Sportą derino su podiumu
Aušrinė nuo vaikystės buvo labai aktyvi. Ji išbandė begalę sporto šakų, kol galiausiai visą dėmesį sutelkė ties bėgimu. O tai daryti paauglei merginai puikiai sekėsi. Tarp savo amžiaus dalyvių, bėgdama 400 m bei 800 m distancijas, Lietuvoje ji beveik neturėjo lygių, puikiai pasirodydavo įvairiose šalyje ir už jos ribų vykusiose varžybose.
Bene didžiausias Aušrinės laimėjimas – tarp jaunių Baltijos šalių čempionate iškovota pirma vieta 800 m. ilgio trasoje. Verta atkreipti dėmesį, kad dabartinė Lietuvos rekordininkė, Europos, Pasaulio ir Olimpinių žaidynių dalyvė bėgikė Eglė Balčiūnaitė tuomet rezultatais negalėjo prilygti greitesnei suvalkietei.
Vis dėlto pati Aušrinė tuo metu koncentravosi ne vien į bėgimą. Nors su treneriu ir ketino ruoštis įveikti 2008 m. vykusios Pekino olimpiados normatyvą, tačiau jauna mergina vis dažniau ėmė mąstyti apie sporto žurnalistikos perspektyvas.
„Galvojau, kad būsiu kaip Vlada Musvydaitė, kuri jau tada bėgiodavo, o po varžybų skubėdavo imti interviu iš ką tik buvusių varžovų. Mano kolegos juokėsi ir vadino mane ne žurnaliste, o manekene. Jau tuo metu nemažai dėmesio skirdavau ir šiai veiklai. Pavyzdžiui, jei varžybos vykdavo Kaune, stengdavausi suspėti ir į Laikinojoje sostinėje įsikūrusią modelių agentūrą. Treneriui tai, aišku, nepatikdavo“, – su šypsena prisiminė A.Bajorė.
Patirtis nesužavėjo
Aušrinė, kaip ir daugelis jos bendraamžių draugių, apie modelio karjerą svajojo nuo mažens. Ji į įvairius žurnalus siuntinėdavo savo nuotraukas, pamažu ėmė domėtis galimybėmis tapti manekene. Kai tuomet šešiolikmetei merginai pasitaikė galimybė išvykti į Tailandą, ji pernelyg ilgai nedvejojo.
„Gal tuo metu nelabai suvokiau, kur vykstu. Į šiltąjį Tailandą išskridau su sportbačiais, vilnonėmis kojinėmis ir striuke. Kai taip apsirengusi tiesiai iš oro uosto nuvykau į pirmąją atranką, daugelis į mane žiūrėjo gana pašaipiai“, – prisiminė A.Bajorė.
Ji pripažino, jog daugybė mitų, sklandančių apie modelių pasaulį, nėra laužti iš piršto. Lietuvaitei teko susidurti ir su griežtomis dietomis, ir pagundų pilnais vakarėliais, ir alinančiu darbu, filmuojant televizijos reklamas ar dirbant su kitokio tipo projektais. Ji dabar su šypsena prisimena, kaip grįžusi iš Tailando iki soties prisivalgė cepelinų ir kitokių lietuviškų patiekalų, kurie gyvenant toli nuo gimtinės buvo griežtai draudžiami.
„Išvykusi į Tailandą sporto neapleidau. Ten susiradau nacionalinį stadioną ir jame nuolat treniruodavausi. Aplinkiniai, aišku, mane varstė kreivais žvilgsniais, bet man tai nerūpėjo. Turėjau savo treniruočių grafiką ir griežtai jo laikiausi.
Kadangi buvau sportininkė, tikriausiai tai man padėjo atsiriboti nuo tam tikrų pagundų. O jų modelių pasaulyje netrūksta. Alkoholis, lengvi narkotikai – visa tai tikra ir labai arti. Jei neturėsi valios, atsilaikyti gali būti sunku. Klubai ar privatūs asmenys nuolat rengia vakarėlius ir į juos kviečia modelius. Mados pasaulio atstovų apsilankymas vakarėlį pakelia visai į kitą lygį“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Ji pasakojo, kad panašaus tipo vakarėliuose modeliai įprastai sulaukia labai daug dėmesio. Jai pačiai teko susipažinti ne su viena vietos įžymybe. Tiesa, dauguma iš jų lietuvaitei pasirodė gana tušti žmonės.
Bene didžiausią tam įtaką turėjo šeimoje įvykusi tragedija – bėgiojant užgeso Aušrinės mamos gyvybė.
„Iš įsimintiniausių pažinčių galėčiau įvardyti susitikimą su vienu melodramų aktoriumi. Kaip vėliau sužinojau, jis Tailande yra labai žinomas ir velniškai turtingas asmuo. Teko dalyvauti ir vietinio reperio „Little Boy“ rengiamuose vakarėliuose. Jis taip mėgo pramogas, kad nuolat rengdavo šventes savo didžiuliame name su penkiais šunimis.
Šis reperis organizavo mums išvykas savo jachta prie nuosavo ežero. Iš prigimties esu gana įtari, todėl ir Tailande stengiausi būti atsargi, tačiau supratau, kad tailandiečių įžymybėms svarbiausia ne kokie nors paslėpti ketinimai, o tiesiog noras pasipuikuoti gražiomis moterimis pašonėje. Gyvendama ten supratau, kad modelio darbas – savotiška tuštybė, nes visi vis tiek vertina tik žmogaus išvaizdą“, – pasakojo A.Bajorė.
Grįžusi į Lietuvą ji vėliau gavo pasiūlymą išvykti dirbti modeliu į Japoniją, tačiau visų detalių suderinti taip ir nepavyko. Mergina turėjo galimybių išvykti ir į kai kurias Europos mados sostines, tačiau jomis taip pat nepasinaudojo. Sportą ji taip pat pamažu apleido. Bene didžiausią tam įtaką turėjo šeimoje įvykusi tragedija – bėgiojant užgeso Aušrinės mamos gyvybė. Tai labai stipriai paveikė jaunąją suvalkietę, todėl ji ėmė tolti nuo šio sporto.
Pirmąją lentą pagamino senelis
Šiandien Aušrinė – sėkmingai dirbanti vienos komunikacijos agentūros kūrybos vadovė. Tiesioginis jaunos moters darbas iš dalies jai padėjo išplėtoti ir nuosavą neseniai gimusią verslo idėją. Ji kartu su vyru Ignu įkūrė prekės ženklą „Genijai“ ir gamina užsienyje labai populiarias, tačiau Lietuvoje dar ne tiek daug dėmesio sulaukiančias mažamečiams skirtas užimtumo lentas.
„Visą laiką norėjosi sukurti kokį nors apčiuopiamą produktą, kurį gaminant būtų galima ne tik save realizuoti, bet ir šiek tiek užsidirbti. Nesu tikra, ar darbas viešųjų ryšių agentūroje man padėjo. Priešingai, tai net labiau trukdė, nes ėmiau pernelyg daug analizuoti, kas jau sukurta, ką siūlo kiti verslininkai. Atrodė, kad nieko naujo jau neįmanoma sugalvoti, o kartotis nesinorėjo“, – prisipažino pašnekovė.
Galiausiai Aušrinei verslo idėją pamėtėjo jos mažametis sūnus Mikas. Moters teigimu, berniukas nuo pat pirmų dienų buvo aktyvus, nuolat stengėsi atkartoti tėvų veiksmus – maisto gaminimą, marškinių lyginimą, grindų siurbimą, indų plovimą, gėlių laistymą, įvairių daiktų remontą ir kt.
„Kai eilinį kartą galvojau, kad numirsiu, kuomet jis, būdamas aštuonių mėnesių, kažką bandė įkišti į rozetę, supratau, kad šitam „meistrui“ reikia ne ko kito, bet tokių pat realių daiktų, kuriuos naudojame ir mes, tik kiek kita forma. Taip atsirado užimtumo lentos poreikis“, – prisiminė A.Bajorė.
Pradėjusi atidžiau domėtis užimtumo lentomis, Aušrinė greitai suprato, kad Lietuvoje tai neišnaudota niša. Jų pasiūla mūsų šalyje kol kas – minimali. Pirmąjį tokio tipo gaminį moteris paprašė pagaminti savo tėčio. Šis prisipažino daug vargęs, tačiau iki pirmojo anūko gimtadienio spėjo dovaną sumeistrauti. Mikas naująjį žaislą iškart įsimylėjo.
„Atsiradus užimtumo lentai, per dieną gavau bent penkiomis minutėmis daugiau poilsio. Kas augina vaikus, žino, kad toks trumpas laikas – aukso vertės“, – juokėsi A.Bajorė.
Mintys apie užsienio rinkas
Aušrinė ir Ignas beveik metus laiko brandino idėją gaminti užimtumo lentas, kol pagaliau šį rudenį ryžosi tokiam žingsniui. Pirmąjį savo gaminį pora padovanojo Miko darželiui.
Nors verslas žengia dar tik pirmuosius žingsnius, tačiau susidomėjusiųjų netrūksta. Pora savo klientams siūlo ne tik užimtumo lentas, bet ir kelionėms tinkamus specialius kubus, kurie taip pat turi lavinamąją ir pažintinę funkciją. Visa tai paremta Montesori mokymu, kurio vienas iš pagrindinių principų – pažinimas per realius daiktus.
„Viską darome savo rankomis, todėl šių žaislų gamyba šiek tiek užtrunka. Gamyboje naudojame mažojo „viršininko“ Miko patikrintus įvairius buityje sutinkamus objektus, tokius kaip rozetės, jungtukai, rankenos, kabliukai, raktai, spynos ir t. t. Visus juos atsakingai tvirtiname, kad nė vienos detalės vaikas negalėtų nuimti. Saugumas ir atsakomybė mums yra svarbiausia.
Naudojame kokybišką medieną, ją dažome tik ekologiškais vandens pagrindu gaminamais dažais bei specialiai vaikų žaislams skirtais dažais. Net jei ir sugalvotų kuris nors mažylis atsikąsti durelių, tai jam tikrai nepakenktų“, – šypsojosi pašnekovė.
Ji su vyru savo gaminius puošia įvairiais paveikslėliais, margina skirtingomis spalvomis. Dėl šios priežasties užimtumo lentos tinka tiek berniukams, tiek mergaitėms. Įprastai jas perka tėvai, auginantys 1–2 metų vaikus. Ateityje „Genijai“ ketina savo klientams pasiūlyti ir vyresniems vaikams skirtus lavinimo žaislus.
„Nemažai besidominčiųjų mūsų paslaugomis – užsienyje gyvenantys tautiečiai. Jie ieško įdomesnių žaislų savo atžaloms. Manau, kad vaikui geriau turėti mažiau, bet praktiškesnių, turinčių lavinamąją paskirtį žaislų, o ne pigių ir greitai lūžtančių kiniškų gaminių. Mes klientams siūlome ir šabloninius užimtumo lentos variantus ir gaminame jas pagal individualius užsakymus. Pavyzdžiui, jei kas nors nenori, kad lentoje būtų rozetė, jos ten ir nebus. Galima rinktis ir paveiksliukus, ir spalvas ir kitus elementus“, – tikino Aušrinė.
Ji atskleidė artimiausiu metu planuojanti prekės ženklą „Genijai“ pristatyti ir užsienio rinkoms, kuriose klientų pasiekiamumas ir perkamoji galia yra nepalyginamai didesnė nei Lietuvoje.
Norintieji iš arčiau susipažinti su Aušrinės ir Igno gaminiais, tai gali padaryti feisbuko puslapyje „Genijai“ arba instagramo platformoje – „Genijų genijai“.
