Gerina nuotaiką
Pasivaikščiojimai gerina nuotaiką, ypač, jeigu žingsniuojate ne sporto salėje, bet gryname ore. Be to, visa tai puikiai padeda nuo depresijos.
Didina kūrybingumą
Jeigu jūs praradote motyvaciją ir nežinote, kaip tapti budresniais, neturite įkvėpimo, o reikia suteikti sielą ir kūną idėjai, tuomet leiskitės į energingą pasivaikščiojimą. Vaikščiojimas gerina mąstymą ir didina kūrybinį potencialą.
Padeda kovoti su alergijomis
Alergijų sezonu norisi užsibarikaduoti namuose ir apsisaugoti nuo dirginančių pojūčių, tokių kaip ašaros, sloga, niežulys. Tačiau mokslininkai nepalaiko tokios strategijos, kadangi tyrimų duomenimis, ėjimas ir bėgimas efektyviai šalina alergijos simptomus.
Sumažina metabolinio sindromo riziką
Metabolinis sindromas – tai kompleksinis sveikatos sutrikimas, kuriam būdingas padidėjęs kraujo spaudimas, didelis cukraus kiekis kraujyje, antsvoris. Metabolinis sindromas gali turėti įtakos tokioms ligoms kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, ankstyvai mirčiai.
Šis sindromas gali užklupti dėl sėdimo gyvenimo būdo ir darbo, todėl patarimas paprastas – stokitės ir eikite. Aerobiniai pratimai ir energingas vaikščiojimas privers jus pasijausti kur kas geriau.
Ilgėja gyvenimo trukmė
Kasdieniai pasivaikščiojimai gali pratęsti gyvenimą net septyneriais metus. Ir gali būti, kad juos nugyvensite su šypsena, kadangi dažnai vaikščiojantys žmonės jaučiasi laimingesni.
Padės sutaupyti
Visada galite rinktis sporto klubą, bėda ta, kad ten tenka ir palikti nemažą pinigų sumą. O štai vaikščiojimas lauke jums nieko nekainuos – tereikia išsirinkti patogią avalynę ir imtis darbo.
Pratęsia jaunystę
Tyrimai atskleidžia, kad žmonės, kurie dažnai vaikščioja, yra jaunesni ląstelių lygmenyje nei pritingintys jų bendraamžiai. Fizinis krūvis padeda išsaugoti ir prailginti telomerus, kurie metams bėgant trumpėja ir mažina žmogaus biologinį amžių.
Gerėja miego kokybė
Vaikščiojantys žmonės geriau ir kiečiau miega, mažėja nemigos tikimybė, greičiau užmiegama. O visapusiškas poilsis – tai raktas į ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą.
Mažina stresą
Šiuolaikinis žmogus patiria labai daug streso, kuris itin neigiamai atsiliepia fizinei ir dvasinei savijautai. Įveikti jį gali pasivaikščiojimas, kadangi tai greitas ir efektyvus būdas nusiraminti, normalizuoti kortizolio kiekį kraujyje ir išvalyti protą.
Stimuliuoja smegenų darbą
Vaikščiojimas naudingas ir kūnui, ir smegenims. Reguliarūs pasivaikščiojimai gerina atmintį, mokymosi įgūdžius, mažina demencijos ir Alzheimerio ligos riziką.
Nuima skausmą
Paskutinis dalykas, apie kurį žmogus galvoja, kai jį kamuoja chroniškas skausmas, yra pasivaikščiojimai. Tačiau mokslininkai aptiko, kad vaikščiojimas gali padėti visais atvejais ir net jeigu visiškai neatsikratysite skausmo, lengviau su juo susidorosite.
Stiprina kaulus
Tankus kaulų audinys kaulus tvirtina, padeda išvengti osteoporozės, stuburo deformacijų ir kitų problemų, susijusių su atraminio-judamojo aparato ligomis. O vaikščiojimas ir yra vienas iš būdų sustiprinti savo kaulus.
Gerina regėjimą
Ilgainiui mus visus užklups regėjimo problemos, susijusios su amžiumi, tačiau visa tai galime atitolinti. Reguliarūs fiziniai krūviai padeda išsaugoti sveikas akis ilgesnį laiką. Remiantis tyrimais, žmonės, kurie reguliariai vaikščiojo, rečiau kentėjo nuo akių tinklainės degeneracijos, regėjimo netekimo, susijusio su amžiumi.
Daugiau laiko su artimaisiais
Žinoma, galite vaikščioti ir vieni, tačiau kartu su kompanija yra kur kas linksmiau ir smagiau. Tai puiki proga pabendrauti su draugais ir šeima, o mažiau laiko praleisti prie televizoriaus ir kompiuterio.
Padeda įveikti ligas
Fizinis aktyvumas vadinamas stebuklinga tablete, kuri padeda įveikti tokias ligas kaip vėžys, diabetas, širdies ir plaučių ligos. Tad belieka tik išsirinkti tinkamą aprangą ir keliauti, kadangi artėjantis pavasaris mums suteikia puikią galimybę daugiau laiko praleisti gryname ore.
