Kaip 15min sakė skiepijimo centruose budintys medikai, atėję pasiskiepyti žmonės elgiasi skirtingai. Vieni vos pasiskiepiję bėga per duris, kiti domisi skiepų saugumu, pasiklausinėja, kas gali būti po procedūros, kaip elgtis, jei grįžus namo pablogės. Mažiau ar labiau rūpestingiems prisiskirtumėte jūs?
Pasak Kauno klinikų gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės dr. I.Bajoriūnienės, 15 minučių pabūti vakcinavimo centre ir stebėti savo savijautą po skiepo rekomenduojama ne šiaip sau. Kaip kiekvienas medikamentas, vakcina gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Jeigu žmogus serga ligomis, susijusiomis su didesne komplikacijų rizika, už vakcinaciją atsakingi specialistai paciento paprašo net ir pusvalandį pabūti po skiepo, kad galėtų pastebėti ir prireikus suteikti reikalingą pagalbą.
Svarstantys skiepytis ar ne, neretai nerimauja dėl alergijos. Pasak dr. I.Bajoriūnienės, stipriausia galima alerginė reakcija – anafilaksija – pasireiškia per minėtąsias 15–30 min. jei taip atsitiktų, pirmosios pagalbos priemones turintys ir apmokyti reaguoti į situacijas specialistai suteiktų skubią pagalbą.
Net ir alergija neturėtų trukdyti žmogui įgyti apsaugos
Kaip akcentuojama vakcinų apraše, įvykus sunkiai alerginei reakcijai po pirmos vakcinos dozės, pakartotinai skiepyti ta pačia vakcina negalima.
„Vis dėlto, net ir turimos alerginės ligos neturėtų trukdyti žmogui įgyti apsaugos. Išsiaiškinti, kokia ji turėtų būti – mūsų, alergologų, darbas“, – pabrėžė gydytoja.
Alerginės ligos, dėl kurių kyla sunkumų pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, retos. Dr. I.Bajoriūnienės praktikoje per pusmetį tokių atvejų pasitaikė vos keli.
„Kalbant apie vyresnių nei 12 metų vaikų skiepijimą, galioja panašus principas: jeigu yra buvusių sunkių alerginių reakcijų į vaistus, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu ar saugu skiepyti vakcinomis nuo COVID-19 ligos“, – komentavo gydytoja.
Anafilaksija pasireiškia greitai
„Sunkiausiai alerginei reakcijai priskiriama anafilaksija pasireiškia greitai ir gali būti pavojinga. Labai svarbu, kad tokios būklės būtų tinkamai gydomos, o jų priežastis – tiksliai nustatyta. Kalbant apie vaistus arba vakcinas, svarbu tyrimais nustatyti įsijautrinimą tokioms medžiagoms ir jų vengti. Dėl šios priežasties būtina kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą“, – pabrėžė daktarė.
Šalutinių poveikių tyrimai – itin plačios apimties
Vakciną nuo COVID-19 dr. I.Bajoriūnienė vadina gana saugia, nes pašalinių reakcijų, susijusių su alerginėmis ar imuninėmis ligomis, nedaug. Ilgalaikių tyrimų rezultatus turėsime po kelerių metų, tačiau, kaip atkreipė dėmesį daktarė, Europos Sąjungos šalyse atlikta daugiau nei 500 milijonų vakcinų nuo COVID-19 ligos injekcijų, tad jau dabar turimi duomenys rodo jų tinkamą kokybę, saugumą ir efektyvumą.
„Vakcinos, kuriomis nuo COVID-19 ligos skiepijami žmonės visame pasaulyje, rodo gerą efektyvumo ir saugumo profilį. Kiekviena vakcina ir vaistas nuolat stebimi, net ir ilgai vartojant. Pasitaiko, kad kai kurie išimami iš apyvartos, nors buvo vartojami dešimtmečius. Tokie atvejai labai reti, tačiau rodo, kad stebėjimas vykdomas nuolat”, – pabrėžė dr. I.Bajoriūnienė.
Apie visas nepageidaujamas reakcijas, jeigu žmogus galvoja, kad tai atsitiko nuo vaisto ar vakcinos, pacientas ar jo gydytojas kviečiami pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. „Ši informacija mums labai vertinga, kad galėtume kaupti ir analizuoti duomenis apie nepageidaujamų ar pavojingų reakcijų dažnį. Iš to ir susikaupia patirtis apie tam tikrus vaistus, šiuo atveju – vakcinas nuo COVID-19 ligos“, – sakė gydytoja.
Kam nepatariama, o kam – ypač svarbu skiepytis?
Kontraindikacija skiepams yra alergija vakcinai arba bet kuriai iš vakcinos sudedamųjų dalių ir sunki alerginė reakcija, atsitikusi po pirmosios vakcinacijos dozės.
„Yra pacientai, kuriems ypač rekomenduojame skiepytis. Tai sergantieji lėtinėmis ligomis, turintieji rizikos veiksnių sirgti sunkiai, žmonės, kurių imuninė sistema pažeista ligos ar vaistų. Visiems šiems pacientams rekomenduojame skiepus nuo koronaviruso infekcijos“, – komentavo dr. I.Bajoriūnienė.
Vyresnis amžius – rizikos veiksnys COVID-19 liga sirgti sunkiai. „Vyresni žmonės paprastai turi daugiau lėtinių ligų. Tokiems pacientams COVID-19 liga gali sukelti sunkių komplikacijų, tad vienintelė efektyvi apsauga – skiepai nuo koronaviruso infekcijos yra reikalinga“, – patarė daktarė.
Vaikai taip pat gali sirgti COVID-19 liga ir gali sirgti sunkiai, tad gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė tėvus kviestų svarstyti galimybę apsaugoti vaikus nuo COVID-19 ligos komplikacijų, nes skiepais kaip sunkių infekcijų profilaktika žmonija naudojasi šimtą metų.
Kodėl būtent skiepai nuo koronaviruso apaugo mitais?
Kodėl būtent skiepai nuo koronaviruso apaugo mitais? Gydytojos nuomone, vienos priežasties nėra, tačiau įtakos, matyt, turi tai, kad matricinės ribonukleino rūgšties (mRNR) vakcinos, taip pat virusinių vektorių vakcinos, apsaugai nuo infekcinių ligų pradėtos kurti ir naudoti ne taip jau seniai.
„Žmonės, kurie susiduria su sunkiais koronaviruso infekcijos atvejais ir mato ligos pasekmes, netektis, neabejoja skiepų nauda. Dauguma mano kolegų yra pasiskiepiję, kita vertus, turint medicininių žinių lengviau įvertinti visus už ir prieš, nes skaitome, analizuojame mokslinę literatūrą, galime remtis kitų šalių patirtimi, tad mūsų rate mažai abejojančių. Plačiajai visuomenei, matyt, reikėtų daugiau informacijos, palyginimų, duomenų, kad žmonės galėtų nuspręsti, kas vertingiau – išsaugoti savo sveikatą ir gyvybę profilaktinėmis priemonėmis, skiepijantis ar rizikuoti sunkiai sirgt, tokiu būdu save ir savo artimuosius pasmerkiant pavojui“, – sakė daktarė.
Paprašyta visiems suprantamai palyginti skiepų nuo COVID-19 rizikas ir naudas, I.Bajoriūnienė priminė, kad rizikas ir naudas turėtume įvertinti prieš vartodami bet kokį vaistą: „Jeigu vartojame tabletę, žinome nuo ko ir kokie nepageidautini poveikiai galimi. Lygiai taip pat su vakcinomis. Žinodami, kad galime užkirsti kelią infekcijai ar sunkiai ligai, mes pasirenkame, kad skiepai, profilaktika yra geriau negu liga.“
Mitai ir faktai apie vakcinas nuo COVID-19
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų alergologė ir klinikinė imunologė doc. A.Chomičienė trumpai apžvelgė dažniausius mitus ir faktus apie vakcinas nuo koronaviruso infekcijos.
„Svarbiausias mitas, kad pasiskiepiję nesuserga COVID-19 liga. Tai netiesa. Jokie skiepai neapsaugo nuo to, kad žmogus nesusirgs. Skiepų paskirtis – apsaugoti mus nuo sunkios ligos, kuomet reikalingas gydymas reanimacijos skyriuje ir žmogus net gali mirti. Nuo lengvos eigos skiepai neapsaugo, reikia žinoti ir susitaikyti su tuo, kad skiepai nuo koronaviruso neapsaugo nuo užsikrėtimo, tačiau vakcinuoti, jei užsikrėsime, mes daug lengviau sirgsime. Tai ir yra pagrindinė skiepo paskirtis”, – komentavo doc. A.Chomičienė.
Antras specialistės minėtas mitas, kad skiepai turi įtakos vaisingumui. „Labai dažnai besilaukiančios, maitinančios moterys bijo skiepytis, neva tai gali pakenkti nėštumui, kūdikiui, netgi vaisingumui, galimybei pastoti. Šiandien nėra duomenų, kad skiepai galėtų sukelti tokias pasekmes, kaip ir neigiamas pasekmes vyrų vaisingumui. Jie neveikia spermatozoidų, nepatenka į lytines ląsteles, kaip kai kurie nerimauja“, – sakė Vilniaus universiteto docentė.
Visiškai nesąmoningu alergologė ir klinikinė imunologė vadino mitą, neva visi pasiskiepijusieji po dvejų ar dešimties metų mirs: „Nėra jokio pagrindo tikėti šiuo gąsdinimu.“
Alergijos skiepams nuo COVID-19 tyrimai – ne visiems
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos turi galimybę ištirti pacientus dėl jautrumo vakcinoms. „Išsamiai galime ištirti dėl alergijos „Pfizer“ vakcinai, šiek tiek sudėtingiau su kitų gamintojų vakcinomis, tačiau turime komponentus, kurie tariamai atsakingi už galimas ūmias anafilaksines reakcijas į skiepus ir galime juos naudoti alergijos tyrimams“, – sakė doc. A.Chomičienė.
Indikacijas, kada toks paciento ištyrimas reikalingas, nustato gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas, tačiau kaip sakė VU docentė, tai reikalinga jeigu yra buvusi sunki alerginė reakcija į skiepus ar vaistus, taip pat – jeigu įvyko sunki anafilaksinė reakcija į pirmą skiepą nuo COVID-19 ligos.
„Tokiu atveju pacientą reikia būtinai atsiųsti alergologui ir klinikiniam imunologui ištirti. Mes atliksime testus, atsakysime į klausimą, ar galima pacientą skiepyti antra doze, pasitarsime su pacientu, ar jis nori tęsti skiepijimą, ar tęsti skiepijimą kito gamintojo vakcina, nes šiandien tokią galimybę turime“, – pabrėžė VU docentė.
Žinia ne tik pacientams
Deja, testo, kuris iš anksto parodytų ar žmogus bus alergiškas vakcinai nuo COVID-19 ligos, nėra. „Iš anksto tirti žmonių, kurie bijo skiepytis, nors anksčiau nepatyrė sunkių reakcijų į skiepus ir vaistus su minėtais komponentais, nėra jokios prasmės, nes atsakymai bus neigiami“, – atkreipė dėmesį doc. A.Chomičienė.
Svarbi gydytojos žinutė pacientams – nebijoti skiepų, nes jie nėra nesaugūs: „Daug nesaugiau vartoti mums įprastus vaistus, jei nepaskiria gydytojas, daug dažnesnė reakcijos būna nuo analgetikų, antibiotikų, kuriuos kartais pacientai vartoja savo nuožiūra.“
Antra doc. A.Chomičienės žinutė – atopinėmis ligomis sergantiems pacientams. Astma, atopinis dermatitas, alerginis rinitas, alergija žiedadulkėms, namų dulkių erkėms ar gyvūnų epidermio alergenams, vabzdžių nuodams nėra kontraindikacija skiepams nuo COVID-19 ligos.
Žinutė gydytojams, kad tokių pacientų nereikia siųsti pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunolgą nes jie gali skiepytis, jei neturėjo sunkių sisteminių greitų reakcijų į skiepus ar vaistus.
„Gydytojų taip pat prašytume labai aiškiai nurodyti indikacijas, dėl ko jie siunčia pacientus ištirti dėl alergijos COVID-19 skiepams. Jei aprašytų buvusias reakcijas, mums būtų aiškiau“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė.
