MITAS: Vien liečiantis su ŽIV užsikrėtusiu žmogumi galima pačiam užsikrėsti ŽIV. ŽIV virusas nėra perduodamas tik liečiantis. Taigi, šiuo virusu negalima užsikrėsti, pavyzdžiui, paduodant ranką sveikintis ar apsikabinant. Taip pat ŽIV virusu negalima užsikrėsti bučiuojantis, nebent abu besibučiuojantys asmenys burnoje turi atvirų žaizdų.
Be to, ŽIV virusas ore miršta. Todėl šis virusas neplinta sergančiam asmeniui kosint, čiaudant ar spjaudantis.
TIESA: ŽIV užsikrėsti galima naudojantis ta pačia adata. ŽIV plinta per kraują. Todėl galima užsikrėsti naudojantis švirkštu ar adata, kuriuo naudojosi užsikrėtęs žmogus (pavyzdžiui, vartojant į veną leidžiamus narkotikus). Be to, užsikrėsti galima perpylus užkrėsto žmogaus kraujo.
MITAS: ŽIV virusas gali būti perduotas naudojantis tais pačiais indais, tuo pačiu tualetu ar pan. kaip užsikrėtęs žmogus. Tai taip pat netiesa. ŽIV neišgyvena ant paviršių, todėl negali būti perduotas naudojantis tuo pačiu tualetu, tais pačiais indais, rankšluosčiais, liečiant tas pačias durų rankenas ir pan. ŽIV neišgyvena ir vandenyje, todėl užsikrėsti negalima, pavyzdžiui, plaukiojant tame pačiame baseine kaip infekuotas asmuo.
TIESA: ŽIV virusu motinos gali užkrėsti savo vaikus. ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba maitinant krūtimi. Tačiau jei nėščios moterys nėštumo metu vartos ŽIV gydymui skirtus vaistus ir nemaitins naujagimio krūtimi, jos savo vaikų neužkrės.
MITAS: ŽIV galima užsikrėsti, jei įkanda ligos užkratą pernešantis vabzdys (uodas ar erkė). Vabzdžiai ŽIV neperneša. Net jei uodas prieš tai įkando užsikrėtusiam žmogui, įkandęs kitam žmogui jis pavojaus užsikrėsti nesukels.
TIESA: ŽIV virusu gali užsikrėsti ir heteroseksualūs asmenys. Kartais vis dar tikima, kad ŽIV – liga, kuri pavojų kelia tik homoseksualiems vyrams. Tačiau ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
MITAS: Užsikrėtus ŽIV, simptomai pasireiškia iškart, tad ligą atpažinti lengva. Užsikrėtus ŽIV paprastai jokių požymių nepastebima 5-10 metų. Todėl žmogus gali ilgai nešioti ŽIV virusą ir pamažu silpti, pats to nežinodamas. Vienintelis patikimas būdas nustatyti, ar kažkas serga ŽIV – tyrimai. Kuo greičiau nustatomas virusas, tuo greičiau galima imti vartoti jo plitimą stabdančius vaistus.
MITAS: Užsikrėtimas ŽIV – garantuotas greitos mirties nuosprendis. Tai buvo tiesa XX a. devintajame dešimtmetyje – dešimto dešimtmečio pradžioje, kuomet dar nebuvo patikimų vaistų ir nuo AIDS žmonės mirdavo greitai. Tačiau jau išrasti vaistai, kurie sėkmingai mažina ŽIV viruso koncentraciją kraujyje ir leidžia ŽIV užsikrėtusiems žmonėms išgyventi dešimtmečius, gyvenant pilnaverčius gyvenimus.
Tiesa, tai nereiškia, kad ŽIV nereikia bijoti. Tam, kad vaistai padėtų, liga turi būti nustatyta pakankamai greitai. Be to, juos reikia vartoti visą gyvenimą, ir jie dažnai turi šalutinį poveikį.
MITAS: Jei sveikas žmogus mylėsis su ŽIV sergančiu asmeniu, jis garantuotai užsikrės. Užsikrėtimo riziką galima sumažinti iki minimumo, sekso metu naudojant apsisaugojimo priemones ir nuolat vartojant ŽIV infekcijai gydyti skirtus vaistus. Tiesa, vien vaistų neužtenka – jie sumažina ŽIV koncentraciją kraujyje, tačiau visiškai viruso neišnaikina.
MITAS: ŽIV virusas buvo sukurtas žmonių kaip biologinis ginklas. Ši sąmokslo teorija kartais platinama, skelbiant, neva ŽIV virusas buvo sukurtas laboratorijoje kaip ginklas. Kartais netgi tikima, kad ŽIV kūrėjai siekė ligos pagalba mažinti homoseksualų ar juodaodžių populiaciją.
Tačiau iš tikrųjų mokslininkai sutaria, kad ŽIV žmonės užsikrėtė nuo beždžionių. Manoma, kad tai įvyko apie 1920 m. dabartinio Kongo teritorijoje, kai ŽIV užsikrėtusi šimpanzė įkando ar įdrėskė vietiniam gyventojui. Ilgą laiką ŽIV nebuvo plačiai paplitusi tarp žmonių, ir mokslininkai nežinojo apie šio viruso egzistavimą. XX a. 7-8 dešimtmečiuose liga jūreivių dėka iš Afrikos pasiekė Vakarų pasaulį, ir čia, kadangi žmonės nežinojo apie jos egzistavimą ir keliamą pavojų, greitai paplito.
MITAS: Užsikrėtus ŽIV, vaistai nebūtini: galima gydytis vien tik natūraliais būdais. Homeopatiniai vaistai, joga, masažas, meditacija, maisto papildai, akupunktūra – kai kurie žmonės tiki, kad ŽIV užkrato gydymui tai tinka geriau negu įprastai gydytojų skiriami antiretrovirusiniai vaistai.
Daug mokslininkų sutinka, kad kai kurie iš aukščiau paminėtų metodų padeda kovoti su ŽIV ir AIDS simptomais (pavyzdžiui, masažas gali sumažinti skausmą). Tačiau pasikliauti vien tik jais jokiu būdu negalima: alternatyvūs gydymo būdai negali kovoti su pačiu virusu ir pakeisti vaistų. Be to, prieš pradedant vartoti maisto papildus ar gydytis kitais alternatyviais būdais, rekomenduojama būtinai pasitarti su gydytoju: kai kurie jų gali kliudyti vaistams veikti.
Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, „Web MD“ ir „Avert.org“ pateikiamą informaciją.