10 faktų apie skausmą

Tikriausiai kiekvienam tekę patirti didesnį ar mažesnį skausmą. Tai – neatsiejama gyvenimo dalis, su kuria susidurti norėtųsi kuo rečiau. Ko galbūt dar nežinome apie skausmą?
Gydytojas ir pacientė
Gydytojas ir pacientė / 123RF.com nuotr.
Temos: 2 Sveikata Skausmas
  • Skausmas – tai normalus biologinis atsakas, apsaugantis organizmą nuo įvairių žalingų, pavojingų ir potencialią grėsmę keliančių veiksnių poveikio. Jis taip pat gali pranešti apie įvairius sveikatos sutrikimus, taip paskatindamas susirūpinti savimi. Skausmas yra naudingas tol, kol netampa kančia. Užsitęsęs skausmas organizmui kelia žalą, todėl jis turėtų būti gydomas.
  • Žinoma, kad skausmas yra viena didžiausių problemų visame pasaulyje. Mat net kas penktą gyventoją išsivysčiusiose šalyse kamuoja lėtiniai skausmai. Tai iš tikrųjų didelė sveikatos, ekonominė ir socialinė problema.
  • Skaičiuojama, kad dažniausios skausmo priežastys susijusios su sąnarių, nugaros, kaklo ir raumenų ligomis. Apie 10 procentų lėtinį skausmą išgyvenančių asmenų kenčia pasikartojančius migrenos ir galvos skausmų epizodus. Likusieji serga onkologinėmis ir kitomis ligomis, kurių vienas iš simptomų yra būtent įvairaus intensyvumo skausmas. Didesnę kančią asmeniui gali suteikti ilgus metus trunkantis maudimas nei trumpalaikis ūminis skausmas.
  • Skausmas skirstomas į tris pagrindines rūšis – nocicepcinį, neuropatinį ir idiopatinį. Nocicepcinis skausmas susijęs su audiniuose esančių skausmo receptorių dirginimu - skausmo signalo sukūrimu. Neuropatinis skausmas yra kitoks – jis atsiranda dėl pažeidimų periferinėje arba centrinėje nervų sistemoje. Neuropatinis skausmas kartais vadinamas skausmo liga. Idiopatinis skausmas nesusijęs su audinių pažeidimu ir gali kilti tiesiog iš asmens emocijų, ankstesnių potyrių, įvairių baimių ir nusistatymų. Idiopatinis skausmas kartais vadinamas nežinomos kilmės skausmu.
  • Skausmas gali būti ūminis arba lėtinis. Pavyzdžiui, ūminis skausmas yra tiesioginė žalojančio ir pavojingo veiksnio pasekmė, todėl dažniausiai jis susijęs su audinių sužalojimu, liga ar kitu žalingu dirgikliu. Lėtinis skausmas tęsiasi ilgiau kaip tris mėnesius ir jau nėra tiesiogiai susijęs su audinių sužalojimu ar liga. Jis susijęs su įvairiais antriniais pakitimais ir paties asmens skausmo suvokimu.
  • Lėtinis skausmas reikšmingai didina depresijos išsivystymo tikimybę. Skaičiuojama, kad lėtinius skausmus išgyvenantys asmenys daug dažniau susiduria su įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis problemomis, nerimu, depresija, bedarbyste, alkoholio ir kitų kvaišalų problemomis.
  • Skausmas yra labai subjektyvus potyris, nes kiekvienas asmuo yra individualus ir jis skirtingai išgyvena skausmą. Skiriasi skausmo slenkstis – vieni gali pakelti gana didelį skausmą, o kiti tokio paties intensyvumo skausmą jau laiko nebepakeliamu.
  • Anksčiau buvo manoma, kad pašalinus skausmo priežastį neabejotinai išnyks ir skausmas. Tačiau skausmo sąvoka kur kas sudėtingesnė – daug įtakos jo suvokimui turi ne tik biologiniai, bet ir psichologiniai bei socialiniai faktoriai. Biologiniai faktoriai susiję su įvairiais pažeidimais ir netinkamu gydymu. Psichologiniai veiksniai susiję su patiriamomis emocijomis ir neišpildytais skausmo silpnėjimo lūkesčiais. Tarkime, besitęsiantis skausmas gali neigiamai paveikti savigarbą ar padidinti ne tik asmeninę, bet ir aplinkinių patiriamą neviltį. Socialiniai veiksniai siejami su besitęsiančiu nedarbingumu, neįgalumu, draugų apleidimu. Taigi skausmas nėra tik fizinis pojūtis, tai – kur kas daugiau veiksnių siejantis įvairialypis potyris.
  • Skausmas gydomas ne tik vaistais, kurių pasirinkimas šiandien itin gausus, bet ir psichoterapija, socialinės izoliacijos mažinimu, skausmo valdymo mokymais ir t.t. Labai svarbu palaikyti ne tik skausmą kenčiantį asmenį, bet ir jo artimuosius. Taigi skausmo gydymas yra kompleksinis procesas, kuris tobulinamas iki šiol.
  • Populiariausi vaistai, vartojami lengvo ir vidutinio ūminio sunkumo skausmo malšinimui, yra paracetamolis ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, deksketoprofenas (Dolmen) ir kiti. Stipriam ir nepakeliamam skausmui malšinti skiriami opioidiniai analgetikai. Kiekvieną kartą būtina įvertinti naudos ir rizikos santykį ir vaistus reikia vartoti atsakingai. Pavyzdžiui, nesaikingai vartojami analgetikai gali sukelti dar vieną skausmo rūšį, žinomą kaip medikamentinį galvos skausmą. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis