuo artimų ir jiems pažįstamų žmonių. Vienas iš keturių tėvų mano, kad pasikalbėti su savo atžalomis apie tai, kaip atsiranda vaikai, reikia apie 10–12 metus, nors dažnai tokio amžiaus nepilnamečiai jau yra susidūrę su viliojimu, priekabiavimu ir pornografija internete.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vaikų seksualinis elgesys: jei Petriukas darželyje nuo mergaitės plėšia drabužius, sukluskite
Statistika rodo, kad dažniausiai vaikai nukenčia nuo artimų ir jiems pažįstamų žmonių.
Tai patvirtino „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. Savanoriai sulaukia jau 9-erių metų vaikų pasakojimų apie pornografinių video žiūrėjimą, taip pat klausimų, ką daryti, kai internetiniai pažįstami reikalauja atsiųsti jų nuogo kūno nuotraukų.
Išvengti netinkamo turinio internete, pasak Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojo Manto Masaičio, galima įdiegiant tam tikrų puslapių blokavimo arba sekimo programas. Tačiau tai nepadeda išvengti pavojų, prisijungus prie kito kompiuterio, todėl kur kas efektyviau aptarti su vaikais konkrečias situacijas.
