Kokius sveikatos rodiklius patariama nuolat sekti ir stebėti, ir ką apskritai turėtumėte žinoti apie savo sveikatą?
Kraujo grupė
Gydytoja Alexandra Kreps sako, kad žinoti savo kraujo grupę yra labai svarbu. Ir ne tik dėl to, kad jums gali prireikti perpilti kraują ar jo duoti kitiems. Tyrimai atskleidžia sąsajas tarp kraujo grupių ir tam tikrų sveikatos sutrikimų, rašoma realsimple.com.
Gydytoja teigia, jog 0 kraujo grupė dažniau siejama su skrandžio opomis, tačiau ją turintiems rečiau pasitaiko kraujo krešėjimo sutrikimų, o štai tokios kraujo grupės kaip A, B ir AB pasižymi didesne kasos vėžio rizika. „AB tipui būdinga ir šiek tiek didesnė demencijos rizika“, – priduria gydytoja.
Kraujo spaudimas
Daugelis žino, kad normalus kraujo spaudimas 120/80, tačiau jeigu jis stipriai šokteli į viršų arba krinta žemyn, jūsų savijauta gali ne tik suprastėti. Kraujospūdis gali sukelti tam tikras ligas, tokias kaip aterosklerozę, širdies smūgį, insultą ir kitas.
Ankstyvose hipertenzijos stadijose galite ir nepajausti simptomų, todėl svarbu reguliariai pasitikrinti kraujo spaudimą, kad pastebėtumėte pokyčius. Neatidėkite vizito pas gydytoją, jeigu kraujo spaudimas išlieka pakilęs ir prastai jaučiatės.
„Jeigu kraujo spaudimas pasiekė 180/120, jaučiamas skausmas krūtinėje, sunkus kvėpavimas, silpnumas, nugaros skausmas, problemos su regėjimu arba kalba, tuomet nedelsdami kreipkitės į gydytoją“, – sako gydytojas Michaelas J. Barberis.
Į kraujo spaudimą reikėtų atkreipti dėmesį tiems, kurių kraujo grupės yra A, B ir AB – tikinama, kad šioms būdinga didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Cholesterolio kiekis
Kaip tikina gydytojas Michaelas J. Barberis, per didelis cholesterolio kiekis yra pavojingas, kadangi gali paskatinti tam tikras ligas, pavyzdžiui, aterosklerozę. Tam, kad pasitikrintumėte cholesterolio kiekį, tereikia atlikti kraujo tyrimą kartą ar du per metus, atsižvelgiant į savo sveikatos situaciją.
Gydytojas pabrėžia, kad sumažintume cholesterolio kiekį kraujyje, reikia pakeisti savo gyvenimo būdą: mesti rūkyti, sveikai maitintis ir sportuoti. Na o jeigu tai nepadės, gydytojas rekomenduos būdus, kaip pasijausti geriau.
Trigliceridų kiekis
Specialistai sako, kad trigliceridai yra trečias ir greičiausiai mažiausiai įvertintas veiksnys, kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Taip pat padidėjęs trigliceridų kiekis yra susiję ir su aterosklerozės rizika.
Kad sumažintumėte riziką, rekomenduojama ne tik atlikti reguliarius tyrimus, kaip nurodys gydytojas, bet ir laikytis tam tikrų mitybos taisyklių: sumažinti angliavandenių kiekį, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
Skydliaukė ir medžiagų apykaita
Skydliaukės hormonai yra susiję su organizmo sistemomis, taip pat veikia ir medžiagų apykaitą. Jeigu skydliaukės hormonų yra sumažėję, gali ištikti nemalonūs pojūčiai, tokie kaip nuovargis, svorio problemos, silpnumas, vidurių užkietėjimas, atminties problemos, galvos svaigimas ir t. t.
Kaip pastebi gydytojas Seanas Bourke, problemos su skydliaukės hormonų mažėjimu prasideda sulaukus 30-ies, todėl jis pataria nuo keturiasdešimties metų reguliariai atlikti tyrimus.
Burna ir dantys
Kaip pastebi odontologas Marcas Lazare, tarp jūsų burnos būklės ir bendros sveikatos yra sąsajų. Mokslininkai aptiko, kad bakterija, randama apnašose, yra susijusi su koronarine širdies liga, o žmonės, turintys periodontitą, du kartus dažniau kenčia nuo širdies smūgio ir tris kartus dažniau nuo insulto nei tie, kurie neturi periodontito.
Pasak gydytojo, vis daugiau tyrimų parodo, kad dantenų ligos gali pabloginti sergančiųjų diabetu būklę, ypač, jeigu rūkote. Apskritai, sergantiems diabetu yra didesnė rizika susirgti periodontitu, dantenų uždegimu.
Gydytojas pataria kruopščiai rūpintis dantų higiena bei reguliariai apsilankyti pas dantų gydytoją, taip pat atsisakyti rūkymo ir kitų tabako gaminių.
Apgamai
Dermatologas Stevenas Greenbaumas tikina, jog savo apgamus reikėtų reguliariai stebėti, ypač, jeigu kinta jų forma, spalva, jie pradeda didėti ir pan. Atipiniai apgamai, kurie keičiasi, yra nelygių kraštų, turi didesnę riziką transformuotis į melanomą.
Gydytojas pataria kruopščiai save apžiūrėti kas mėnesį ir priduria, kad turintys dešimt ir daugiau atipinių apgamų turi 12 kartų didesnę riziką susirgti melanoma. Apsilankyti pas dermatologą reikėtų bent kartą per metus, o jeigu kas nors iš artimųjų serga ar sirgo melanoma, ir dažniau.
Susirūpinimą kelia ir opos, kurios neužgyja ilgiau kaip tris savaites, niežti, kraujuoja ir apgamai, kurie padidėja ir pakeičia savo spalvą. Gydytojas pataria tokiais atvejais būtinai kreiptis į dermatologą ir nepamiršti apsaugos nuo saulės.
Stuburas
Apsilankykite pas gydytoją, kad jis įvertintų jūsų stuburą. Stevenas Knaufas sako, kad 3 procentai JAV žmonių serga skolioze. Daugelis žmonių, pasak jo, turi lengvą formą, tačiau situacijai pablogėjus, gali pradėti kamuoti skausmai, bus sunku judėti, sutriks koordinacija, kamuos lėtinės širdies ligos.
Tad jeigu įtariate, kad turite stuburo problemų, pasitikrinkite profilaktiškai, kad sumažintumėte ligų riziką.
Galvos skausmai
Galvos skausmas gali būti tiesiog erzinantis arba toks, dėl kurio sutrinka gyvenimo kokybė. Kaip teigia gydytojas José Posas, galvos skausmas yra antra pagal dažnumą iš priežasčių, kodėl amerikiečiai kreipiasi į medikus. Be to, galvos skausmas ir kiti nemalonūs simptomai gali signalizuoti apie tam tikrus sutrikimus ir ligas, tokias kaip smegenų augliai, insultas ar aukštas kraujo spaudimas.
Gydytojas pataria apsilankyti pas specialistą, jeigu galvą skauda dažniau nei kartą per savaitę. Tai padės išsiaiškinti priežastis bei paskirti tinkamą gydymą.
Cukraus kiekis kraujyje
Sveikatos priežiūros specialistas Robby Barbaro sako, kad labai svarbu stebėti cukraus kiekį kraujyje, kadangi per didelis kiekis, kitaip vadinamas hiperglikemija, gali sukelti uždegiminius procesus organizme, pakenkti kraujagyslėms.
Sužinoti cukraus kiekį kraujyje galite atlikę tyrimą ir tą turėtumėte daryti bent kartą per metus, ypač, jeigu patenkate į rizikos grupę, pavyzdžiui, jūsų amžius perkopė 45-erius, turite antsvorio, dirbate sėdimą darbą ir t. t.
Pasak R.Barbaro, norėdami sumažinti cukraus kiekį kraujyje, turėtumėte peržiūrėti savo mitybą ir atsisakyti riebių maisto produktų bei pakeisti juos sveikais, augalinės kilmės produktais.
Krūtinė
Chirurgė Heather Richardson sako, kad reikėtų bent kartą per mėnesį pasitikrinti savo krūtinę. Moterų krūtys yra skirtingos – vienų čiuopiant gali būti minkštesnės dėl riebalinio sluoksnio, kitų – kietesnės, todėl reikia išsiaiškinti, kas būdinga jums, ir stebėti, ar nėra pokyčių.
Gydytoja priduria, kad skausmas, paraudimas, opos ir kiti nemalonūs pojūčiai reiškia, kad turite kreiptis į specialistą. Geriausia krūtis tikrintis iškart po menstruacijų, o moterims nuo 40 iki 70 metų būtina atlikti ir mamogramą kartą per metus. „Jaunesnės nei 40 ir vyresnės nei 70 metų moterys turėtų pasitarti su gydytoju, kaip dažnai atlikti šį tyrimą“, – pabrėžia gydytoja.
Nors vyrai krūties vėžiu serga retai, tačiau ir jiems patariama stebėti, ar nėra paraudimų, sustandėjimų krūtinės srityje, išskyrų iš spenelių.
Jūsų sveikatos istorija
Labai svarbu žinoti, kuo daugiau apie savo sveikatą: skiepus, persirgtas ligas, alergijas, atliktas operacijas ir pan. Tai yra svarbu, kad išvengtumėte tam tikrų ligų rizikų.
Gydytojai pabrėžia, kad nereikėtų nuvertinti ir savo šeimos sveikatos istorijos, nes tam tikros ligos ar jų rizika gali būti perduodamos iš kartos į kartą. Kalba eina apie vėžinius susirgimus, svorio problemas, polinkį į diabetą ir pan.
Patartina pasikalbėti ne tik su gydytojais apie jums atliktas procedūras ir tai, ką turėtumėte žinoti apie savo sveikatą, bet ir su artimaisiais – jie taip pat gali papasakoti apie šeimai būdingas ligas, sutrikimus ir kitus dalykus, susijusius su sveikata.
