Statistika auga
Vedybų sutarčių registras veikia nuo 2002 m. Pirmaisiais metais būdavo registruojama vos po kelis šimtus sutarčių, tačiau šiuo metu bendras registruotų sutarčių skaičius jame siekia beveik 16,5 tūkst. Taigi, nors, palyginti su santuokų skaičiumi, vedybų sutarčių sudaroma nedaug, kiekvienais metais jų skaičiai auga. 2018 m. buvo sudarytos 1786 sutartys, pernai –1918. Nors šiemet jų registravimą šiek tiek pristabdė karantino ribojimai, pagal dabartinę statistiką tikimasi sulaukti panašaus skaičiaus.
Didžioji dalis sutarčių yra povedybinės, t. y. įregistruotos jau po santuokos.
„Kitaip tariant, santuoka jau įvykusi, bet vėliau pora nusprendžia ją apibrėžti ir sutvirtinti vedybine sutartimi. Povedybinių sutarčių pernai turėjome 1300, ikivedybinių, kurios sudaromos dar iki santuokos, – 630. Taigi apie du trečdalius visų sutarčių sudaro povedybinės sutartys.
Kai kurie žmonės įregistruoja sutartį netrukus po vedybų, praėjus vos keliems mėnesiams, tačiau didesnė dalis registruojančiųjų yra jau vyresnio amžiaus žmonės (nuo 30 iki 40 metų), santuokoje gyvenantys ilgiau.
Dažniausia priežastis, kodėl ši sutartis sudaroma, yra ta, kad pasikeitė sutuoktinių finansinė padėtis: pavyzdžiui, vienas iš jų pradėjo verslą, šeima įgijo turto ir atsirado poreikis apibrėžti turtinius klausimus. Ikivedybinės sutartys dažniausiai sudaromos jaunesnio amžiaus žmonių – nuo 20 iki 30 metų“, – teigė pašnekovas.
Trys svarbiausi sutarties punktai
Pasak M.Samkaus, standartinė vedybinė sutartis apima kelis pagrindinius punktus. Pirmiausiai apibrėžiamas teisinis sutuoktinių turto režimas. Sutuoktiniai gali sutarti, kad kiekvieno iš jų po vedybų įsigytas ar būsimas turtas yra jų asmeninė nuosavybė arba abiejų bendra nuosavybė, t. y. pora nusprendžia, kaip dalinasi abiejų sukauptą turtą.
„Dažniausiai pasirenkamas visiško atskirumo teisinis režimas. Pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių po santuokos įsigyja automobilį arba pradeda savo verslą, todėl sutartyje nurodoma, kad tas automobilis ir verslas priklausys tik jam. Susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, šeimai susidūrus su finansiniais sunkumais, tarkime, prasideda vieno iš sutuoktinių skolų išieškojimas, toks pasirinkimas leidžia apsaugoti kito sutuoktinio ir šeimos turtą, kadangi tokiu atveju skolos bus išieškomos tik iš sutuoktinio, kuris skolingas, turto. Kitaip tariant, sutuoktinis atsakys savo asmeniniu, o ne bendru šeimos turtu“, – pasakojo Registrų centro atstovas.
Kitas svarbus sutarties aspektas – šeimos turtas. Pavyzdžiui, tam tikrą sutuoktinių įsigytą turtą (tai gali būti būstas, automobilis, bendras verslas ir pan.) jie pripažįsta bendru šeimos turtu. Šio turto priežiūra, išlaikymas sutartyje taip pat proporcingai padalinamas abiem sutuoktiniams, t. y. jie abu įsipareigoja tą turtą išlaikyti. Prasidėjus anksčiau minėtam turto išieškojimui jis taip pat neliečiamas.
Prasidėjus vieno iš sutuoktinių skolų išieškojimui, toks pasirinkimas leidžia apsaugoti kito sutuoktinio ir šeimos turtą.
Pagaliau trečias sutarties aspektas – kaip bus padalintas turtas skyrybų atveju.
„Ne kartą esame girdėję apie ilgus skyrybų teismo procesus, nes sutuoktiniai nepasidalina turto. Tikrai užtrunka, kol išsiaiškinama, kam koks turtas priklauso. Aiškiai apibrėžus turto padalijimo procesą skyrybų atveju teismuose galima sutaupyti daug laiko ir pinigų.
Kai pateikiama vedybų sutartis, kurioje aiškiai nurodoma, kaip sutuoktiniai sutarė pasidalinti turtą, teismas turtą padalina taip, kaip nurodyta sutartyje, ir greitai nutraukia santuoką.
Kaip suprantame, skyrybos – ne pats maloniausias įvykis, todėl visada norisi, kad jos truktų kuo trumpiau. Taigi aptarti šį punktą labai naudinga, nes tuomet išvengiama skausmingų ginčų, pykčių ir nebereikia nuolat minti teismų slenksčio“, – svarstė pašnekovas.
Kodėl verta sudaryti sutartį
Jeigu šeima nesukaupia daug turto, dažnai poreikis sudaryti vedybinį sutartį neiškyla. Esą nėra ką dalintis. Tačiau M.Samkus pataria vis tiek apsvarstyti tokią galimybę. Vedybinę sutartį gali sudaryti visi sutuoktiniai, jiems nebūtina turėti daug turto, o pačią sutartį notaras visada gali pakoreguoti pagal konkrečios šeimos poreikius, taigi ją galima keisti, o tam tikrų punktų, kurie nėra aktualūs, neįtraukti į sutartį.
Kaip ir kiekviena kita, laikui bėgant vedybų sutartis gali būti keičiama, tačiau, Registrų centro duomenimis, tai nėra dažni atvejai. Per metus registruojama vos apie 10–20 tokių pakeitimų.
„Kartais patys teismai, nagrinėdami skyrybų bylas, kai kurias vedybų sutarties sąlygas pripažįsta negaliojančiomis, bet tai tikrai labai pavieniai atvejai. Tiesiog būna ne visai teisingai apibrėžti turto padalinimo ar ginčų nagrinėjimo aspektai. Manau, kad prieš pasirašydami sutartį sutuoktiniai visgi ją labai gerai aptaria, derina ir randa abiem priimtiną sprendimą. Todėl vėliau koreguoti sutarties nėra poreikio“, – paaiškino pašnekovas.
M.Samkaus nuomone, vedybinės sutartys naudingos ir tuo, kad užtikrina stabilesnius santykius šeimoje, kadangi abiem sutuoktiniams nekyla turtinių ginčų, jiems viskas yra aišku, o tai suteikia saugumo ir erdvės skirti dėmesio patiems santykiams.
Taip pat jos užtikrina ekonominį šeimos saugumą – net jei vienas iš sutuoktinių patirs didelių finansinių sunkumų ir neteks savo turto, bendras šeimos turtas liks apsaugotas ir ši finansinė sutuoktinio našta nenuguls ant pečių visai šeimai.