Urnoms 25 metų terminas negalioja
Kapines prižiūrinčios įmonės „Stebulė“ projektų vadovas Darius Jakutonis teigė, kad nors visgi dažniau laidojama įprastu būdu, kremavimo atvejų daugėja.
„Kai pradėjau dirbti prieš penkerius metus, pavyzdžiui, Karveliškių kapinėse per mėnesį būdavo palaidojama iki 10 urnų iš maždaug 200 laidojimų. Dabar per mėnesį laidojama apie 40–50 urnų. Kartais laidojimo būdą pakoreguoja ir tai, kad esamoje šeimos kapavietėje jau nėra vietos karstui, o ant viršaus laidoti taip pat dar negalima, nes nepraėjo teisės aktais nustatytas 25 metų terminas, per kurį paprastai karstas ir palaikai suyra.
Urnas laidoti daug paprasčiau – norint jas laidoti ant viršaus, nereikia laukti 25 metų, galima laidoti kad ir po savaitės ar kelių dienų be apribojimų ir tiek urnų, kiek tik telpa kapavietėje“, – aiškino pašnekovas.
Privalomas duobės gylis karstui yra 2 metrai, urnai – metras. Tiesa, dabar jau daugelis kapinių turi ir kolumbariumus, tačiau jie nėra tokie talpūs kaip žemė.
„Jeigu laidojama kapsulėje, į kurią suberiami pelenai krematoriume, į vieną kolumbariumo nišą telpa keturios tokios kapsulės. Jeigu norima didesnės, gražesnės urnos, telpa viena arba geriausiu atveju dvi. Todėl žmonės skaičiuoja, kaip naudingiau finansiškai.
Jeigu šeima nedidelė arba žmogus vienišas, galbūt tinka kolumbariumas, tačiau vis populiarėja tendencija, kai visa giminė pasiima vienvietę kapavietę (1,5x2,5 m) ir nusprendžia čia laidoti visus kremuotus giminaičius, nes tikrai į tokią kapavietę galima sutalpinti labai daug urnų, ypač pirmąsias užkasant giliau. Dažnai šeimoms patogiau, kad visų artimųjų kapas būtų vienoje vietoje, paprasčiau prižiūrėti“, – svarstė D.Jakutonis.
Nors galima prisiklausyti įvairiausių gandų, kiek kainuoja vieta kapinėse, ji valstybės suteikiama nemokamai.
Nors galima prisiklausyti įvairiausių gandų, kiek kainuoja vieta kapinėse, pašnekovas patikino, kad ji valstybės suteikiama nemokamai, o gandai galbūt atsirado todėl, kad žmonės pasako kainą su visu kapavietės įrengimu. Tiesa, dažnai kapinėse yra įrengti kvartalai su jau paruoštomis kapaviečių ribomis ir trinkelėmis išklotais takais. Tokiu atveju reikia susimokėti tik už aplinkos įrengimą.
Pavyzdžiui, Vilniaus Liepynės kapinėse miesto savivaldybė nustačiusi tokias kainas už vietą jau sutvarkytoje aplinkoje: vienos vietos kapavietė – 329 eurai, dviejų vietų – 505, trijų vietų – 614. Vietos kolumbariume kainos įvairiose kapinėse svyruoja nuo 420 iki 848 eurų.
Urnai duobę žmonės kasasi ir patys
Duobės iškasimo paslaugos (tiek urnai, tiek karstus) svyruoja nuo 100 iki 200 eurų, todėl vis pasitaiko atvejų, kai žmonės duobę nori išsikasti savo jėgomis.
„Tokio draudimo teisės aktuose nėra. Jeigu žmonės nori patys išsikasti duobę ar neturi pinigų paslaugai, tikrai leidžiame, tačiau karstui duobę savo jėgomis kasa labai retai, nes ji vis dėlto pakankamai didelė. Su duobe urnai – daug paprasčiau. Tačiau tokį norą bet kuriuo atveju reikia deklaruoti, registruoti, pasirašyti dokumentus, kad prisiimama visa atsakomybė dėl darbo saugos. Savavaliauti negalima – mes atvykstame patikrinti, ar duobė atitinka reikalavimus“, – teigė pašnekovas.
Per karantiną laidotuves atidėdavo
Pasak Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorės Jolantos Sprainaitienės, kremavimas ypač dažnas buvo karantino metu, kai buvo įvesti ribojimai įvairiai veiklai, taip pat ir susibūrimams laidotuvių metu.
„Buvo ir tokių atvejų, kai žmonės atidėjo laidotuves – mirusįjį kremuodavo ir palikdavo urną saugojimui pas mus arba nešdavosi namo. Tarkime, pas mus saugojimui buvo palikta per 20 urnų. Dauguma jų, pasibaigus karantinui, jau palaidotos. Kiek urnų liko pas žmones namuose, sunku pasakyti.
Jeigu artimieji neužsako laidojimo paslaugos, mes ir nežinome, kur jie laiko urnas – namuose ar išveža palaidoti kur nors kitur. Teisės aktuose numatyta, kad urną laikinai galima saugoti namuose, tačiau koks tas laikinumas, nėra apibrėžta. Pavyzdžiui, šią vasarą laidojome 2011 m. ir 2014 m. kremuotus žmones. Urnos buvo atneštos iš namų“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, kremavimo tradicija Lietuvoje dar jauna, tačiau tokį laidojimo būdą jau renkasi ir nemažai senjorų.
„Su kai kuriais senjorais mes netgi turime išankstines sutartis, kuriose jie nurodo, kad pageidauja būti kremuoti. Manau, tai susiję su praktiškumu – ypač jei šeima neturi vietos laidojimui.
Taip pat keičiasi ir atsisveikinimo su mirusiuoju tradicijos. Vienais atvejais atsisveikinama su kūnu ir tik tuomet jis kremuojamas, kitais atvejais – jau su kremuotais palaikais“, – pasakojo laidojimo paslaugų atstovė.
Urnų kainos – nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų
Šiuo metu urnų pasiūla taip pat labai didelė – pradedant paprastomis metalinėmis, medinėmis, baigiant keraminėmis, porcelianinėmis ar biologinėmis, pagamintomis iš suyrančių medžiagų. Urnų kainos svyruoja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Jos gali būti ir labai brangios, jeigu tai vienetiniai menininkų kūriniai ar papuoštos Svarovskio kristalais. Ir netgi tokios urnos perkamos.
„Negalėčiau tvirtinti, kad populiariausios pigiausios (metalinės) urnos. Dažniausiai žmonės renkasi medines, o kuriems svarbi ekologija – savaime suyrančias. Pastarųjų nerekomenduoju tik statyti kolumbariume, tokiam laidojimo būdui reikia rinktis patvarumo kriterijų, todėl geriausiai tinka akmeninės“, – patarė J.Sprainaitienė.
Išbarstyti pelenams – pelenų laukas
Neseniai yra atsiradęs dar vienas legalus palaikų laidojimo būdas – pelenų išbarstymas specialiai tam skirtame lauke. Vilniuje tai padaryti galima Liepynės kapinėse. Toks laukas taip pat buvo įrengtas Kretingos rajone.
„Teisės aktuose buvo apibrėžta, kad pelenai gali būti išbarstomi pelenų lauke. Ilgą laiką tokio poreikio nebuvo, tačiau kai prieš keletą metų sulaukėme telefoninių paklausimų, pagalvojome – kodėl gi ne? Taip Liepynės kapinėse atsirado nedidelis maždaug 5–6 arų dydžio plotas, užsėtas žole ir apsodintas tujomis.
Žmogaus palaikų laidojimas pelenų išbarstymo lauke yra laikomas legaliu laidojimu, registruojamas kapinių registracijos žurnaluose, t. y. reikia pateikti visus įprastus dokumentus – mirties liudijimą, užpildyti prašymą ir suderinti laiką, kada bus vykdoma ši procedūra. Tačiau per metus buvo išbarstytos tik 6 urnos“, – pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio poskyrio vedėja Judita Nauckuvienė.
Pasak pašnekovės, vis dėlto lietuviai labiau linkę laidoti urnas žemėje arba palikti kolumbariumuose. Mat išbarsčius pelenus vieta nepažymima, atminimo ženklai nestatomi, o paprastai norisi turėti vietą, kurioje galima atminimui ir gėlytę pasodinti, ir žvakę uždegti. Savivaldybės atstovės teigimu, Vilniuje vietų kapinėse (tiek nemokamose teritorijose, tik mokamose) tikrai pakaks 10–15 metų.
