– Ar po tiek metų darbo naujos gyvybės atėjimas vis dar jaudina?
– Kiekvieną kartą, kai užklykia naujagimis, bet kuris medikas, kuris priima gimdymus, yra laimingas, nes riksmas reiškia, kad viskas yra gerai. Akušerija yra nenuspėjama sritis. Moteris gali gražiai, natūraliai gimdyti be jokių didelių įsikišimų, ir staiga įvyksta tragedija.
O norint suteikti pagalbą tokiais atvejais, reikia turėti labai daug įgūdžių ir patirties. Ne veltui nuo senovės laikų akušerijai taikomas toks posakis – „ne jėga, bet menu“. Iš tiesų šioje srityje nieko negalima daryti jėga. Net jei kūdikis gimdymo metu užstrigo, jį sukti reikia taip, kaip procesas vyktų natūraliu būdu.
Pastaruoju metu tai aktualu, nes gimdomi didesni vaikai. Pavyzdžiui, prancūzai gimdo kūdikius, sveriančius apie 3–3,3 kg, lietuvės – nuo 3,4–3,6 kg, nes pas mus vis dar gajus mitas, kad nėštumo metu reikia valgyti už du. Dažnai dėl to moteris ir pati nutunka, ir gimsta didesnis kūdikis. Visada sakau moterims: svarbiausia yra ne daug valgyti, o visavertį maistą, kad vaisius gautų visų jam reikalingų medžiagų.
– Dažnai nėščia moteris sau leidžia daugiau nei iki tol, nes įsitikinusi, kad turi patenkinti savo norus, ar ne taip?
– Iš tiesų kartais joms kyla tokių norų, kurių logiškai nepaaiškinsi. Kartais juokauju, kad nėštumas yra daugybės norų, kurie prieštarauja realybei, visuma. Manau, vis dar trūksta išprusimo šioje srityje. Nors jau yra nėščiųjų mokyklėlės, tačiau švietimą pradėti reikėtų nuo vaikystės.
Pavyzdžiui, ateina moteris ir klausia: „Ar galiu skristi į Egiptą?“ Klausiu, ar ji dažnai skraido. Pasirodo, ne, tiesiog vyras nėštumo proga nusprendė ją palepinti. Tenka aiškinti, kad Egiptas yra rizikinga šalis, kurioje galima užsikrėsti žarnyno infekcija, be to, karštame klimate netenkama daug skysčių.
Po visos mano kalbos paaiškėja, kad bilietai jau nupirkti. Koks čia lepinimas? Australų mokslininkai šiuo metu bando tyrimu įrodyti, kad bent dviejų valandų radiacija, gaunama lėktuve, yra pavojinga nėščiai moteriai ir vaisiui.
Būna moterų, kurios per dieną suvalgo 2 kg mandarinų ir sako: „Aš labai norėjau.“
Arba vyras nuperka moteriai abonementą į baseiną, nors moteris net plaukioti nemoka. Kodėl jai nenuėjus į vandens aerobiką, kas šiuo atveju jai būtų daug naudingiau?
Būna moterų, kurios per dieną suvalgo 2 kg mandarinų ir sako: „Aš labai norėjau.“ Bet ateina, aišku, išbertos.
Taigi vienas užpuola kelionių manija, kitas – keisti valgymo norai, trečias – noras pradėti sportuoti. Nėštumas tikrai nėra liga, dėl kurios reikėtų save varžyti, bet saugotis visgi reikia – yra traumų, ligų tikimybė ir pan. Tiesiog viską reikia daryti su saiku. Jeigu iki nėštumo moteris sportavo, ji gali sportuoti ir nėštumo metu, tačiau šiek tiek sumažintu krūviu. Kas kita, jeigu ji sportuoti pradeda tik nėštumo metu.
Pastaruoju metu sulaukiame daug klausimų apie masažus. Juos darytis galima, tik svarbu nemasažuoti pilvo, krūtų ir kryžkaulio.
Anksčiau moterys dažnai klausdavo apie lytinius santykius, dabar – mažiau, moterys pačios apsišvietusios šioje srityje. Lytinį gyvenimą tęsti nėštumo metu yra normalu, nebent įvyko kokia nors komplikacija ir gydytojas įspėjo, kad lytinių santykių turėti negalima.
Beje, buvo laikas, kai nuo nėštumo atostogų dažniausiai nerekomenduodavo lytinių santykių. Aš niekaip nesuprasdavau – kodėl. O ir visos moterys juos turėdavo, tik slėpdavo – šlapime dažnai rasdavome spermatozoidų. Man labai patinka, kad dabar nėščiosios yra atviros ir, jeigu nori ką nors sužinoti, tiesiog paklausia.
– Koks pirmojo gimdymo amžius šiuo metu laikomas tinkamiausiu?
– Anksčiau pirmo gimdymo vidutinis amžius būdavo 22–24 metai, vėliau jis pasislinko 25–27 metų link, o pernai jau buvo apie 28–29 metus ir vis dar slenka, artėdamas prie Skandinavijos šalių, kuriose moterys vidutiniškai gimdo apie 30–32 metus ir netgi vėliau, nes pirmiausia nori susitvarkyti gyvenimą.
Kita vertus, yra moterų, kurios aukoja viską, kas įmanoma, kad tik išgirstų žodį „mama“. Iš tiesų, vaikai kartais yra ir mūsų neapgintos disertacijos, ir nepastatyti namai, ir neįsigyti automobiliai.
Jeigu moteris pastoja, išnešioja ir pagimdo, gimdymui geras yra bet koks amžius. Visgi mano nuomone, geriausia pagimdyti 26–28 metų, nors šiuolaikinis mokslas šį amžių pratęsia iki 35-erių.
Tačiau reikia žinoti, kad kuo vyresnė moteris, tuo daugiau ji gali turėti persirgtų ligų ir patirtų traumų, o nėštumo metu visos buvusios ligos gali paūmėti, pavyzdžiui, šlapimo pūslės uždegimas, astma ir pan. Be to, vyresniame amžiuje gali atsirasti skydliaukės ligų. Aišku, visa tai galima kontroliuoti, todėl labai svarbu, kad moteris pasistengtų prisiminti visas ligas, kuriomis sirgo, ir pasakytų gydytojui.
Anksčiau pirmo gimdymo vidutinis amžius būdavo 22–24 metai, o pernai – jau apie 28–29 metus.
– Dažnai kalbama, kad šiuolaikinės moterys, palyginti su mūsų prosenelių karta, yra silpnesnės. Ar tai tiesa?
– Nors dabar mėgstama prisiminti, kaip mūsų močiutės buvo stiprios ir galėdavo pagimdyti net laukuose, reikia nepamiršti, kad 1939 m. buvo 10 tūkst. negyvagimių ir apie 400 mirusių gimdyvių bei nėščiųjų. Dabar stebimasi, kad miršta apie 100 kūdikių per metus. Anksčiau mirčių statistika buvo visai kitokia. Jei moteris pagimdydavo 11–12 vaikų, užaugdavo tik 6–7.
Dabartiniai pokyčiai susiję su mokslo pažanga – perinatologijos mokslas vystosi labai sparčiai. Dabar kūdikis Lietuvos piliečiu laikomas nuo 22 nėštumo savaičių ir dažniausiai neišgyvena kaip tik tokie – neišnešioti – kūdikiai, kurie gimsta sverdami vos 500–800 g.
Kūdikių mirčių, deja, buvo ir bus. Dažnai mes net negalime pasakyti, kodėl taip nutinka. Nors tai nepriklauso nuo mūsų, tuo metu būna labai skaudu. Gydytojas ne tik gedi kartu su moterimi, bet dar ir nuolat mąsto, ką galėjo padaryti kitaip, jis vaikšto su kaltės jausmu.
– Ar dažnai susiduriate su situacija, kai su moterimi gimdymo metu sunku susitarti?
– Iš tiesų, gimdymo metu atsiveria visi klodai iš pasąmonės. Moteris gali būti rami, inteligentiška, tačiau gimdymo metu staiga pratrūksta keiksmažodžiais. Ir tai nėra kažkas baisaus. Gimdymo metu moteris gali apšaukti ir gydytoją, ir akušerę, o ypač kliūva vyrui. Į barnius šeimoje stengiuosi nesikišti, tik primenu, kad ir po gimdymo reikės kartu gyventi.
Akušeriui ginekologui šiandien reikia būti ne tik stipriam fiziškai, bet ir turėti labai stiprią psichiką, nes jeigu tu įsivelsi į ginčą su nėščia moterimi, niekada nelaimėsi, gausi skundų. Todėl svarbiausia išlaikyti ramų bendravimą ir „neburbuliuoti“ dėl jos pageidavimų ir klausimų.
Aš ir kolegoms kartoju – negi mums sunku arba patylėti, arba atsakyti pozityviai, nes gimdymo metu kiekvienas žodis, pasakytas gydytojo arba personalo, atsimenamas visiems laikams. Juk kaskart per vaiko gimtadienį moteris visada prisimena, kaip jis gimė.
Prisimenu vieną atvejį. Moteris nelabai manęs klausė, ir aš, nebežinodama, ką daryti, jai pasakiau: „Jūs pati geriausia gimdyvė, kurią man teko matyti, tik truputį jums reikia susikaupti.“
Po šešių savaičių ji atėjo pas mane ir sako: „Esu ta pati geriausia gimdyvė.“ Akis įsmeigiau, negalėdama jos prisiminti, nes jos visos ateina pagražėjusios, susitvarkiusios. Tuomet ji irgi skvarbiu žvilgsniu pažiūrėjo į mane ir tarė: „Jūs turbūt visoms taip sakote.“ Tuomet pagalvojau – pagavo mane. Tačiau iš tiesų geriau girti moterį nei priekaištauti jai.
Anksčiau gydytojas buvo autoritetas – jeigu pasakydavo žodį, visi jo klausydavo. Dabar nėščiajai nerūpi, ar tu profesorius, ar docentas. Jai svarbu gauti gerą žodį, kokybišką pagalbą ir būti saugiai. Tik tiek ir prašo moteris.
Dar viena problema, kad vyrai dažnai alpsta. Ir nesuprasi, nuo ko.
– O kaip į gimdymą reaguoja vyrai?
– Prašome vyrų, kad jie stovėtų galvūgalyje, nežiūrėtų į placentą, kai kerpame virkštelę, stengiamės pridengti moters lyties organus, nes mano praktikoje buvo atvejų, kai vyras gimdymu pasišlykštėjo ir nebegalėjo turėti su žmona lytinių santykių. Viskas baigėsi skyrybomis.
Dar viena problema, kurią turime su vyrais, kad jie dažnai alpsta. Būna, kad ir pakaušį prasiskelia. Ir nesuprasi nuo ko, atrodo, alpsta lygioje vietoje.
– Ar tiesa, kad moterys dabar nori kuo natūralesnio gimdymo proceso?
– Yra trys moterų grupės. Vienos labai nori natūraliai gimdyti. Jeigu moteris nori natūraliai gimdyti, mes tai leidžiame, bet jeigu jai nesiseka, paaiškiname, kad praėjo tiek ir tiek laiko, ir metas kažką daryti. Jeigu ji nesutinka, palaukiame dar valandą, ir galiausiai ji nusileidžia, nes pati mato, kad nesiseka.
Kitos pasiryžusios daryti taip, kaip reikės, t. y. kaip gydytojas rekomenduos. Trečios nori tik cezario pjūvio, nes prisiskaičiusios straipsnių, kaip gimdymo metu galvutė suspaudžiama ir atleidžiama, nors taip ir turi būti. Visgi, jeigu nėra medicininių indikacijų, pagal visų ginekologų priimtą etikos kodeksą cezario pjūvis neatliekamas. Mat kiekvienas cezario pjūvis gali baigtis komplikacija – ir gerokai didesne nei paprasto gimdymo. Tai nėra nekalta operacija.
– Ko dažniausiai moterys pageidauja per gimdymą?
– Neretai moteris iš anksto turi planą, kaip jos norėtų gimdyti. Jeigu tai suderinama su jos būkle, galime tai leisti, bet jeigu nesutampa, turime ilgai aiškinti, kad tas planas jai netinka.
Dauguma nori gimdyti su muzika, tik turiu pasakyti, kad muzika gali būti labai įvairi. Yra didelis specialios, gimdymui skirtos muzikos pasirinkimas, kuri yra ramesnė, su gamtos garsais. Tačiau žmonės, būna, atsineša tai, kas jiems patinka. Žvakes labai kontroliuojame, nes jų ugnis tokioje vietoje labai pavojinga, smilkalų neleidžiame, nes jie pasklinda po visą teritoriją.
Dažnai moterys prašo gimdyti sėdėdamos. Kitos renkasi pozą keturiomis.
Jeigu šeima prašo jų netrukdyti palatoje, pavyzdžiui, dvi valandas, tonus galime girdėti iš tolo, o esant pageidavimui, jeigu vaisiaus būklė gera, juos pritildome – galime juos ir kas dvi valandas paklausyti.
Dažnai moterys prašo gimdyti sėdėdamos – tam tikslui yra atskira gimdykla su specialia kėde. Kitos renkasi pozą keturiomis – tuomet gimdymas priimamas iš užpakalio. Galime visaip prisitaikyti.
Dar viena poza, kuria bando moterys gimdyti, – ant šono. Tai populiaru Vidurinėje Azijoje, bet ten mažesni vaikai. Lietuvėms pagimdyti ant šono sudėtinga, nors iš principo moteriai toks gimdymas yra lengvesnis. Kitos gimdo ir stovėdamos.
-
Ginekologas T.Lūža: „Man sudėtingiausios tos operacijos, kurias lydi emociniai išgyvenimai“
-
Ginekologas Tomas Lūža apie nėštumo nutraukimą: „Kartais neatsakingai žiūrima ir į naują gyvybę, ir į savo organizmą“
-
Noriu vaiko: kokie iššūkiai laukia vyresnių nei 35 metų porų. Gydytojo ginekologo patarimai
-
Skamba kaip iš fantastikos, bet prieinama Lietuvoje: dar negimęs kūdikis gydomas ir operuojamas
-
40 metų akušere dirbanti V.Žilienė: „Gimdyves atveždavo ir traktoriais, ir motociklais“
Visgi dažniausiai su suplanuotomis pozomis viskas baigiasi tuo, kad pati moteris atsigula ant nugaros ir stumia. Kasmet turime ir gimdymų vonioje, tik prieš pat gimdymą moterys kažkodėl ima bijoti gimdyti vandenyje ir lipa į sausumą, nors vandenyje gimdyti yra visai normalu.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai gimdymo metu moteris keičia savo poziciją dėl nuskausminimo ir pradeda reikalauti epidūrinės nejautros čia ir dabar, nors nei skysčiai lašinti, nei kateteris įvestas. Todėl jeigu moteris prieš gimdymą tikina, kad tikrai nenorės nuskausminimo, visada siūlau šią temą aptarti, kai prasidės pirmieji sąrėmiai, nes kalbėti apie tai, kas nežinoma, ypač jei moteris gimdo pirmą kartą, tai tas pats, kaip kalbėti apie nieką.
Būna ir taip, kad pora iš anksto yra aptarusi, kad gimdymas vyks be nuskausminimo, o moteriai savo nuomonę keičiant, prasideda poros barnis. Visgi pirma indikacija epidūrinei nejautrai – moters, o ne vyro ar ko nors kito noras. Net ir gydytojas šiuo atveju neturi teisės paveikti jos sprendimo. Mes priimame sprendimą tik nuskausminti vietiškai, jeigu tai reikia padaryti, kad atleistų gimdos kaklelio spazmus, kurie kenkia moteriai ir vaisiui.
