Žodžio kišenėje neieškantis agronomas sako, kad tuomet žurnalistų sugalvota antraštė iki šiol prajuokina jo žmoną Eglę, nes tada Tautvydas pašmaikštavo, kad lietuviai apie sodininkus, kurie gali pasirūpinti aplinka vietoj šeimininkų, sužinoję iš filmų, skirtų suaugusiesiems. Šiandien dažnoje laidoje apie augalus ar interneto portaluose galima išgirsti ir paskaityti T.Gursko patarimus, kuriais jis dalijasi su savo gerbėjais.
Šį kartą kalbamės ne tik apie tai, kaip gimė meilė augalams, bet ir apie asmeninį gyvenimą, meilę šeimai ir svajones, kurių tikrai netrūksta.
Į augalų pasaulį įtraukė seneliai
„Augau Palemone ir, kaip juokauju, vaikai eidavo į vaikų darželį, o aš – į gėlių darželį pas senelius. Jie turėjo didžiulį sklypą – apie 40 arų. Prosenelis labai mėgo obelis, o seneliai augino begalę gėlių. Mes sodindavome, ruošdavome jas, pikuodavome, vėliau skindavome. Tad dar dabar prisimenu, kaip ant spintos viršaus buvo sukrauti jurginų gumbai, kuriuos mes laikydavome parafine. Taip galėdavome juos išlaikyti per žiemą neišdygusius kambario sąlygomis“, – į vaikystę sugrįžta T.Gurskas ir dar dabar prisimena savo išlikusias nuotraukas dideliuose ramunių ir jurginų laukuose.
Jis sako, kad vos oras sušildavo, kartu su seneliais visą sezoną sėdavo ir sodindavo įvairias gėles – nuo pirmųjų pavasarinių svogūninių iki astrų ir jurginų. Be to, dar rinkdavo vaisius – obuolius ir kriaušes bei veždavo į turgų pardavinėti.
„Palemone gyvenau iki penktos klasės, paskui išsikraustėme į Neveronis, tačiau vėliau, kai man ėjo devyniolikti ar dvidešimti metai, vėl grįžome atgalios į Palemoną. Šiandien mūsų namai taip pat yra Palemone. Beje, šis rajonas yra vienas žaliausių visame Kaune“, – pasakoja pašnekovas.
Augau Palemone ir, kaip juokauju, vaikai eidavo į vaikų darželį, o aš – į gėlių darželį pas senelius.
Jis prideda, kad visą gyvenimą labai mėgdavęs ir dabar mėgsta gamtą: „Pasiimdavau šunį ir visą dieną galėdavau eiti per pelkes, upelius, mišką. Tai duoda supratimo, kokia yra gamta, kas auga prie upelio, o kas – ant kalno. Kad ir grybai – supranti, kur jų ieškoti, kur jie auga. O ir pats želdinimas su gamta labai glaudžiai susijęs. Kai pažįsti gamtą – kopijuoji, tik parenki dekoratyvių augalų formas, nes žinai, kad nesuklysi“, – aiškina pašnekovas.
Agronomijos studijų pasirinkimą suprato ne visi
Vaikystė nutiesė kelią į augalų pasaulį, tad Tautvydas pasirinko agronomijos studijas. Sako, kad jos jam labai patikusios, tačiau tokį pasirinkimą suprato ne visi.
Jau besimokydamas antrame kurse jis pradėjo dirbti tuomečio Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) pomologiniame sode – ten gavo daug naudingų pamokų ateičiai. „Pradėjau važinėti ir siūlyti savo paslaugas – medžių genėjimo, purškimo, tręšimo, ilgainiui taip atsirado klientų ratas ir paslaugų spektras vis plėtėsi, tad vėliau gimė ir apželdinimo verslas“, – sako T.Gurskas, praktikavęsis ir Anglijoje soduose, ir su dekoratyviais augalais.
Netrukus jo vardas pradėjo šmėžuoti ir žiniasklaidoje. Agronomas prisimena, kad jį filmuotis laidoje „Svajonių sodai“ pakvietė Viktoras Pranckietis, o vėliau T.Gurskas tapo itin kalbinamu specialistu įvairiais apželdinimo klausimais.
„Mažai yra vyrų, kuriems patinka augalai. Kažkam patinka krepšinis, futbolas ar „Formulė -1“, o man tai nekelia jokio susidomėjimo. Na, gal dar kaip mėgstamą veiklą galėčiau įvardyti žvejybą – moku net farširuotą lydeką paruošti. Užtat, kai įstojau į agronomiją, manęs klausė: tai ką, niekur kitur neįstojai? Pasirinkai moterišką darbą? (juokiasi).
Labai keista, kad mūsų šalyje vyrauja požiūris, jog augalų sodinimas, auginimas yra moteriškas darbas. Iš tikrųjų tai yra tikrai nelengvas darbas fizine prasme. Šiandien mano įmonėje dirba tiek vyrai, tiek moterys. Pastebiu, kad moterys tam tikrose srityse dirba kruopščiau“, – pasakoja T.Gurskas.
-
50 metų meilę puoselėjantys Danutė ir Kazimieras – apie tai, kas šeimoje svarbiausia. Darnaus gyvenimo receptai
-
A.Amšiejus – apie daugiau nei 40 metų trunkančią santuoką ir bites: „Iš jų galima pasimokyti sutarimo“
-
Vėžį kankintis privertęs garsus Kauno psichiatras kavą kasryt geria vis iš kito puodelio
Jis sako, kad lietuvių skonis per dvidešimt metų labai pasikeitė. Anksčiau vyravo vejos ir spygliuočiai, populiarūs buvo ir bonsai, kurie stebino savo didžiule kaina ir priežiūros ypatumais, o dabar žmonės įsileidžia vis daugiau varpinių augalų, žydinčių gėlių, tad sodai tampa vis stilingesni, modernesni, įgauna dar daugiau jaukumo.
„Atrasti augalus, kurie tinka žmogui, nėra lengva. Pavyzdžiui, man pačiam labai patinka šokoladinė kosmėja, tačiau žvelgdamas į užsakovą turi žiūrėti nestandartiškai ir atrasti tai, kas jam patiks, atsiriboti nuo stereotipų“, – kalba pašnekovas.
Su žmona Egle suvedė... internetas
Paklaustas apie tai, kaip susipažino su farmacininke žmona Egle, Tautvydas išduoda, kad juos suvedė internetas. „Buvo toks puslapis ieskok.lt, parašiau, atsakė, susitikome pažaisti biliardo ir prisižaidėm – esam kartu jau 18 metų“, – juokiasi Tautvydas ir priduria, kad su žmona susituokė ant Kauno marių kranto, kuris priklausė jo proseneliui, tačiau buvo nusavintas rusų.
Ką Tautvydas gali patarti norintiems sukurti darnius santykius? „Mes su žmona esame labai skirtingi. Ji labai kruopšti, tiksli, tad visi planavimo darbai tenka jai, pavyzdžiui, jeigu tenka keliauti į kelionę ir viską susidėlioti – nuo lėktuvų iki metro. Man to labai trūksta, todėl, manau, mes papildome vienas kitą.
Mūsų atveju puikiai veikia tai, kad priešingybės traukia. Jeigu šalia būtų toks žmogus kaip aš, tai, matyt, ir liktume džiunglėse.
Mūsų atveju puikiai veikia tai, kad priešingybės traukia. Jeigu šalia būtų toks žmogus kaip aš, tai, matyt, ir liktume džiunglėse. Beje, iš manęs net ir dabar juokiasi draugai, kai per bernvakarį mėgstamiausia žmonos savybe įvardijau tvarkingumą. Bet taip jau yra – aš savęs tokiu nepavadinčiau, nes kūrėjai dažniausiai gyvena šiek tiek chaose“, – juokiasi T.Gurskas.
Šeimoje auga trys vaikai: du sūnūs – 12-os Kernius ir 8-erių Ainius – bei 10-metė dukra Radvilė. Ar vaikai paveldėjo tėčio potraukį augalams? Tautvydas juokiasi, kad ne visai – visų jų domėjimosi sritys labai skirtingos, tačiau nuo gamtos jie nenusigręžia. Vyriausiasis paniręs į kompiuterių ir technikos pasaulį, dukra domisi paukščiais, grybais, drugeliais, o jauniausias sūnus – žemės ūkio darbais.
„Tiesa, jie visi ėjo į Valdorfo darželį, o ten ugdymo sistema man labai prie širdies, nes jie prisiliečia prie gamtos visomis prasmėmis, augina augalus, o tai turi įtakos ir bendravimui bei jų tarpusavio santykiams. Šiandien man atrodo, kad vaikai sutaria tikrai gerai, ieško kompromisų, kad nekiltų konfliktų“, – dalinasi pašnekovas.
Paklaustas apie tai, kas svarbiausia auklėjime, Tautvydas sako, kad stengiasi vaikams parodyti, jog visi veiksmai turi tam tikras pasekmes.
„Matau, kad tada vaikai galvoja į priekį apie pasekmes ir pasirenka, ką daryti ir ko ne. Aišku, aš norėčiau su vaikais praleisti daugiau laiko nei dabar. Bet koks buvimas su vaiku yra gerai, nepriklausomai nuo to, ką veiksite – žvejosite ar žiūrėsite filmą. Vaikai iš mūsų visko mokosi, o mes – iš jų. Kuo daugiau laiko leisite su vaikais, tuo būsite geresni tėvai. Tėvams tuo pačiu svarbus susitvardymas, supratimas ir įsiklausymas“, – mano T.Gurskas.
Bet koks buvimas su vaiku yra gerai, nepriklausomai nuo to, ką veiksite – žvejosite ar žiūrėsite filmą.
Jis prideda, kad turi tradiciją – kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį vaikams ruošia pusryčius. „Trečiadienį kepu blynus širdutes, o sekmadienį – didelius lietinius“, – juokiasi Tautvydas ir sako, kad tai suartina visą šeimą ir jis tikisi, kad vėliau vaikai su malonumu prisimins tradicinius šeimos pusryčius.
Svajonių parkas ir sodyba ant siurblinės
Daugiausia laiko Tautvydas su šeima šiuo metu praleidžia Lapainios kaime, Kaišiadorių rajone. „Visą laiką norėjosi kokios nors sodybėlės, tad įsigiję siurblinę prie pat Nemuno ją pritaikėme gyvenimui. Ateityje ten turėtų sužydėti ir tūkstančiai tulpių bei kitų gėlių – vaizdas tikrai bus gražus. Šalia turime ir medlievų ūkį“, – pasakoja T.Gurskas, kurį drąsiai galime pavadinti ir medlievų uogų ambasadoriumi Lietuvoje.
Būtent ten, Lapainios kaime, slepiasi ir jo svajonė – T.Gurskas sako, kad ateityje čia turėtų gimti augalų parkas, į kurį jis pakvies lankytojus.
„Darbo ir minčių tiek, kad net galva dūzgia, o ir planuodamas tu turi galvoti dešimčiai metų į priekį – kaip viskas atrodys, kai augalai suaugs. Norėtųsi įkurti ir mažesnį parką su kraštovaizdžio projektavimo studija miesto teritorijoje, kur galėtume kurti gražius projektus, o klientas galėtų pamatyti, kaip viskas atrodo realybėje“, – sako Tautvydas, jau pavasarį žadantis pakviesti į išskirtinę savo sodybą, kurią puoš gėlių jūra.
