15min atsako į dažniausiai kylančius su insultu susijusius klausimus – kas yra ši klastinga liga, kaip ją atpažinti ir kaip jos išvengti.
Kas yra insultas?
Insultas – tai galvos smegenų pažeidimas. Jį sukelia nutrūkusi tam tikros smegenų dalies kraujotaka arba kraujo išsiliejimas į smegenis plyšus kraujagyslei.
Kadangi su krauju į smegenis patenka deguonis ir mitybinės medžiagos, nutrūkus jų tiekimui smegenų ląstelės būna pažeidžiamos arba žūva. Smegenys kontroliuoja visą organizmo veiklą, tad jų pakenkimas sutrikdo įvairias funkcijas.
Insultą gydyti reikia kuo greičiau, nes ląstelės žūti pradeda po kelių minučių. Žuvus smegenų ląstelėms, kurios kontroliuoja kurią nors funkciją, negrįžtamai pažeidžiama tos žmogaus organizmo dalies veikla. Todėl insultas yra pagrindinė invalidumo ir neįgalumo priežastis.
Kasmet visame pasaulyje užfiksuojama beveik 17 milijonų insulto atvejų. Vyrus insultas ištinka maždaug dvigubai dažniau negu moteris. 70 proc. sergančiųjų insultu yra vyresni negu 65 metų. Maždaug pusė žmonių, kurie patiria insultą, po jo išgyvena mažiau negu metus. Insultas apskritai beveik niekada nepraeina be pasekmių, tik vieniems jos būna sunkesnės, kitiems – lengvesnės.
Kas sukelia insultą?
Insultas gali būti dviejų tipų – išeminis ir hemoraginis. Išeminio insulto atveju kraujotaka sutrinka dėl kraujagyslės užsikimšimo, hemoraginio insulto atveju – smegenų kraujagyslei plyšus. Išeminis insultas sudaro apie 75–80 proc. insulto atvejų. Paprastai nuo išeminio insulto nemirštama.
Dažniausia išeminio insulto priežastis – aterosklerozė. Aterosklerozė – procesas, kurio metu dėl arterijų sienelėse besikaupiančių riebalų ir kalcio „plokštelių“ jos pamažu standėja bei storėja. Galiausiai aterosklerozės pažeistoje vietoje tokia „plokštelė“ atplyšta nuo sienelės ir užkemša kraujagyslę. Susidaręs krešulys vadinamas trombu.
Prieš tokį insultą ligoniui įprastai ima skaudėti ir svaigti galva, tirpti rankos ir kojos, gali sutrikti kalba, nors sąmonės jis įprastai nepraranda. Taip pat trombas gali atkeliauti iš kitos kūno dalies, pavyzdžiui, širdies.
Hemoraginis insultas prasideda plyšus kraujagyslei smegenyse arba padidėjus jos sienelės pralaidumui, kai kraujas išsilieja į smegenis. Šis insultas paprastai įvyksta susijaudinus, po sunkaus fizinio darbo ar psichologinio streso. Ligonis dažniausiai praranda sąmonę. Vėliau sąmonė paprastai grįžta, bet pasireiškia rankų ir kojų paralyžius (įprastai vienos pusės), sutrinka kvėpavimas, ligonis ima blogai matyti, negali nuryti maisto, jam kyla problemų kalbant, skaitant ar rašant.
Kokiais požymiais pasireiškia insultas?
Pagrindiniai insulto priepuolio simptomai, atsirandantys staiga, yra šie:
- Staigus veido perkreipimas
- Sutrikusi tartis, nesuprantama, nerišli kalba, pasunkėjęs tinkamų žodžių radimas ir kalbos suvokimas
- Vienos kūno pusės ar dalies jos nusilpimas ar paralyžius
- Sutrikusi pusiausvyra ir judesių koordinacija, atsiradęs galvos svaigimas, atminties sutrikimas
- Regėjimo sutrikimai – neaiškus matymas, dvejinimasis
- Stiprus galvos skausmas, kurį lydi kaklo raumenų įtempimas, šviesos baimė, pykinimas
Kaip atpažinti, kad tai tikrai insultas?
Jei įtariate, kad kitam žmogui yra insultas, reikia paprašyti jį ar ją atlikti tris veiksmus:
- Nusišypsoti.
- Pasakyti kokį nors sakinį.
- Iškelti abi rankas aukštyn ir trumpai palaikyti jas iškėlus.
Jei atliekant bent vieną veiksmą iškilo sunkumų – šypsantis abi veido pusės nejudėjo simetriškai, sakinį žmogus ištarė nerišliai, besipinančiu liežuviu, abiejų rankų nepavyko pakelti ir išlaikyti vienodą laiką – reikia skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Svarbi kiekviena minutė – kuo greičiau ligonis pateks į ligoninę, tuo didesnė tikimybė, kad medikai jį išgelbės nuo paralyžiaus ar mirties.
Kaip gydomas insultas?
Gydymas priklauso nuo insulto tipo.
Išeminio insulto atveju kraujagyslę užkimšęs krešulys gali būti tirpdomas per pirmas tris valandas nuo insulto pradžios. Į veną tokiu atveju suleidžiama krešulius tirpdančio preparato. Krešulio ištirpdymas padidina išgyvenimo šansus ir sumažina insulto sukeltos negalios laipsnį. Krešulį ardantys vaistai įšvirkščiami tiesiai į kraują – jie greitai ištirpdo kraujo krešulius ir atstato smegenų kraujotaką.
Bet krešulio tirpinimas padidina kraujavimo į galvos smegenis ir kitas organizmo vietas tikimybę, todėl asmenys, kuriems taikomas šis gydymas, turi atitikti atrankos kriterijus. Be to, šį gydymo būdą galima taikyti tik per pirmąsias 4,5 valandas po ligos simptomų pasireiškimo.
Jei krešulys netirpdomas, išeminis insultas gydomas kontroliuojant kraujo spaudimą ir palaikant normalią gliukozės koncentraciją kraujyje, lašinant fiziologinius tirpalus, aprūpinant ligonį deguonimi, mažinant karščiavimą, suteikiant neuronų gyvybines funkcijas pagerinančius medikamentus. Dažnai gydant šią ligą skiriamas aspirinas. Tačiau medikai perspėja, kad griežtai draudžiama vartoti aspiriną namuose, pastebėjus simptomus ir nesulaukus greitosios.
Hemoraginis insultas gydomas stabdant kraujavimą į smegenis ir spaudimą smegenyse. Jei gydymas vaistais nepadeda, o situacija kelia grėsmę gyvybei, gali būti taikomas ir chirurginis gydymas.
Insultas gali sukelti ilgalaikių kalbėjimo, judėjimo ir kitokių sutrikimų, todėl dažnu atveju yra reikalinga reabilitacija.
Kaip išvengti insulto?
Insulto išvengti gali padėti rizikos veiksnių koregavimas. Svarbu stabdyti ar atitolinti aterosklerozės vystymąsi, koreguoti kraujo spaudimą iki normalaus, pasirūpinti, kad cholesterolio kiekis kraujyje neviršytų normos.
Visa tai pasiekti padeda sveikos gyvensenos laikymasis: tinkamas maitinamasis, pakankamas judėjimas, antsvorio vengimas, nerūkymas, alkoholio vengimas.
Ydingi mitybos įpročiai turi įtakos insulto vystymuisi. Gausus riebių maisto produktų vartojimas skatina aterosklerozinių plokštelių susidarymą, kas lemia kraujagyslių spindžio siaurėjimą. Sūrus maistas nepalankiai veikia kraujo spaudimą. Besaikis pernelyg kaloringas maistas gali sukelti nutukimą. Norėdami apsisaugoti nuo insulto, vartokite kuo daugiau šviežių daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų ir žuvies.
Tačiau ne visus rizikos veiksnius galima kontroliuoti. Nekontroliuojami rizikos veiksniai yra senyvas amžius, genetinis paveldėjimas, asmens lytis (vyrus insultas ištinka dažniau negu moteris).
Garbaus amžiaus žmonėms, kuriuos staiga ištinka pasikartojantys galvos svaigimo, orientacijos ar atminties sutrikimo priepuoliai, galūnių nusilpimas ar nutirpimas, rekomenduotina kreiptis į gydytojus. Jie padės išsiaiškinti, ar galvos kraujagyslės nėra pavojingai susiaurėjusios.
Praeinantis smegenų išemijos priepuolis dažnai vadinamas „mini“ insultu. Tai tarsi „paskutinis įspėjimas“ pacientui. Kaip ir įprastinio insulto atveju, kraujas nustoja tekėti į konkrečią smegenų sritį, tačiau praėjus kuriam laikui kraujotaka atsistato. Šie simptomai perspėja apie gresiantį insultą. Todėl labai svarbu kreiptis gydytojų pagalbos įtarus bent menkiausią praeinančio smegenų išemijos priepuolio požymį.
