Kol galite, naudokitės galimybe
„Gimus dukrai giliai širdyje ir mintyse galvodavau, kaip bus sunku kai reikės pradėti leisti į darželį, nes niekas kitas geriau nepasirūpins tavo vaiku, kaip tu pats. O jeigu jeigu ten nepatiks, o jeigu ji bus liūdna ir dar daugybę „jeigu“ galvoje.
Atvedusi dukrą į darželį su ašaromis akyse, palikdavau ją iki vakaro. Uždarius duris vis klausydavau ar dar ilgai verkia, ką auklėtoja sako, širdis plyšdavo iš skausmo. Važiuojant pasiimti galvodavau, o jeigu nieko nevalgė ir verkė visą dieną, o jeigu auklėtoja neprižiūrėjo, šaukė ar nebus gyvenime blogiau, kai vaikui toks stresas?
Šie ir panašūs klausimai vis neduodavo ramybės. Tik laikui bėgant supratau, kol yra galimybė, būkite kartu su vaiku, žaiskite, draugaukite, ruoškite kartu valgyti, išeikite pasivaikščioti. O kai pajausite, kad vaikui jau pats laikas būti su kitais vaikais, tada ir leiskite į darželį. Turite patikėti, kad ir kiti žmonės lygiai taip pat gali pasirūpinti jūsų vaiku“, – teigia keturmetės mama Sandra Kapeliorienė, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistė.
Ką valgo mūsų vaikai?
Sandra, bendraudama su kitomis mamomis, dažnai išgirsta kalbas apie tai, į kokią mokyklą leisti savo vaiką. Dauguma mamų vadovaujasi išgirstomis frazėmis apie mokyklą ir jos reitingus bei žinomumo statusus. Kitos vadovaujasi bandos instinktu – „jei tu leisi ten savo vaiką, tai ir aš“. Bet nė viena nesusimąsto ir nepagalvoja, kaip tas vaikas iš tikrųjų jaustųsi vienoje ar kitoje mokykloje. Neįsigilina, ko pačiam vaikui reikia.
Galbūt jam labiau sekasi menai, dailė, o leidžia į mokyklą, kurioje stipri gamtamokslinė pakraipa. Gal visgi verta išgirsti ir praregėti, ko reikia mūsų vaikams, o ne mokyklai, kuri ,,renka‘‘ sau mokinių skaičių.
„Nekaltinkime mokyklos dėl mokinių pasiekimų. Ne mokykla kalta, kad vaikas neįsisavino ar neišmoko vieno ar kito dalyko, mes patys esame kalti, – teigia S.Kapeliorienė.
– Ar susimastėte, kiek laiko su vaikais praleidžiate vakare po darbo, padėdami vaikui paruošti namų darbus? Geriausiu atveju vaikai pasiimami iš mokyklų kaip tik galima vėliausiai. Ką jau kalbėti apie tą laiką, kai kartu vakarieniaujate visi susėdę prie stalo ir pasikalbate apie tai, kas vaikui pasisekė mokykloje, apie svajones, šeimos atostogas.
Grįžę namo geriausiu atveju paruošiate vaikui tai, kas greitai paruošiama. Ir vėl kaltinate, kaip vaikas nevalgo nieko nei darželyje, nei mokykloje. Maistas neskanus, išmetamas ir pan.“
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, dirbdama mokyklose su vaikais, pastebi ir jų mitybos įpročius.
Pusryčiams vaikai paprastai renkasi saldžius sausus pusryčius, kuriuose cukraus daugiau kaip 40 g/100 g, kai tuo tarpu vaikui rekomenduojama 16 g/ 100 g, varškės sūrelius arba sumuštinius su dešra. Tik ne daugelis mokyklos mokinių renkasi pusrytinę košę ir šiltą nesaldintą arbatą.
Pietūs dažniausiai valgo mokykloje arba skuba už mokyklos ribų ir perka kebabus, bulvių traškučius, picas, o vakarienei lieka koldūnai, žuvies piršteliai ir viskas, kas greitai paruošiama.
„Nekaltinkite kitų, kad vaikas nevalgo vieno ar kito maisto, pažiūrėkite į save, ką patys valgote, arba ką patiekiate savo vaikui. Viena 3 klasės mokinė paklausta, kodėl renkasi šviežiai ruoštą maistą, daug salotų ir vaisių, atsakė: „Mano šeimoje visi taip maitinasi, nes mes sportuojame, turime būti lengvi, sveiki ir stiprūs.“ Visa tai formuojama vaikui nuo mažens“, – pastebėjimais dalijasi specialistė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Viktorijos istorija: mirus tėvams, 20-metė savo broliams ir seseriai tapo mama
Pamirštas mandagumas
Ačiū, prašau, atsiprašau – kiek kartų šeimoje išgirstate šiuos 3 magiškus žodžius? Vaikas nemokomas padėkoti, atsiprašyti ar paprašyti.
„Ir nesakykite, kad net tokių dalykų mokykla neišmoko. kaip elgiatės patys? Kiek kartų per dieną apkabinate savo vaiką ir pasakote jam, kad mylite, pagiriate ne už tai, ką jis padarė gero, bet už tai, kad vaikas bandė ir stengėsi daryti? Kiek kitam artimam žmogui esate pasakę gerą žodį ar komplimentą?
Pradėkime nuo savęs, ir aplinkiniai bus geresni“, – sako visuomenės sveikatos priežiūros specialistė S.Kapeliorienė.
Iš mažos gilės išauga didelis ąžuolas
Meilės nenupirksi už pinigus. Materialūs daiktai niekada neatstos tėvų ar artimo žmogaus meilės. Reikalavimai augs, o jūs laikui bėgant nežinosite, kaip su tuo susitvarkyti. Kodėl?
„Todėl, kad tėvai dažnai patys nemoka mylėti. Kiekvieną kartą nuėjus į parduotuvę matau, kaip vaikas krinta ant žemės, kad tik išsireikalautų to, ko nori, o tėvai, bijodami aplinkinių žvilgsnių, nusileidžia vaikui. Taip neturėtų būti“, – pastebi visuomenės sveikatos priežiūros specialistė.
Viskas, kas gyva, auga, taip ir mes. Iš mažo vaiko gali užaugti didis žmogus. Anot S.Kapeliorienės, „tėvų užduotis yra kaip galima teisingiau auginti šią sėklą ir negalvoti, kaip man būtų geriau, tačiau paisyti, kaip jaučiasi mano vaikas“.
Ką gali padaryti tėvai? Mokyti vaikus mylėti, suprasti ir paguosti, pažinti save, kalbėti ir išklausyti. Pagarbos ir dėkingumo sau ir kitiems, nes jos šiandien labai trūksta.
