Geležies trūkumas
Dėl geležies trūkumo sumažėja hemoglobino lygis kraujyje. Tyrimų duomenimis, geležis ne tik daro įtaką mūsų miego kokybei, bet gali sukelti ir kitokių sutrikimų, pavyzdžiui, neramių kojų sindromą.
Tiesa, jeigu įtariate, kad jums trūksta geležies, nepulkite iš karto gerti maisto papildų. Geležies perteklius taip pat kenkia, todėl būtina atlikti kraujo tyrimą ir įsitikinti, ar jos tikrai trūksta. Linkusiems į mažakraujystę žmonėms patariama valgyti daugiau obuolių ir jautienos.
Neramių kojų sindromas
Kai kurie žmonės tiesiog negali ramiai sėdėti ar gulėti. Jiems būtina nuolat judinti kojas (rečiau – rankas), ypač vakare ir naktį. Ši būklė vadinama neramių kojų sindromu, kurį turi 2–10 proc. žmonių. Jiems yra sunku gerai išsimiegoti.
Kartais šį sindromą sukelia kitos ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, artritas, skydliaukės sutrikimai, todėl norint sužinoti tikslią diagnozę verta išsitirti.
Vitamino D trūkumas
Dėl vitamino D trūkumo organizme atsiranda lėtinis nuovargis, mums sunkiau susikaupti, sutrinka miegas, o tam tikrais gali sutrikti metabolizmas.
Žinia, vitamino D gauname su saule, todėl šaltuoju laikotarpiu, kai dienos trumpėja ir mes vis mažiau būname lauke, reikėtų vartoti šio vitamino maisto papildų. Dėl konkrečios dozės būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Miego apnėja
Apnėja – tai trumpalaikis kvėpavimo sustojimas, dėl kurio sutrinka kraujo apytaka ir žmogus rytais jaučiasi pavargęs bei išsiblaškęs. Apnėjos priepuolio metu kvėpavimo takų sienelės susiaurėja ir į plaučius nepatenka deguonies. Didžiausią apnėjos riziką patiria antsvorį turintys žmonės, rūkaliai ir knarkiantys miego metu.
Norint sumažinti apnėjos riziką, patariama miegoti ant šono, nevartoti prieš miegą alkoholio, raminamųjų ir migdomųjų vaistų, o taip pat mesti rūkyti ir kontroliuoti savo svorį.
Sezoninis emocinis sutrikimas
Dažniausiai jis pasireiškia rudenį arba žiemą, kai prasideda lietus, o dienos vis trumpėja. Nuo įprastos depresijos šis sutrikimas skiriasi tuo, kad praeina, kai dienos vėl ima ilgėti, ir paprastai apsieinama be vaistų. Jeigu rudenį arba žiemą sutrinka miegas, valgykite daugiau daržovių, vaisių, o taip pat dažniau būkite lauke dieną, kai šviečia saulė.
Žemas kraujospūdis
Žemas kraujospūdis atsiranda dėl širdies veiklos sutrikimų, netekus daug kraujo, dėl pervargimo ar ilgalaikio streso. Be mieguistumo, padidėja susierzinimas, gali kamuoti galvos skausmai, svaigti galva.
Geriausias gydymas – profilaktika, t. y. sveikas gyvenimo būdas, teisinga mityba ir dienos režimas.
Depresija
Mes galime sirgti depresija šito net nežinodami. Vienas iš depresijos simptomų – lėtinis nuovargis: nėra jėgų nieko daryti, nuolat norisi miego. Jeigu įtariate, kad jums gali būti depresija, būtinai kreipkitės į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.
Hormonų išsiderinimas
Dažna nuotaikų kaita ir mieguistumas gali atsirasti dėl endokrininės sistemos problemų. Ypač tai liečia moteris, kadangi jų hormoninis ciklas mėnesio eigoje keičiasi. Mieguistumas moteris gali kamuoti praėjus 5–6 dienoms po menstruacijų, o vėliau išnykti.
Dar viena priežastis – skydliaukės funkcijos nepakankamumas, kuris lėtina medžiagų apykaitą organizme ir dėl to atsiranda vangumas bei mieguistumas. Taigi jeigu jaučiate šiuos simptomus, verta išsitirti skydliaukę.
Pašalinis vaistų poveikis
Paprastai vaisto informaciniame lapelyje yra išvardijami visi galimi pašaliniai poveikiai, tačiau į mieguistumą mes dažnai neatkreipiame dėmesio. Ypač tai liečia antidepresantus. Taigi jei pradėjus vartoti vaistus pasireiškia lėtinis nuovargis, pasitarkite su gydytoju dėl kitokio preparato skyrimo.
Infekcinės ligos
Esant ūmiai kvėpavimo takų infekcijai, taip pat virškinamojo trakto infekcijoms, pastoviai norisi miego. Ir tai yra normalu. Nualintas organizmas reikalauja poilsio, todėl iš tiesų svarbu daug ilsėtis. Virusai evoliucionuoja greičiau nei mokslininkai atranda, kaip su jais kovoti, todėl profilaktika šioje srityje menka, o gydymas tik malšina simptomus.
