Apklausoje dalyvavo apie 36 tūkst. portalo skaitytojų. 43 proc. jų nurodė, kad per pastaruosius metus jiems bent kartą taip buvo nutikę.
Šie žmonės turėtų sunerimti: jiems jau galima nustatyti vieną iš priklausomybės nuo alkoholio simptomų. O ypatingą nerimą jausti turėtų tie 11 proc. apklausos dalyvių, kurie sako, kad jiems taip nutinka dažnai.
Lietuvoje suvartojamo alkoholio kiekis šokiruoja. Statistikos departamento duomenimis, legalus alkoholio suvartojimas Lietuvoje 2015 m. sudarė 14 litrų absoliutaus alkoholio 15 metų ir vyresniam gyventojui. Tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja alkoholio kiekį, prilygstantį 280 bokalų alaus arba 35 buteliams degtinės.
Didelė dalis Lietuvos gyventojų kovoja su priklausomybe nuo alkoholio. Tačiau kada tokia priklausomybę jau galima laikyti liga, kurios egzistavimą pripažįsta ir medikai?
Pasak Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus Emilio Subatos, priklausomybės nuo alkoholio sindromas turi 6 pagrindinius simptomus. Sindromo egzistavimą gydytojas psichiatras nustato, kai 12 mėnesių laikotarpyje žmogui pasireiškia bent trys iš tų 6-ių simptomų.
Pirmasis simptomas: alkoholio vartojimo kontrolės susilpnėjimas
„Šis simptomas pasireiškia, kai žmogus ne visada priima teisingą sprendimą, kada vartoti alkoholinius gėrimus, nesukontroliuoja vartojimo intensyvumo, vartoja daugiau negu planavo, ne visada sugeba sustoti, kada to nori. Tokiam žmogui pasireiškia itin gausaus alkoholio suvartojimo atvejai su atmintiems praradimu, sunkiu apsinuodijimu, vėmimu, nemiga įr kitais požymiais. Kartais tai užsitęsia kelias dienas, savaites ar net mėnesius“, – sako E.Subata.
Antrasis simptomas: didėjanti tolerancija alkoholiui
„Didėjanti tolerancija reiškia, kad žmogaus organizmas gali pakelti vis daugiau alkoholinių gėrimų. Kitaip sakant, priklausomi žmonės nepasitenkina, sakykime, taure vyno kaip daugelis žmonių. Jiems reikia pakankamai didelius kiekius suvartoti, kad pajustų alkoholio poveikį. Tai susiję su tuo, kad organizmas tampa mažiau imlus alkoholiui“, – pažymi E.Subata.
Trečiasis simptomas: savijautos pablogėjimas nustojus vartoti alkoholį
„Abstinencijos būklė pasireiškia tuo, kad nutraukus alkoholio vartojimą pasireiškia nemalonūs reiškiniai: prakaitavimas, rankų, pirštų ar viso kūno drebulys, pagreitėjęs širdies plakimas, kraujospūdžio pakilimas, baimė, nerimas, traukuliai. Šita būklė palengvėja, kai vėl pavartojama alkoholio. Savijauta pagerėja, bet tik iki tam tikro laiko, kol alkoholis organizme vėl nesuskyla.
Daliai priklausomų žmonių savarankiškas alkoholio vartojimo nutraukimas gali būti pavojingas gyvybei. Nes gali būti epileptiniai priepuoliai, infarktai, insultai, psichozė, baltoji karštinė ir panašiai. Tokiems žmonėms išgėrimus reikia padėti nutraukti sveikatos priežiūros įstaigose su vaistais“, – sako E.Subata.
Ketvirtasis simptomas: noras vartoti alkoholį
„Šis simptomas pasireiškia, kuomet organizmui alkoholio reikia taip, kaip reikia maisto, vandens esant troškuliui, miego. Valia čia gali nepadėti, nes fizinis potraukis yra labai stiprus. Ligos pradžioje paprastai būna mažiau stiprus fizinis potraukis, labiau psichologinis potraukis. Ligai progresuojant, fizinis potraukis stiprėja“, – teigia E.Subata.
Penktasis simptomas: dėl alkoholio vartojimo nukenčiančios kitos veiklos
„Šis simptomas pasireiškia tuo, kad asmuo skiria vis daugiau laiko vartojimui ar atsigavimui nuo vartojimo. Dėl to kenčia šeima, darbas, įprasti užsiėmimai, hobiai ir panašiai“, – kalba E.Subata.
Šeštasis simptomas: tolimesnis alkoholio vartojimas net ir suvokiant patiriamą žalą
„Būna, kad žmogus žino, jog alkoholio vartojimas padarė žalą jo sveikatai – sakykime, pažeidė smegenų funkciją ar įvyko trauma. Tačiau toks žmogus vis tiek toliau vartoja. Šis simptomas fiksuojamas, kai žmogus suvokia, kad alkoholis jam kenkia, gydytojai jam tai sako, bet jis vis tiek toliau vartoja. Nes negali sustoti“, – sako E.Subata.
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius atsako į kitus su alkoholio vartojimo sindromu susijusius klausimus.
– Kiek priklausomybė nuo alkoholio paveldima, kiek – įgyjama?
– Iš principo priklausomybė yra įgyjama. Bet tikimybė, kad alkoholį vartojantiems priklausomybę nuo alkoholio turinčių tėvų vaikams irgi išsivystys priklausomybė, yra daug didesnė.
– Jei žmogus savaitgaliais vartoja daug alkoholio, bet darbo dienomis alkoholį vartoja minimaliai, ar tokį žmogų galima laikyti priklausomu?
– Reikia vertinti konkretų atvejį. Jis gali būti ir jau priklausomas, ir dar neturėti priklausomybės sindromo. Tai priklauso nuo to, kas vyksta tokiam žmogui vartojant alkoholinius gėrimus. Ar jis apsinuodija, ar jis patiria atminties spragų, ar jis kitą rytą gailisi, kad išleido daug pinigų, ar yra agresyvus ir susimuša su kuo nors, ar dėl to jam priekaištauja šeimos nariai, draugai, bet jis vis tiek žmogus nekreipia dėmesio ir ignoruoja tuos priekaištavimus. Reikia žiūrėti konkrečiai pagal simptomus ir vertinti.
– Būna kad žmonės mano, jog nėra priklausomi, nes, kai nori, gali ir savaitę ar kelias išvis negerti. Ar toks mąstymas teisingas?
– Jei žmogus taip galvoja, tikriausiai jis jau turi priklausomybę. Nes tai yra akivaizdus melagingas pasiteisinimas sau. Čia tas alibi, kurį susikuria priklausomi žmonės.
Priklausomybė pakeičia mąstymą. Dažnai toks asmuo atmeta, ignoruoja arba praranda draugus, artimuosius dėl to, kad jie prieštarauja tolesniam alkoholio vartojimui. Smegenys nesąmoningai, nejaučiant pačiam žmogui, suformuoja pasiteisinimo sistemą: aš nesu priklausomas, nes aš galiu sustoti. Tie, kurie kritikuoja mano vartojimą, nieko nesupranta, yra blogos asmenybės, kvaili, linki man blogo ir panašiai. Mąstymas persiformuoja, kad pateisintų vartojimą.
– Kokio amžiaus žmogui dažniausiai išsivysto priklausomybės nuo alkoholio sindromas?
– Dažniausiai pas mus kreipiasi 30-50 metų vyrai su 5-15 metų stažu nuo tada, kai pirmą kartą pradeda stengtis riboti savo alkoholio suvartojimą, bet ne visada pavyksta. Žmogus 5 ar 10 metų su savo alkoholio vartojimo įpročiais stengiasi susitvarkyti pats, bet galiausiai kovą pralaimi ir kreipiasi pas mus.
– Ar priklausomybė dažniau išsivysto vyrams, ar moterims?
– Vyrams. Maždaug du trečdaliai turinčių priklausomybę yra vyrai. Moterų – vienas trečdalis. Bet nuo alkoholio priklausomų moterų pastaruoju metu daugėja, nes alkoholio vartojimas tarp moterų anksčiau buvo mažiau toleruojamas. Dabar moterys dažniau eina į barus ar kaime vartoja alkoholį vienos, ir tas skirtumas nyksta.
– Koks yra saugus alkoholio suvartojimo kiekis, kad žmogus galėtų jaustis ramus, jog jam tikrai neišsivystys priklausomybė, nebus problemų su sveikata?
– Tokia sąvoka kaip „saugus alkoholio vartojimas“ medicinoje neegzistuoja. Kalbama tik apie mažai rizikingą vartojimą. Atsiranda duomenų, kad net ir nedideli alkoholio kiekiai per 20-30 metų pakenkia kepenims, gali būti siejami su vėžiniais susirgimais. Dėl to apie saugų alkoholio kiekį medicinoje nekalbama. Esmė – kuo mažiau, tuo geriau.
Sveikatos apsaugos ministerija mažai rizikingo alkoholio vartojimo kategorijai priskiria asmenis, kurių kurių suvartojamas alkoholio kiekis neviršija saugaus vartojimo limito: vyrams – 21 standartinio alkoholio vieneto (SAV) per savaitę arba ne daugiau 4 SAV per dieną, moterims – 14 SAV per savaitę arba ne daugiau 3 SAV per dieną. Vieną SAV sudaro 10 g gryno alkoholio.
Vieną standartinį alkoholio vienetą Europoje (10 g absoliučiojo alkoholio) turi 250 ml 5 proc. stiprumo alus, 125 ml 12 proc. stiprumo vynas, 50 ml 25 proc. stiprumo likeris ar aperityvas, 25 ml 40 proc. stiprumo alkoholiniai gėrimai.
