Šiandien blaiviai gyvenanti moteris susijaudinusi pasakoja savo istoriją ir negaili padėkos žodžių padėjusiems jai žmonėms. Anąkart pasirinkusi alkoholį, šiandien ji neabejoja, kad tokios klaidos nebedarytų, nes niekas kitas, bet vaikai yra svarbiausi jos gyvenime. Kaip atpažinti ir kovoti su priklausomybės pavojumi pataria Liudas Vincentas Sinkevičius, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje dirbantis priklausomybių specialistas.
Vaikai paimti dėl girtuokliavimo ir smurto
Svetlana Kliukovskaja kartu su sutuoktiniu Jaroslavu augina tris vaikus. Vyriausioji Svetlanos dukra jau suaugusi, išvykusi į užsienį, tačiau labai palaiko mamą jos išgyvenimuose ir rūpesčiuose.
„Gyvenau Vilniuje, tačiau po santuokos su vyru nusprendėme parduoti butą Vilniuje ir nusipirkti nuosavą namą Šalčininkuose. Kartu su mumis į Šalčininkus persikraustė ir mano mama. Netrukus supratome, kad norėtume gyventi atskirai nuo motinos ir išsikraustėme į nuomojamą butą, o mamai palikome namą“, – pasakoja Svetlana.
Šalčininkai nedidelis miestelis, visi vieni kitus, pasak moters, viską ne tik stebi, bet ir skundžia: „O mums dar ir labai nesisekė su kaimynais. Patys girtuokliavo ir vis mus skundė, melavo, policiją kvietė. Pernai vasarą pakliuvau į labai nemalonią situaciją. Auginome mažą sūnelį, kito mažylio aš dar tik laukiausi, nusprendėme kartu su vaiku nuvažiuoti pas draugą į sodybą maloniai praleisti vakarą. Tą vakarą aš išgėriau porą kokteilių. Žinau, skamba negerai, bet tuomet taip buvo“.
Bičiulio, pas kurį svečiavosi Svetlana, motina vakarėlio metu iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai pamatė, kad kartu yra ir jos metukų amžiaus sūnus, tad iškvietė Vaiko teisių skyriaus budėtojus. „Tada nieko blogo nenutiko, prasidėjo atvejo vadyba, mums buvo pasiūlytos paslaugos, sūnus greitai grįžo į namus, gyvenimas tekėjo savo vaga“, – prisimena moteris.
Rudenį nutiko dar vienas įvykis, šįkart buvo atimti visi trys vaikai. „Šventėme įkurtuves po remonto bute. Išsiskirsčius svečiams mes su vyru susikivirčijome, o jis konflikto įkarštyje iškvietė policiją. Pranešė pareigūnams, kad namuose smurtaujama mažų vaikų akivaizdoje. Atvažiavo policijos pareigūnai, Vaiko teisių specialistai ir iš mūsų buvo paimti vaikai – mano dvylikametė dukra ir abu sūneliai: pusantrų metukų ir trijų mėnesių amžiaus. Vaikai namo sugrįžo tik vasario pradžioje, kai mes įvykdėme visas sąlygas ir priėmėme mums teikiamą pagalbą. Vaikais tuo tarpu rūpinosi laikinieji globotojai“, – su nuoskauda dėl paimtų vaikų ir savo pačių veiksmų pasakoja Svetlana.
Vaikų paėmimas buvo toks sukrėtimas, kad darė viską, kad tik juos susigrąžinti
Vaikų paėmimą Svetlana su vyru išgyveno labai sunkiai. Iš pradžių moteris labai pyko ant savo vyro, kad jis paskambino policijai ir pranešė apie smurtą: „Pats savo rankomis padarė taip, kad iš mūsų paėmė vaikus. Ilgai nekalbėjau su juo, bet palaipsniui susitaikėme. Visgi, laikas be vaikų mums leido geriau suprasti vienas kitą, išsikalbėti, išsiaiškinti. Pajutome, kad atradome vienas kitą iš naujo, kad tapome ramesniais. Vaikų paėmimas tapo tokiu sukrėtimu, kad į daug ką gyvenime mes pažiūrėjome iš naujo“.
Vaikų paėmimas tapo tokiu sukrėtimu, kad į daug ką gyvenime mes pažiūrėjome iš naujo.
Pora pradėjo dirbti be išeiginių dienų, nebevartojo alkoholio, priėmė Vaiko teisių gynėjų mobiliosios komandos specialistų pagalbą, kartu ieškojo susiklosčiusios situacijos priežasčių ir išeičių iš jos.
Vienuolynas pakeitė moterį neatpažįstamai
Vaiko teisių gynėjai Svetlaną nukreipė pas blaivybės mokytoją, priklausomybės konsultantą ir smurto artimoje aplinkoje intervencinės programos vedėją. „Iš jo daug sužinojau, supratau, kur klydau, mes bendraujame iki šiol. Taip pat su vyru nusprendėme užsikoduoti“, – priimtu sprendimu džiaugiasi moteris.
Vaiko teisių apsaugos mobilioji komanda porai pasiūlė kreiptis į Dievo meilės misionierių seserų kongregaciją, kur suteikiama pagalba priklausomybę turintiems žmonėms, kur perėjo dvylikos žingsnių programą. „Praleidau ten dvi savaites, tik tiek galėjau sau leisti, kad neprarasčiau darbo. Tačiau pasikeitimai buvo akivaizdūs – net sutuoktinis pastebėjo, kad iš vienuolyno grįžau pasikeitusi. Atsikračiau pykčio, kaltinimų ir pajaučiau, kad po truputį laimiu kovą už savo vaikus“, – apie pasikeitimus pasakoja Svetlana.
Reikia atsakyti sau į klausimą, kas svarbiau: taurė ar vaikai
Vaikų Svetlanos ir Jaroslavo namuose nebuvo tris su puse mėnesio, tačiau ta patirtis apvertė šeimos gyvenimą aukštyn kojomis. Moteris, kuri niekada nesiskirdavo su savo vaikais turėjo kovoti pati su savimi, kad atrastų tinkamą sprendimą ir atgautų vaikus.
Praėjau sunkų kelią, kol atgavau vaikus, bet nei kiek nesigailiu to, nes daug atradau, daug sužinojau, sutikau gerų žmonių.
Dabar, kai šeima vėl kartu, Svetlana jau gali patarti kitoms šeimoms, pakliuvusioms į panašią situaciją. „Matau daug savo kaltės. Jeigu būčiau nevartojusi alkoholio, juk niekas nebūtų paėmęs mano vaikų. Praėjau sunkų kelią, kol atgavau vaikus, bet nei kiek nesigailiu to, nes daug atradau, daug sužinojau, sutikau gerų žmonių. Tiems, kas išgyvena panašią į mūsų situaciją patarčiau tikėti savimi ir nenuleisti rankų. Atsiminkite, kad vaikai jus myli ir laukia, kada galės grįžti namo. Mes suklumpame, bet su specialistų pagalba galime atsistoti. Atsakykite į klausimą kas yra svarbiau: taurė alkoholio ar vaikai ir viskas bus aišku“.
Priklausomybių specialistas: svarbu priimti galinčių padėti specialistų pagalbą
Dažnai priklausomybės kamuojamas žmogus nepripažįsta savo problemos, ieškodamas pasiteisinimų, kodėl taip dažnai svaiginasi, slepia šią problemą po išgalvotomis priežastimis, nuovargiu ar poreikiu atsipalaiduoti. Deja, priklausomybės pasekmės gali įskaudinti pačius brangiausius žmones, vaikus, sugriauti gyvenimus.
„Priklausomybės sindromas išsivysto ne per vieną dieną, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į pradinę simptomatiką, kuri dažnai nėra panaši į mums žinomus akivaizdžius sutrikimus ir siejasi su nekaltai atrodančiais elgesio pokyčiais, tokiais kaip dažnėjančios progos vartoti, vis labiau laukiama ir ieškoma apsvaigimo, po truputį dažnėja svaigalų vartojimas, žmogus suvartoti vis didesnį kiekį alkoholio vienu metu“, – sako Liudas Vincentas Sinkevičius, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje dirbantis priklausomybių specialistas.
Paprastai specialistų pagalbą, pasak specialisto, priimti padeda praradimai, tačiau pastarieji labai individualiai yra interpretuojami, todėl yra įvairių istorijų kas žmogui tampa kertiniu praradimu priimti gydymą: „Svetlanos atveju tai buvo paimti iš šeimos vaikai. Kreiptis į specialistus anksčiau, iki patirtų praradimų, labai trukdo visuomenės sąmoningumo stoka ir negebėjimas suvokti, jog priklausomybė yra sudėtingas psichikos sutrikimas, kuris yra gydomas atitinkamose įstaigose, o ne namuose, būreliuose ar kitose savamokslių grupėse“.
Kiekvienai šeimai, kurioje pasireiškia priklausomybės sindromas, V.Sinkevičius pataria kuo skubiau priimti specialistų pagalbą ir pradėti gydymą, nes kitu atveju ilgalaikes pasekmes turės ne tik pats priklausomas asmuo, bet ir visi šeimos nariai.
„Egzistuojanti priklausomybių prevencija orientuota į pagrindinius rizikos veiksnius, kurie turi didžiausią įtaką priklausomybės sindromo formavimuisi. Galima būtų išskirti genetiką, socialinę aplinką ir biologiją – besivystančią galvos smegenų sistemą. Todėl atsižvelgiant į tai, jog realiai galime daryti įtaką tik tinkamos socialinės aplinkos kūrime, didžioji dalis prevencijos turi remtis į pagalbą šeimoms jas stiprinant, formuojant tinkamus įgūdžius ar nukreipiant gydytis“, – sako priklausomybių ligų specialistas.
