Pasisako už žindymą viešoje vietoje
Emilija Kalusevičienė savo sūnų žindo jau kiek daugiau nei ketverius metus. Moteris pripažįsta, kad vaiko maitinimas sukelia nemažai sunkumų, tačiau ji įsitikinusi, jog mažametis turi pats nuspręsti, kada jam mamos pieno nebereikia.
„Reikia nebijoti pasakyti, kad žindymas vargina, nes turiu, pavyzdžiui, keltis naktimis – esame ne robotai, o žmonės. Tačiau džiaugiuosi, kad leidau sūnui pasirinkti pačiam ir nuspręsti, kada pieno nebenori. Anksčiau jis užmigdavo tik su krūtimi, dabar, žengiant link penkerių metų, matau pokytį – jau porą savaičių užmiega paprastai.
Džiugesį jaučiu ne dėl to, kad nebereikia žindyti, o todėl, nes matau rezultatą, kai vaikas pats pasirenka. Pačioms mamoms realiai to daryti nereikia“, – pasakoja E.Kalusevičienė.
Pradėjusi lauktis sūnaus, Emilija tryško noru apie motinystę įgyti kuo daugiau žinių. Siekdama būti kuo savarankiškesnė, moteris viskuo domėjosi, o į žindymo kursus nuėjo ganėtinai anksti.
„Buvau mačiusi, kad vaiką rekomenduojama žindyti iki šešių mėnesių. Prisimenu, kaip vyrui sakiau, jog maitinsiu tokį laiką, o tuomet pradėsiu primaitinti. Ir ką, jau beveik penkeri metai, – šypsosi mama. – Žiūrėjau seminarus, daug sužinojau iš žindymo grupės feisbuke. Ten rašė, kad geriausia maitinti, kol vaikas pats atsisakys. Procesas vyksta natūraliai.“
Ten rašė, kad geriausia maitinti, kol vaikas pats atsisakys.
Emilija pasisako ne tik už ilgalaikį žindymą, bet ir už maitinimą viešoje vietoje. Nors pastaroji tema visuomenėje vis dar kelia daug diskusijų, mama įsitikinusi, kad moteris pati gali nuspręsti, kur žindyti jai patogiausia.
