Gali būti dienų, kai jautiesi per daug liūdnas ar išsekęs, kad galėtum daryti ką nors kita, tik vėl gultis po antklode. Kitais kartais galite pykti ant draugo, visiškai nežinodami, kodėl jis jus taip suerzino, rašo „Flo“.
Ginekologė prof. Beth Schwartz iš Pensilvanijos, JAV, paaiškino, kas tiksliai yra nuotaikų svyravimai, kas juos gali sukelti ir ar galite ką nors padaryti, kad juos suvaldytumėte.
Nuotaikų svyravimai yra greita ir nepaaiškinama nuotaikos kaita. Tačiau prieš nurašydami save , turėtume suprasti, jog iš tikrųjų tai gali būti visiškai normalu.
„Kiekvienam žmogui nuotaikos svyravimai ar pokyčiai yra skirtingi, – sako prof. B.Schwartz. – Kai kurie žmonės savo savijautą apibūdina, kad jaučiasi prislėgti, kai kurie yra labiau emocionalūs (jie gali verkti daugiau nei įprastai arba be priežasties), kai kurie jaučiasi labiau sudirgę ar net pikti (juos erzina ar įsiutina smulkmenos, kurios paprastai jų neerzintų).“
Nereikia nė sakyti, kad nuotaikos pokyčiai gali paveikti beveik visus jūsų gyvenimo aspektus. „[Jie] gali svyruoti nuo lengvai erzinančių iki darančių didžiulę įtaką gyvenimui ir žmonių gebėjimui eiti į mokyklą, darbą, dalyvauti kitoje veikloje ir net funkcionuoti“, – sako medikė, pridurdama, kad patiriant emocinius „kalnelius“ reikėtų nebūti sau per griežtais.
Kas sukelia nuotaikų svyravimus?
Yra labai daug dalykų, galinčių sukelti nuotaikų kaitą. Stresas, nesubalansuota mityba ir nepakankamas miegas, santykių dramos – viskas gali turėti įtakos nuotaikai, taip pat ir bet kokie rimtesni su sveikata ar gyvenimu susiję dalykai.
Kalbėdama apie paauglius, kuriuos labai dažnai vargina nuotaikų svyravimai, prof. B.Schwartz pajuokauja: „Galbūt dėl savo irzlumo galite kaltinti vėlyvas naktines „TikTok“ serijas arba nesusipratimą su draugu, tačiau nuotaikų svyravimai iš tiesų turi ir mokslinį pagrindą. Paauglystėje smegenys sparčiai keičiasi ir vystosi. Kol aiškinatės, ar mėlyni plaukai yra jums tinkama spalva, jūsų kognityvinė raida (t. y. kaip smegenys apdoroja kalbą, informaciją ir emocijas) vyksta itin sparčiai, kad galėtumėte tapti suaugusia savo versija. Galite pradėti kurti ir reikšti savo idėjas, klausimus ir mąstymo būdus. Tai tikrai sveika, nors ne visada taip atrodo.“
Vis dažniausiai nuotaikų svyravimus sukelia dalykai, kuriuos išvardinsime štai čia.
- Lytinis brendimas ir hormonų pokyčiai
Būtent todėl nuotaikų svyravimai būdingiausi paauglystėje (taip pat – perimenopauzės ar menopauzės laikotarpiu).
„Po lytinio brendimo neabejotinai padažnėja nuotaikų svyravimai tiek dėl vidinių, tiek dėl išorinių veiksnių“, – sako prof. B.Schwartzas.
Kūno pokyčiai gali atrodyti akivaizdžiausi brendimo metu, tačiau jūs taip pat patiriate didelių hormoninių pokyčių.
Paauglystėje gaminasi mažiau serotonino, kuris atsakingas už tai, kad jaučiatės pozityviai, reguliuoja, kada miegate, ir padeda subalansuoti nuotaiką. Kadangi lytinio brendimo laikotarpiu natūralus jo kiekis yra žemas, jaunuoliai dažniau jaučiasi sudirgę ar sutrikę.
Paprastai lytinis brendimas prasideda vaikams nuo 8 iki 13 metų. Kai ateina jūsų laikas, hipofizė (hormonų kontrolės centras smegenyse) į kraują pradeda išskirti liuteinizuojantį hormoną (LH) ir folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH). LH ir FSH „liepia" jūsų kiaušidėms (liaukoms, kuriose saugomi jūsų kiaušinėliai) pradėti gaminti estrogeną – hormoną, kuris kontroliuoja jūsų menstruacijų ciklą. Laikui bėgant kiaušidės kiekvieną mėnesį pradės išskirti po kiaušinėlį (tai vadinama ovuliacija) ir prasidės mėnesinės.
Sunku patikėti, bet, manoma, kad moteris gimsta turėdama apie 6 milijonus kiaušinėlių.
Visi šie nauji hormonai gali turėti įtakos jūsų savijautai. Kol jūsų kūnas prisitaiko prie hormonų, skatinančių mėnesinių pradžią, prisitaiko ir jūsų protas.
- Mėnesinės ir priešmenstruacinis sindromas (PMS)
Kaip rašo „Science Alert“, apskaičiuota, kad maždaug 3 iš 4 žmonių, kurie turi mėnesines, patiria PMS. Apklausos rodo, kad nuotaikos svyravimai moteris gali paveikti porą dienų per savaitę iki mėnesinių pradžios. „Nuotaikos svyravimai likus kelioms dienoms ar iki 1-2 savaičių iki mėnesinių greičiausiai yra susiję su hormonų svyravimais, – sako prof. B.Schwartz. – Dažnai tai prasideda praėjus keleriems metams nuo mėnesinių pradžios, kai prasideda ovuliacija ir prasideda reguliaresnės mėnesinės bei hormonų svyravimai.“
Galite pastebėti, kad jaučiatės įsitempusi ar liūdna. Dalykai, kurie paprastai jūsų netrikdytų, gali priversti jus verkti. Arba galbūt ne taip norėsis bendrauti su draugais. Visa tai visiškai būdinga nuotaikų kaitai prieš mėnesines.
„Kartais žmonėms pasireiškia tikrai sunkūs simptomai, pavyzdžiui, sunki depresija ir pyktis. Jei tai vyksta prieš mėnesines, tai gali būti [priešmenstruacinis disforinis sutrikimas] PMDD, kuris yra sunki PMS versija“, – sako ginekologė, pridurdama, kad tai tikrai retas atvejis. PMS patiria 75 proc. moterų, o PMDD pasireiškia tik 3-8 proc.
-
Mokykla ir stresas
Nuolatiniai atsiskaitymai, egzaminai, ateities planavimas – visa tai paauglystėje kelia didžiulį stresą. Su amžiumi žmogui tenka daugiau atsakomybės. Rasti pusiausvyrą tarp gerų pažymių, socialinio gyvenimo ir pakankamai miego gali atrodyti neįmanoma. Visiškai normalu ir sveika kartais jaustis prislėgtam. Tačiau turėdami patikimą suaugusįjį ar draugus, su kuriais galite apie tai pasikalbėti, galite pasijusti šiek tiek geriau.
- Psichikos sveikatos sutrikimai
Tam tikrais atvejais nuotaikos svyravimai gali būti psichikos sveikatos sutrikimų simptomai. Jei pastebėjote, kad jūsų nuotaikų kaita yra sunkesnė arba nuolatinė, galbūt norėsite užsirašyti:
- Kaip jaučiatės nuotaikų kaitos metu (pavyzdžiui, ar tai stiprus liūdesys, ar pyktis?);
- Kiek laiko trunka nuotaikų kaita?;
- Kaip nuotaikų kaita veikia jūsų kasdienį gyvenimą (mokykloje, su draugais ir namuose).
Jei patyrėte ypač blogą periodą, kai ilgiau nei dvi savaites jautėtės labai prislėgtas, liūdnas ar neramus, tai gali reikšti psichikos sveikatos problemas. Tiesa, įvertinti reikėtų, ar nuotaikos svyravimų nelydi nuolatinis liūdesys, nevilties, bejėgiškumo ar kaltės jausmas
žema savivertė, sunkumai santykiuose su draugais, partneriais ir šeima
sunku užmigti ir išlikti miegui, taip pat apetito pokyčiai.
Išsigąsti nereikėtų: jei pastebėjote kurį nors iš minėtų simptomų, nedvejodami kreipkitės į patikimą suaugusįjį ir pasikalbėkite su sveikatos priežiūros specialistu. Jie galbūt galės jums pasiūlyti terapiją, vaistus ar kitą gydymo būdą.
Kaip suvaldyti nuotaikų svyravimus?
Dabar, kai jau žinome, kodėl galite patirti nuotaikų svyravimus, ar yra būdų, kaip juos valdyti?
Pasak medikų, svarbiausia čia rutina. "Svarbu gerai išsimiegoti, sveikai maitintis ir naudoti visus veikiančius įveikos mechanizmus“, – pataria prof. B.Schwartzas.
Kai kuriems žmonėms reikia pabūti vieniems ir jie mėgsta skaityti, piešti ar klausytis muzikos, o kai kurie mieliau renkasi pabūti su draugais ir šeima.
„Svarbu įsiklausyti į save, reaguoti į savo poreikius ir jų neatidėti, bet priimti ir išpildyti“, – sako ginekologė.
Deja, nėra vieno universalaus sprendimo. Gali būti, kad jums reikės visai kitokių dalykų nei jūsų draugams, ir tai yra gerai.
