1. Bananai – tai neišsemiamas kalio, kurio organizmui reikia kraujagyslių ir širdies darbui palaikyti, šaltinis. Juose gausu ir vitamino B6, padedančio gaminti serotoniną – medžiagą, kuri skatina informacijos apdorojimo procesą ir veikia kaip antidepresantas.
2. Greipfrutai. Dietų besilaikantiems žmonėms greipfrutai naudingi jau vien dėl mažo kalorijų skaičiaus (viename vaisiuje – vos 52 kcal), be to, itin daug vitamino C turintis citrusinis vaisius padeda reguliuoti virškinimo procesus, stiprina širdies darbą, o odai suteikia skaistumo.
3. Apelsinai. Valgydamos šiuos vaisius gaunate nemažą dozę vitamino C – stipraus antioksidanto, kuris padeda kūnui kovoti su laisvaisiais radikalais, žalojančiais organizmo ląsteles. Vitaminas C nukenksmina laisvuosius radikalus – taip išvengiama nereikalingo ląstelių dirginimo, o baltojoje apelsino žievelės dalyje esantys flavonoidai padeda reguliuoti kraujospūdį.
4. Kiviai turi dar daugiau vitamino C, nei jau minėtieji apelsinai, o ką jau kalbėti apie vitaminą E ir kitas antioksidantinių savybių turinčias medžiagas. Vartodami šiuos vaisius taip pat gausite tikrą kalio, magnio ir cinko bombą, be to, tyrimai rodo, kad kiviai net stabdo DNR pakitimus ir mažina riziką susirgti vėžiu.
5. Mėlynės. Nors mėlynių sezonas Lietuvoje jau baigėsi, tačiau niekada nepraleiskite progos pasimėgauti šiomis uogomis – jose gausu medžiagų, gerinančių regą, atmintį ir reguliuojančių cukraus kiekį kraujyje.
6. Avietės. Mažyčiuose aviečių grūdeliuose gausu flavonoidų, skatinančių širdies veiklą. O norintiems išvengti antsvorio dietologai pataria šių uogų valgyti net kelis kartus per savaitę, nes jose gausu nutukimą stabdančių medžiagų.
7. Baklažanai. Vienu iš veiksmingiausių maiste aptinkamų antioksidantų laikoma chlorogeno rūgštis – ji ne tik suteikia energijos, bet ir stiprina visas organizmo funkcijas. Baklažanuose taip pat randama mineralų, vitaminų C, K ir B6 bei medžiagų, padedančių apsaugoti smegenų ląstelių membranas nuo laisvųjų radikalų.
8. Pomidorai. Nors teoriškai pomidorai priklauso vaisių kategorijai, tačiau daugelis juos priskiria daržovėms – nepaisant formalumų, juos valgyti tiesiog būtina! Geriausiai pomidorai žinomi dėl antioksidanto likopeno (beje, jis ir nudažo pomidorus skaisčiu raudoniu), kuris ypač stiprina kaulus, o naujausi tyrimai parodė, kad pomidorai žymiai sumažina cholesterolio kiekį.
9. Špinatai. Pastaruoju metu špinatai susilaukia vis didesnio šefų dėmesio – ir ne be reikalo! – juose gausu vitamino B9 (dar žinomo kaip folio rūgštis), dalvyvaujančio ląstelių atsinaujinimo procesuose. Špinatuose gausu ir kitų naudingų medžiagų: vitamino A, geležies, kalio, cinko ir kalcio.
10. Svogūnai. Nors svogūnų dažniausiai vengiame dėl nemalonaus burnos kvapo (ir ašarų juos pjaustant), tačiau organizmui jie reikalingi dėl antivirusinių savybių. Svogūnuose taip pat randama kversetino, kuris palaiko širdies darbą ir sumažina alergijų atsiradimą.
11. Žiediniai kopūstai. Šiose daržovėse gausu maistinių medžiagų, padedančių kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Paruošti su ciberžole žiediniai kopūstai veiksmingai apsaugo nuo prostatos vėžio.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ką valgo mitybos specialistai: Tautvilė Šliažaitė
12. Burokėliai turi labai daug kalio, magnio, geležies bei vitaminų A, B ir C, o jų lapeliai itin naudingi besilaukiančioms moterims, nes juose esantys vitaminas B ir geležis stiprina besivystančio kūdikio organizmą.
13. Moliūgai. Nepraleiskite prasidėjusio moliūgų sezono! Šie oranžiniai milžinai padeda apsisaugoti nuo infekcijų, stiprina akis ir atitolina senatvės sukeliamas ligas.
14. Brokoliai. Mažuose brokolių pumpurėliuose slepiasi daugybė antioksidantų ir maistingų medžiagų, kurios stiprina plaučių, kepenų ir inkstų veiklą bei jaunina odą. Garuose virti brokoliai gali sumažinti cholesterolio kiekį ir padeda įsisavinti naudingas medžiagas iš kitų suvartotų produktų.
15. Grybų verta vartoti saikingai, tačiau dėl didelio ergotioneino kiekio įtraukite juos į savo racioną. Tai antioksidantas, neutralizuojantis laisvuosius radikalus ir padedantis kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Be to, grybuose randama daug vitamino D, kurio trumpėjant dienoms gauname vis mažiau.
