Pasaulinės nutukimo dienos proga gydytoja dietologė doc. Edita Gavelienė ir gydytojas rezidentas-dietologas Edvardas Grišinas 15min pateikia atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie nutukimą.
– Kas, moksliškai kalbant, yra nutukimas?
– Nutukimas – tai kūno masės padidėjimas dėl riebalinio audinio pertekliaus. Vienas iš rodiklių, rodančių, ar kūno masė jau yra pakankamai didelė, kad darytų žalingą įtaką sveikatai – kūno masės indeksas (KMI). Jis skaičiuojamas pagal žmogaus svorį ir ūgį, svorį kilogramais padalinus iš kvadratu pakelto ūgio metrais. Pavyzdžiui, 80 kg svorio žmogaus, kurio ūgis yra 1,75 m, KMI yra 26,1, nes 80 / (1,75 x 1,75) = 26,1.
Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) gairėmis, jei KMI viršija 25, prasideda antsvoris, jei 30 – nutukimas.
Kitas būdas diagnozuoti nutukimą yra kūno tyrimas. Kai kuriose gydymo įstaigose galima naudojantis kūno sudėties analizatoriumi įvertinti riebalinio, raumeninio audinio kiekį ir audinių išsidėstymą kūne – ar nėra padidintas riebalų kaupimas būtent pilvo srityje.
– Kokiomis ligomis dažniau suserga nutukę žmonės?
– Pagrindinė žala sergant nutukimu yra padaroma dėl riebalinio audinio išvešėjimo. Tyrimai įrodė tiesioginę sąsają tarp nutukimo ir kardiovaskulinės sistemos ligų bei metabolinių sutrikimų išsivystymo rizikos. Nutukę asmenys dažniau serga II tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, ateroskleroze, kepenų ligomis, depresija, kai kuriais vėžiniais susirgimais.
Nutukimo plitimas tampa vis didesne našta valstybėms bei pasauliui. Remiantis WOF (Pasaulinė nutukimo federacija, World Obesity Federation) duomenimis, nutukimo sukeltų ligų gydymo išlaidos pasaulyje siekia 600 mlrd. JAV dolerių. Jeigu situacija nesikeis, prognozuojama, kad iki 2025 m. šios išlaidos pasieks 1,2 trilijonų JAV dolerių ribą.
– Kaip labai nutukimas yra paplitęs Lietuvoje?
– 2014 m. antsvorį turėjo 38 proc. vyresnių nei 18 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, o nutukę buvo net 17 proc. žmonių.
Nutukusių moterų buvo daugiau nei vyrų: atitinkamai 20 proc. ir 14 proc. Tačiau antsvorį, palyginti su moterimis, dažniau turėjo vyrai: atitinkamai 44 proc. ir 34 proc.
– Kaip atrodome kaimyninių valstybių kontekste?
– Situacija pas mus nedaug skiriasi nuo kaimyninių ES šalių. Šiek tiek lenkiame Baltijos kaimynes: Latvijoje 2014 m. buvo 21,3 proc. nutukusių žmonių, Estijoje – 18 proc. Tačiau mažesnė nutukusių žmonių dalis negu Lietuvoje yra Lenkijoje – ten nutukę 16,3 proc. žmonių.
– Ar antsvorį turinčių žmonių Lietuvoje daugėja?
– Nežymiai, bet daugėja. 2014 m., palyginti su 2006 m., 18 metų ir vyresnių vyrų vidutinis KMI padidėjo nuo 25 iki 26, o moterų – nuo 25,7 iki 26.
– Kiek nutukimas yra įgimta liga ir kiek – įgyta? Kiek pagrindo turi tokie pasakymai, kaip „aš nutukęs, nes mano blogi genai“, „aš nutukęs, nes mano medžiagų apykaita lėta“ ir pan.?
– Nors publikuojama vis daugiau tyrimų, atskleidžiančių sąsajas tarp genetinės medžiagos ir polinkio į nutukimą, medikai vis dėlto mano, kad dažniausiai nutukimo pasireiškimą lemia išoriniai veiksniai. Tiesa, kad tam tikri endokrininiai sutrikimai, kepenų ligos ar navikiniai susirgimai pasireiškia padidėjusia kūno mase bei apimtimis. Tačiau nutukimas šiais atvejais yra pasekmė, o ne pagrindinė liga.
Dietologai šiais laikais gydydami nutukimą didžiausią dėmesį skiria žmogaus gyvensenos įpročių korekcijai. Gyvenimo būdo bei mitybos įpročių korekcijos gali padėti suvaldyti ne vieną ligą.
Gyvenimo būdo bei mitybos įpročių korekcijos gali padėti suvaldyti ne vieną ligą.
Dėl nutukimo kaltindamas lėtą metabolizmą ar genus žmogus kai kuriais atvejais gali būti teisus. Tačiau tokie teiginiai turi būti paremti tyrimais, nes dažniau nutukimą lemia išorinės priežastys.
– Kokios yra dažniausios nutukimo priežastys?
– Fizinio aktyvumo stoka, neracionalus maisto pasirinkimas, sutrikęs valgymo režimas dieną, persivalgymai.
Svarbu suprasti paprastą dalyką: žmogus priauga svorio tokiu atveju, jei su maistu gauna daugiau kalorijų, negu sudegina judėdamas, sportuodamas ir pan. Net nuo sveiko maisto galima nutukti, jei jo valgysime labai daug, valgysime prieš miegą, mažai judėsime.
– Kiek kalorijų reikėtų gauti per dieną, kad būtų išvengta nutukimo?
– Tai priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo. Teoriškai vidutinis kartais pasportuojantis, bet pernelyg dideliu fiziniu aktyvumu nepasižymintis žmogus per dieną su maistu turėtų gauti 1800–2000 kilokalorijų. Apie 50–60 proc. šių kalorijų turėtų ateiti iš angliavandenių, apie 25–35 proc. – iš riebalų, apie 10–15 proc. – iš baltymų.
Grame angliavandenių yra 4 kilokalorijos, grame baltymų – taip pat, o grame riebalų yra devynios kilokalorijos. Kitaip tariant, žmogus per parą turėtų su maistu gauti apie 250–300 g angliavandenių, apie 45–70 g baltymų ir apie 50–80 g riebalų.
Tačiau tai tik gairės. Konkretūs skaičiai priklauso nuo to, ar žmogus sportuoja, koks jo gyvenimo būdas, kokiomis ligomis jis serga. Pavyzdžiui, aktyviai sportuojantiems žmonėms reikia daugiau baltymų.
– Su kokiais mitais apie nutukimą susiduria medikai? Ko visuomenė dažnai nežino apie nutukimą?
– Visu pirma svarbu suvokti, kad nutukimas – tai liga, kurią reikia gydyti. Visuomenė nesupranta, kokią žalą sau bei artimiems žmonėms kelia nutukimas. Galima minėti socialinę, psichologinę, finansinę žalas, jau nekalbant apie pagrindinę žalą sveikatai.
Taip pat visuomenėje yra susiformavęs klaidingas požiūris į „dietos“ apibrėžimą. Dažniausiai dieta yra siejama su badavimu, alkio pojūčiu. Tačiau siekiant numesti svorio nėra būtinos drastiškos dietos.
Dažniausiai dieta yra siejama su badavimu, alkio pojūčiu. Tačiau siekiant numesti svorio nėra būtinos drastiškos dietos
Galima lieknėti valgant sočiai, bet renkantis sveikus maisto produktus bei įprastų patiekalų alternatyvas.
Dažnai pasitaiko, kad žmonės lieknėja netgi valgydami daugiau negu prieš tai, bet pasirinkdami sveikesnes, mažiau kaloringas alternatyvas. Tinkamas maitinimasis turi tapti neatsiejama gyvenimo dalimi. Kartu su savo kolegomis dedame dideles pastangas, kad mūsų gydyti pacientai bei jų sėkmės istorijos būtų žinomos visuomenei.
– Viešojoje erdvėje gausu informacijos apie įvairias dietas, dažnam žmogui nelengva susigaudyti jų gausybėje. Kokiais principais vertėtų pirmiausia vadovautis renkantis mitybos režimą?
– Nėra universalios dietos, kurios galėtų laikytis kiekvienas žmogus. Dauguma dietų yra trumpalaikės: žmonės galiausiai nustoja jų laikytis, o tada grįžta numestas svoris.
Kodėl taip yra? Viskas labai paprasta. Dažniausiai dieta nėra pritaikyta prie žmogaus natūralaus gyvenimo būdo, dienotvarkės. Ne visi galime valgyti tam tikrą dietų rekomenduojamą maistą arba valgyti 6 kartus per dieną.
Todėl dieta turi būti gyvenimo būdo dalimi: kiekvienas privalo atrasti savo valgymo stilių, kuris bus unikalus būtent jam.
Todėl prieš rinkdamiesi dietą įsitikinkite, ar tikrai sugebėsite ja vadovautis. Atsižvelkite į savo susirgimus, alergijas. Jei dieta nepažįstama, verta pasikonsultuoti su dietologu dėl galimų dietos korekcijų bei individualaus pritaikymo. Tokiu būdu išvengsite galimos žalos savo kūnui.
– Kiek tiesos yra pasakyme „Nori būti lieknesnis? Tada valgyk mažiau!“?
– Šiuose žodžiuose esama tiesos, tačiau svarbu tai, kaip konkretus žmogus supras šį pasakymą. Daug valgančiam žmogui „valgyti mažiau“ reiškia suvalgyti du, o ne tris karbonadus, arba rečiau valgyti saldumynus dieną. O mažai valgančiam žmogui „valgyti mažiau“ jau reiškia tiesiog badavimą.
Turime kreipti dėmesį ne tik į tai, kiek valgome, bet ir į maisto kokybę bei sudėtines maistines medžiagas. Žmonės turi suprasti, kad skirtingi makroelementai (baltymai, riebalai, angliavandeniai) turi skirtingą poveikį sotumo jausmui.
Skaidulų gausus maistas (daržovės, viso grūdo gaminiai ir kruopos), pavyzdžiui, suteiks sotumo jausmą greičiau nei daug cukraus turintys produktai. Nuo salotų pasisotinsi greičiau negu nuo saldaus torto.
Skaidulų gausus maistas (daržovės, viso grūdo gaminiai ir kruopos), pavyzdžiui, suteiks sotumo jausmą greičiau nei daug cukraus turintys produktai.
Be to, svarbu žinoti, kad kuo labiau produktas yra apdorotas, tuo didesnė tikimybė, kad jo energetinė vertė ir suteikiamų kalorijų skaičius yra didesnis, palyginti su šviežiu gaminiu. Taip yra, nes į apdorotus gaminius dažniau dedama saldiklių, riebalų priedų ir pan.
– Taip pat sakoma, jog prie nutukimo prisideda tai, kad žmonės valgo per mažai vaisių ir daržovių. Ar vaisiai ir daržovės išties yra taip gerai?
– Daržovių valgymas išties padeda išvengti nutukimo. Kaip jau minėta anksčiau, daržovės suteikia greitą bei saugų dėl mažo kilokalorijų kiekio sotumo jausmą. Tad jų galima valgyti į valias, tik reikia atkreipti dėmesį į paruošimo būdą. Rinkitės šviesias, sezonines daržoves ir būsite ramūs dėl teisingo pasirinkimo.
Vaisiai savo ruožtu yra geriausias užkandis tarp pagrindinių valgių. Suvalgyti porą vaisių per dieną rekomenduojama dėl vitaminų ir antioksidantų, esančių juose, gausos. Pavyzdžiui, obuoliai ar kriaušės puikiai papildys vitaminų atsargas. Nebūtina valgyti šviežius vaisius: galima juos kepti orkaitėje ar pagaminti blynus, sumaišius su kiaušinių plakiniu. Jie nepraras maistingųjų savybių.
– Kiti mano, kad norint kovoti su nutukimu reikia daugiau judėti, pradėti sportuoti. Kiek tiesos tame?
– Labai daug tiesos. Fizinis aktyvumas yra nuvertinamas teisingos gyvensenos, palaikant sveiką svorį, veiksnys. Po fizinio aktyvumo žmogaus medžiagų apykaita pagreitėja. Pasportavus medžiagų apykaita yra maždaug tris kartus greitesnė nei pavalgius. Todėl, norint efektyviai kovoti su nutukimu, fizinis aktyvumas turi tapti neatsiejama gyvenimo dalimi.
Be to, fizinis aktyvumas suteikia pasitikėjimo savimi, motyvacijos, kas labai svarbu kovojant su nutukimu. Organizmas pripranta prie naujų stresinių sąlygų, išmoksta slopinti stresą ir neigiamas emocijas.
– Ar vaikų ir tėvų nutukimą lemia tos pačios priežastys? Ką turėtų daryti tėvai, kad jų vaikai nenutuktų?
– Kalbėdami apie vaikus, negalime visos kaltės dėl jų svorio numesti ant pačių vaikų. Atsakomybę už tai privalo priimti tėvai, kurie mažiesiems yra pavyzdys. Vaikai atranda pasaulį bei formuoja savo įpročius žiūrėdami į savo tėvus, todėl būtent tėvų elgesys turi būti pavyzdžiu jų atžaloms.
Didelė tikimybė, kad tėvų mitybos režimą perims ir jų vaikai. Tad tėvai turėtų kreipti dėmesį į vaikams duodamo maisto kiekius bei jų kokybę. Keli patarimai: dėkite vaikams maistą mažesniuose indeliuose bei nereikalaukite suvalgyti visko, jei vaikas nenori. Atkreipkite dėmesį į užkandžių kiekį, suvartojamus saldumynus, vaisvandenius. Jei vaikui atsiranda antsvoris – imkitės saldumynų, vaisvandenių ribojimo.
– Kaip manote, ar valstybė galėtų padaryti kažką, kas skatintų kovoti su nutukimu?
– Visada galima „kažką“ padaryti, bet viskas atsiremia į finansus ir norą. Tačiau būtų smagu, jei dažniau pamatytume prevencines akcijas, pabrėžiančias nutukimo, kaip ligos, sąvoką. Tikimės, kad didžioji dalis visuomenės artimiausioje ateityje tai supras bei nepasieksime JAV nutukimo lygio.
Spalio 11 d. yra pasaulinė nutukimo diena. Šią dieną Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų darbuotojai galės išmėginti specialiai tai dienai dietologų sukurtą pietų meniu. Taip pat bus rodoma, kokie privalo būti tinkami maisto kiekiai lėkštėje, kaip jie gali būti nustatomi net neturint virtuvinių svarstyklių.
