Pirmieji metai
Mokslininkų teigimu, kūdikio kalbos pamokėlės prasideda dar mamos įsčiose. Jau 4–5 nėštumo mėnesį vaisius pradeda reaguoti į įvairius garsus, apie 7-tą mėnesį aktyviai reaguoja į mamos širdies plakimo ritmą, jos balsą ir sugeba skirti pakitusius jų tonus.
Pirmoji mažylio kalbos priemonė yra verksmas. Jau 1–2 gyvenimo mėnesį iš verkimo galima atspėti, ką mažasis juo nori pranešti: gal yra alkanas, nusiminęs ar tiesiog nuobodžiauja.
3–4 gyvenimo mėnesį vaikutis išmoksta tarti įvairias pavienes balses (daugelis pirmiausia a-a-a, e-e-e), o šiek tiek vėliau tarti įvairius raidžių junginius.
6–7 mėnesių kūdikiai įprastai jau reaguoja į savo vardą, skiria balso intonacijas, supranta, kai jam kažkas yra draudžiama, dažnai girdimus žodžius pradeda sieti su rodomais daiktais ar veiksmais.
Apie 8–10 mėnesį kai kurie vaikučiai jau taria pirmuosius paprastus žodelius (dažniausiai „mama”, „tete”, „ate“ ir pan.)
Derėtų susirūpinti, jei…
• 1–6 mėn. kūdikis nereaguoja į triukšmą, nesuka galvytės į tą pusę, iš kurios sklinda garsas, neatsako šypsena į kalbinimą, neguguoja.
• 6–12 mėn. mažylis netaria jokių tęsiamų garsų, nebando jų jungti.
• 12 mėnesių vaikutis nerodo jokių gestų (pvz., nepamojuoja atsisveikindamas ir kt.), nesupranta jokių aplinkos daiktų pavadinimų ir nesugeba jų parodyti.
1–3 metai
1–1,5 m. amžiaus vaikų aktyvusis žodynas paprastai daug neišsiplečia, tačiau gerokai padidėja pasyvusis (ilgam įsimenami žodžiai ir jų junginiai).
Baigdamas pirmuosius metus, normaliai besivystantis vaikas jau yra pajėgus ištarti nuo kelių iki keliolikos ar net keliasdešimties trumpų žodelių (tai priklauso nuo individualios raidos) ir suprasti 30 ir daugiau dažniausiai buityje vartojamų ir girdimų žodžių, atpažįsta paveikslėliuose pavaizduotus daiktus.
1,5–2 metukų vaikai neretai dar painioja sąvokas, žodžių gimines, linksnius, vienu ir tuo pačiu žodžiu gali vadinti porą dalykų (tarkime, „bum“ jo kalba gali būti ir „kamuolys“, ir „obuolys“, ir „nugriūti“) arba tą patį daiktą keliais pavadinimais.
2–3 metukų mažylis pamažu pradeda dėlioti sakinukus, kurie tampa vis sudėtingesni. Išmoksta užduoti klausimus, kalbėdamas keičia intonacijas. Žinoma, dar daro nemažai gramatinių klaidų, bet ilgainiui jų vis mažėja. 3 metų vaiko žodyną jau gali sudaryti apie 1000–1500 žodžių (suprantama, tai ne taisyklė...)
Derėtų susirūpinti, jei...
 |
| Fotolia nuotr./Vaikai |
• 1–1,5 metų vaikas naudojasi daugiau gestais nei kalba, visiškai nemėgina mėgdžioti garsų. Nesugeba įvykdyti paprastų paliepimų.
• 2–3 metukų mažylis nemoka pasakyti 2–3 elementarių žodžių sakinio.
• 3 metų vaiko kalba – tik padriki, aplinkiniams beveik nesuprantami žodžiai. Jis gali pakartoti tik tai, ką kalba kiti, bet nenaudoja jokių savų žodžių ar frazių. Dar didesnis pavojaus ženklas – jei 3 metų vaikas visiškai nekalba. Tai gali būti psichinės raidos sutrikimo ženklas. Derėtų būtinai pasikonsultuoti su logopedu ir psichologu.
• Kalba tarsi pro nosį.
4–7metai
4-eri metai – kūrybos etapas. Šio amžiaus vaikai dažnai prigalvoja savų kalbos taisyklių, įvairių naujadarų (pvz.: „gegutė geguoja“, „plasnoja plasneliais“).
Apie 5-uosius gyvenimo metus vaiko kalba darosi vis aiškesnė ir taisyklingesnė. Labai sparčiai plečiasi žodynas. Daugelio kalbos specialistų duomenimis, normaliai besivystantis 6-erių metų vaikas moka nuo 8000 iki 14 000 žodžių. Žinoma, jo žodyno turtingumas labai priklauso nuo to, kokius žodžius vaikas girdi savo aplinkoje.
Dauguma vaikų į mokyklą ateina (arba bent jau turėtų ateiti) turėdami jau beveik susiformavusius kalbos įgūdžius, t. y. taisyklingai tardami visus garsus, įvaldę gana platų aktyvųjį ir pasyvųjį žodynus, taisyklingai vartodami daugelį kalbos gramatinių sandarų ir rišliai reikšdami mintis.
Derėtų susirūpinti, jei...
• 4 metų vaikas nesugeba atsakyti į paprastus klausimus (kas? kur? kuris?). Kalba tik 2–3 žodžių frazėmis ir visai nevartoja išplėstinių sakinių. Daugelį garsų taria neteisingai.
• Nesugeba derinti žodžių linksnių, galūnių, giminių.
• 5 metų vaikas vis dar nesugeba rišliai papasakoti, ką veikė pas senelius, ką žaidė kieme ir pan. Nemoka apibūdinti daiktų, nusakyti jų spalvos, formos, paskirties.
Įsidėmėkite!
Kalbos raidos nesklandumai ne toks jau nekaltas dalykas, kaip įsivaizduoja didžioji dalis tėvų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad labai dažnai jie tampa mokymosi sunkumų priežastimi. Kalbos trūkumai taip pat neigiamai veikia vaiko asmenybės raidą, jo elgesį ir intelekto vysymąsi, netgi santykius su bedraamžiais. Taigi, jei pastebėjote, jog jūsų atžala kalbiniais gebėjimais vienaip ar kitaip atsilieka nuo bendraamžių, nenumokite į tai ranka – būtinai pasikonsultuokite su logopedu. Kuo anksčiau bus pradėti taisyti kalbos trūkumai, tuo geresni bus rezultatai.
Kaip paskatinti kalbos raidą
 |
| Fotolia nuotr./Šeima |
Kalbos raidos specialistai įsitikinę, kad tėvų įtaka mažylio kalbos lavėjimui neabejotinai labai svarbi. Logopedai siūlo gausybę būdų, kaip padėti vaikučiui atrasti kalbos dovaną.
• Kai kurių mokslininkų teigimu, vaikas kalbėti ne išmoksta, o tiesiog pradeda. Mažo žmogaus kalbą tiesiogiai veikia socialinė bei kultūrinė patirtis. Kitaip tariant, kuo aplinka palankesnė, kuo mažylis mato daugiau daiktų, spalvų, girdi daugiau skirtingų garsų, tuo geriau ir sparčiau lavėja jo kalbinės galimybės.
• Kai kurios mamos mano, kad mažas kūdikėlis visiškai nenuovokus ir su juo kalbėtis nėra jokios prasmės. Nieko panašaus! Vos gimęs mažutėlis labai jautriai reaguoja į mamos balsą ir tikrai girdi, kas jam sakoma. Na ir kas, kad iš pradžių jam šis balsas tėra tarsi graži melodija. Klausydamasis mamos balso jis po truputį semiasi kalbos patirties. Taigi su kūdikiu vertėtų kalbėtis nuo pat gimimo. Pasakokite apie viską: supančią buitį, aplinką, komentuokite, ką šiuo metu veikiate ar ketinate veikti. Taip elgdamasi po truputį sukaupsite neįkainojamą mažylio kalbinės patirties bagažą.
• Skaitykite mažyliui knygeles, dainuokite, deklamuokite. Įvardykite garsiai aplink esančius daiktus ir vykstančius reiškinius.
• Prašykite parodyti, paduoti, atnešti. Užduotis po truputį sunkinkite. Pavyzdžiui, „atnešk žaisliuką“, „padėk šį raudoną žaislą į lentyną“, „paimk žaislą iš lentynos ir nunešk tėtei“ ir t. t. Prašydama iš eilės atlikti keletą veiksmų, tuo pačiu mokote vaikutį sutelkti dėmesį, įsiminti ir plečiate jo žodyną.
• Kai su vaikučiu kalbate, žiūrėkite jam į akis. Neskubėkite, kalbėkite raiškiai, darykite pauzes, naujus žodžius pakartokite aiškiai ir kelis kartus. Taip mažyliui bus lengviau įsisavinti tai, ką pasakėte.
• Nuolat praturtinkite vaiko žodyną bent keliais naujais paprastais žodžiais. Pamokykite mažąjį klasifikuoti daiktus paprastais žodžiais juos apibūdindama, parodydama, ką su jais galima veikti, ir pan.
• Kad vaikutis išmoktų tiksliai reikšti savo mintis ir įgytų taisyklingos kalbos įgūdžių, venkite su juo bendrauti lėliukiška kalba, nemėgdžiokite jo „žodžių“, kurie tik laikinai užpildo kalbos spragas. Tarkime, jei mažylis, rodydamas į bandelę, sako „niam niam“, atsakykite jam: „Taip, čia yra bandelė.“
• Sekite vaiko kalbą. Netaisyklingai tariamus žodžius patikslinkite, įpinkite juos į kokį posakį, dainelę ir kartokite kartu su mažyliu. Įtvirtinti kalbos garsus padeda žaismingos skaičiuotės, greitakalbės ir kitokia žaisminga liaudies kūryba.
• Moksliškai nustatyta, kad kalbos raida tiesiogiai susijusi su rankų pirštukų veikla. Kuo pirštukai judresni, tuo sparčiau vystosi kalba. Taigi labai naudinga vaikams sugalvoti tokių žaidimų, kurie „įdarbintų“ pirštukus. Ypač naudinga mažyliams tapyti rankomis, lipdyti, dėlioti dėliones, konstruoti. Kol jie to dar nesugeba, pravartu pirštukus masažuoti arba įduoti vaikučiui į rankas lytėjimą ir pirštukų motoriką lavinančių žaisliukų.
• Maždaug apie 4–5 gyvenimo metus vaikai paprastai panyra į kodėlčiukų laikotarpį: ištisą dieną jų klausimai byra lyg iš gausybės rago. Kai kurie tėvai, pritrūkę kantrybės, galiausiai liepia vaikui nebelįsti į akis. Iš tiesų tai – nedovanotina klaida. Klausinėdamas vaikas susipažįsta su pasauliu ir plečia savo žodyną. Jei į jo klausimus neatsakysite, pamažu jis liausis klausinėjęs. Kalbos raidai tai yra didžiulė žala.
• Apskritai į pokalbius su vaiku žiūrėkite rimtai, bendraukite su juo kaip su lygiaverčiu pašnekovu, tada jam bus kur kas lengviau išmokti deramų bendravimo įgūdžių. Ir nemanykite, kad vaikai kvaili ir nieko nesupranta. Iš tiesų jie suvokia kur kas daug, nei galite įsivaizduoti.
