1. „Parduotuvė“ ir kiti vaidmenų žaidimai – ar žaidžiate teisingai?
Daugiau nei rolė. Vaikystėje daugelis mėgdavo žaisti ir įsivaizduoti darbą parduotuvėje, kavinėje ar kitose paslaugų sektoriaus srityse. Tokiais vaidmenų žaidimais vaikai gali ne tik „pasimatuoti“ svajonių profesijas, imituoti realybėje matytus veiksmus, bet su suaugusiųjų pagalba suprasti kaip veikia pinigų mainai visuomenėje.
Suprasti visuomenę. Šiame žaidime vaikui ne tik lengviau įsivaizduoti, kaip kiekviena profesija prisideda prie bendros visuomenės gerovės, tačiau ir pamatyti, kaip už savo pastangas galima gauti atlygį, o už jį įsigyti kitas paslaugas ar produktus. Po tokio žaidimo vaikui kils mažiau klausimų, kodėl jums kas dieną reikia eiti į darbą.
Plėsti akiratį. Kas kartą vaidmenų žaidimams pasistenkite pasirinkti vis kitos srities profesiją ar paslaugų sritį ir taip plėsti atžalos akiratį. Iš spalvoto popieriaus namuose pasigaminkite skirtingos vertės banknotų (galite naudoti ir tikras smulkiąsias monetas). Įkainokite jais pasirinkto vaidmens paslaugas ir „produktus“, t. y. vaiko žaislus arba kitus namų aksesuarus.
Paslaugų ir daiktų vertės skirtumai. Padėkite vaikui suprasti, kad skirtingų paslaugų ir daiktų vertė bus ne tokia pati. Ji priklauso nuo paslaugos sudėtingumo, galbūt retumo (taip paskatinsite ieškoti kūrybiškų sprendimų), daikto kokybės, susidėvėjimo lygio ir pan. Kad būtų paprasčiau, daiktams įkainoti naudokite vaikui jau pažįstamus skaičius bei suapvalintas sumas.
Profesijos pasimatavimas. Tuomet pasidalinkite rolėmis. Padėkite vaikui parduoti ir atlikti savo paslaugas, daiktus, suskaičiuoti gautą sumą ir išskaičiuoti grąžą. Atkreipkite jo dėmesį, kodėl kai kurių profesijų paslaugų mums reikia vos retkarčiais, o be kitų neišgyventume nė dienos. Paaiškinkite vaikui, kad daugelis profesijų susijusios viena su kitomis ir jos visos reikalingos bei svarbios visuomenės gyvenime.
Vaiko pasirinktai profesijai padėkite pasigaminti reikalingą atributiką arba ją padovanokite per gimtadienį bei kitą šventę. Turėdamas jam patinkančios profesijos kostiumą arba ją atspindinčių žaislų vaikas geriau įsijaus į šį darbą ir turės didesnį norą domėtis atitinkama sritimi.
Biudžeto paskirstymas. Apsikeitus vaidmenimis duokite vaikui apibrėžtą pinigų sumą ir ugdykite jo gebėjimą suskaičiuoti, ką ir kiek už juos gali įsigyti bei kaip nusistatyti prioritetus – kas būtina, o kas tėra tik užgaida ar pramoga?
Tuo pačiu padėkite vaikui suprasti, kaip jūs šeimoje paskirstote pinigus ir kaip pasirenkate, ką už juos įsigyti. Paaiškinkite vaikui, kad norint nusipirkti išsirinktus pirkinius ar paslaugas, tam pirmiausia reikia užsidirbti atliekant visuomenei naudingą darbą.
2. „Iš kur atsiranda pinigai“
Kartu su vaikais pasidomėkite pinigų istorija ir kaip jų forma keitėsi bėgant laikui. Ar žinojote, kad senovėje žmonės mainams naudojo kriaukleles, prieskonius arba galvijus? Apie tai išsamiau šiame vaizdo klipe pasakoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė, kurį galite peržiūrėti kartu su savo vaikais.
Kadangi pinigų vertė vaikams yra abstrakti sąvoka, jie gali paprasčiausiai panorėti namuose pasigaminti savo pinigus. Aptarkite, kad tokius pinigus galite naudoti žaidžiant namuose, tačiau realybėje jie negalios.
Akcentuokite vaikams, kad pinigų leidyba yra atsakingas procesas, teisę tai daryti turi tik valstybės institucijos, kurios vadinamos centriniais bankais. Be to, visi pinigai spausdinami specialiose spaustuvėse, kurios itin gerai apsaugotos. Kartu su vaikais patyrinėkite skirtingus eurų banknotus ir atkreipkite dėmesį į juose panaudotas apsaugos priemones (nelygus paviršius, vandens ženklai, blizgančios juostelės ir kita).
Paaiškinkite vaikui, kad pinigai gali turėti ne tik fizinę formą, bet ir būti laikomi banko sąskaitoje, su kuria yra susieta mokėjimo kortelė. Parodykite, kad jūsų sąskaitoje esančių pinigų sumą galite patikrinti prisijungę prie interneto banko ar per išmaniąją programėlę, o vietoje banknotų atsiskaitymams galite naudoti mokėjimo kortelę.
3. „Žinių žygis"– pamokos, kuriose laukia prizai vietoje pažymių
Vaikus motyvuoja atlygis ir įgalinimas patiems priimti sprendimus. Naujasis finansinio raštingumo žaidimas buvo sukurtas remiantis šiais principais.
Žaidimo dalyviai sprendžia įdomius finansinio raštingumo klausimus, o už teisingus atsakymus renka taškus. Šiuos taškus jie gali bet kada iškeisti į norimus prizus – nuo kavos puodelio, maisto į namus iki knygyno ar kitų parduotuvių kuponų ir kino ar muzikos prenumeratų. Viskas priklauso nuo vaiko pasiryžimo taupyti – kuo daugiau taškų jam pavyks sukaupti, tuo didesnės vertės prizą galės pasirinkti.
Šioje finansinių žinių ir taupymo įgūdžių lavinimo „treniruotėje“ gali dalyvauti visi „Swedbank“ Jaunimo programos nariai nuo 6 metų.
4. Taupyklių ir svajonių žemėlapio dirbtuvės
Daugiau nei viena taupyklė? Dar vienas žaidimas, padėsiantis lavinti vaikų finansines žinias, gali būti ir taupyklių gamyba. Pradėkite nuo paaiškinimo vaikui, kad dalies pinigų atsidėjimas į taupyklę arba santaupų dėžutes reikalingas tam, kad vėliau ateityje už tuos pinigus galėtume išpildyti savo svajones – nusipirkti norimų drabužių, žaislų ar išvykti atostogų. Drauge su vaiku pasigaminkite taupyklę iš permatomo stiklainio arba medinės dėžutės. Leiskite vaikui ją dekoruoti pačiam, o tuo metu pasikalbėkite, kam vaikas nori taupyti ir kiek gali kainuoti jo trokštamas daiktas. Galite pasiremti Gilučių knygos istorija apie 3 taupykles ir pasigaminti kelias skirtingas taupykles, kurios būtų skirtos svajonėms, pramogoms ir pagalbai kitiems.
Priminkite vaikui, kad taupymui prireiks kantrybės ir jis gali užtrukti ilgiau nei norėtųsi. Tačiau kuo anksčiau vaikas pradės taupyti savo kišenpinigius ar pinigus, gautus per gimtadienius, šventes ar už papildomus darbus, tuo greičiau sugebės išpildyti savo tikslus.
Svajonių žemėlapis – kelrodė žvaigždė taupyklių misijai. Tai, ką matome akimis, įtikime širdimi, todėl užsibrėžtų taupymo tikslų mažiesiems siekti bus daug lengviau, jei savo kambaryje turės pačių kurtą svajonių žemėlapį.
Į šias dirbtuves galite įtraukti ir daugiau šeimos narių. Tuo pačiu tai bus proga aptarti atžalos svajones, pasidalinti savo patirtimi, kokias jūs turite taupykles, kiek dirbote, kiek taupėte savo svajonėms ir kaip jautėtės jas pasiekę. Pagamintą svajonių žemėlapį pakabinkite gerai matomoje vietoje vaiko kambaryje, pavyzdžiui, virš rašomojo stalo.
Vaikui sulaukus 14 m., galima jam pasiūlyti pinigus taupyti e. taupyklėje. Tai padės jam greičiau perprasti šiuolaikinius pinigų valdymo ir taupymo būdus.
5. „Valiutų keitykla“
Vaikui suprantant pinigų sąvoką ir jų paskirtį, jį galima supažindinti ir su skirtingų šalių valiutomis bei paaiškinti, kodėl visi pinigai nėra tokios pačios vertės. Aiškindami tai vaikui, pasitelkite žaidimo formą ir vizualius pavydžius.
Pradėkite nuo paaiškinimo, kas yra valiuta ir kaip pinigų pavadinimai skiriasi įvairiose šalyse. Lietuvoje ir didesnėje dalyje Europos Sąjungos šalių naudojamus pinigus mes vadiname eurais, o štai amerikiečiai savo pinigus vadina doleriais, britai – svarų sterlingais, skandinavai – kronomis, lenkai – zlotais, ukrainiečiai – grivinomis. Nors šie pinigai skiriasi savo pavadinimais ir išvaizda, tačiau kiekvienoje šalyje jie atlieka tą pačią funkciją: už pinigus žmonės gali įsigyti norimų daiktų arba reikalingų paslaugų.
Jei namuose turite skirtingų valiutų, parodykite vaikams, kaip jos atrodo ir pažaiskite „valiutų keityklą“. Padėkite vaikams suprasti kaip veikia valiutos ir keityklos. Papasakokite vaikui, kad valiutų keitykla yra vieta, kur žmonės gali keisti vienos šalies valiutą į kitos šalies pinigus. Pavyzdžiui, gali iškeisti savo turimus eurus į svarus, kad keliaujant atostogų į Jungtinę Karalystę galėtų ten atsiskaityti. Be to, galite paaiškinti, kad turima mokėjimo kortelė leidžia atsiskaityti įvairiose šalyse ir šiuo atveju nieko keisti nereikia. Valiutos keitimą bankas atlieka automatiškai atsiskaitymo metu.
6. Tradiciniai stalo žaidimai
Ugdyti vaikų finansinį raštingumą galima ne tik su namuose pasigamintais žaidimais, bet ir pasitelkiant klasikinius stalo žaidimus. Vienas pasaulyje populiariausių, be abejonės, yra „Monopolis“. Jo tikslas – žaidimo pabaigoje turėti kuo daugiau pinigų ir nuosavybės.
„Monopolį“ galima pradėti žaisti nuo 5 metų (yra specialios mažiems vaikams skirtos šio žaidimo versijos), kelios šio žaidimo versijos yra adaptuotos lietuvių kalbai. Angliškų „Monopolio“ versijų pasirinkimas dar platesnis – tarp jų galite rasti ir versiją su mėgstamu Jūsų vaiko herojumi ar tema, pavyzdžiui, „Žmogumi voru“, „Kempiniuku plačiakelniu“, „Žvaigždžių karais“ ar „Ledo šalimi“.
Žaisti „Monopolį“ su vaikais gali būti labai smagu, o jiems laimėjus apims geras jausmas, tačiau svarbu mokyti vaikus suvokti ir priimti tiek pergales, tiek pralaimėjimus. Leiskite vaikui laimėti, kad turėtų galimybę patirti ir pasitenkinimą, pasitikėjimą savimi bei norėtų žaisti toliau. Tačiau prisiminkite, kad ir pralaimėjimas gali tapti vertinga pamoka, skatinančia tobulėti ir primenančia, kad visuomet reikia apgalvoti savo pasirinkimus bei numatyti jų pasekmes.
Yra ir daugybė kitų stalo žaidimų, kurie gali lavinti vaikų finansines žinias bei įgūdžius. Pasirinkite tokius, kuriuos žaisti visai šeimai būtų smagiausia.
