Nuo 1994 metų gelbėtojų dirbęs, o šiuo metu Klaipėdos gelbėtojams vadovaujantis bendrovės „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki 15min pasakojo, kad ši vasara prasidėjo be didelių nelaimių, tačiau darbo visuose Klaipėdoje esančiuose oficialiuose pliažuose dirbantiems gelbėtojams netrūko.
„Atėjus į paplūdimį pirmiausia reikia pasižiūrėti į gelbėtojų stotyje kabančią vėliavą – tada bus aišku, ar galima eiti maudytis. Visur – tiek prie ežerų, tiek prie jūros esančiose gelbėtojų postuose kabinamos vienodų spalvų vėliavos.
Tik pajūryje niekada neišvysite žalios spalvos – todėl, kad jūroje maudytis niekada nėra saugu: net ir štilio metu galima pataikyti į duobes. Taigi, būtina žinoti, ką daryti pradėjus skęsti“, – sakė reguliariai vaikams ir jaunimui skirtas prevencines pamokas gelbėjimo stotyje rengiantis A.Siakki.
Klaipėdos paplūdimiuose šią vasarą veikia 11 gelbėtojų postų, kuriuos pasikeisdami dirba 70 gelbėtojų. Tačiau net ir tiek žmonių negali sužiūrėti visko, kas vyksta vandenyje. Ypač piko metu, kai be nelaimių vandenyje gelbėtojams tenka spręsti daug kitokių problemų, su kuriomis susiduria poilsiautojai – pradedant dingusiais vaikais, susižalojusiais dviratininkais, kurių šiemet kaip niekada daug Smiltynėje, baigiant saulės vonių padauginusiais poilsiautojais.
Ką daryti, kad pradėjus skęsti gelbėtojai ir aplinkiniai žmonės jus pastebėtų ir laiku suteiktų pagalbą? Pasak A.Siakki, svarbiausia nepanikuoti ir (kad ir kaip neįmanomai tai skambėtų) atsipalaiduoti. Jei priešinsitės ir bandysite parplaukti į krantą – be reikalo išeikvosite energiją ir galiausiai nuskęsite.
„Pirmas dalykas - atsipalaiduokite, tada, jei tik galite, iškelkite dešinę ranką ir parodykite gelbėtojams, kad skęstate. O tuomet jau galite bandyti plaukti. Bet ne į krantą, o į jūrą! Paplaukę atgal – į dešinę arba kairę“, – kalbėjo patyręs gelbėtojas. Detalius patarimus, kaip elgtis pradėjus skęsti, rasite šio teksto viršuje esančiame vaizdo filmuke.
O kaip elgtis žmonėms krante, pastebėjusiems skęstantį žmogų? Pasak A.Siakki, jiems svarbiausiai įvertinti savo plaukimo sugebėjimus. Jei nemoka ar nepasitiki savo jėgomis, geriausia net nebandyti gelbėti, nes rezultatas gali būti dvigubai liūdnas – nereti atvejai, kada kartu su gelbėjamuoju nuskęsta ir jam padėti bandęs asmuo.
„Pirmiausia, ką turi padaryti kiekvienas žmogus, pastebėjęs skęstantį kitą asmenį, paskambinti pagalbos telefonu 112. O tuomet jau įvertinti savo sugebėjimus – gali ar ne plaukti gelbėti“, – kalbėjo Klaipėdos gelbėtojų vadovas. Daugiau patarimų apie tai rasite vaizdo filmuke.
Akivaizdu, kad išgelbėti skęstantį žmogų nėra paprasta net patyrusiems ir žinantiems, kaip tai daryti, gelbėtojams. Kad situacijos būtų kuo geriau pažįstamos, gelbėjimo operacijas gelbėtojai imituoja. Treniruojamasi beveik kasdien.
15min teko stebėti vieną iš šių treniruočių ir savomis akimis įsitikinti, kiek laiko užtrunka per banguojančią ir šėlstančią jūrą iki skęstančio asmens nuplaukti vandens motociklu, ištraukti skenduolį į krantą ir čia suteikti jam būtinąją pirmąją pagalbą. Visos procedūros apskaičiuojamos minučių tikslumu, nes gelbėtojai žino kiekvienos sekundės svarbą. Keliomis daugiau ir jūra gali pasiglemžti naują auką.
„Jūra niekada nebūna rami“ – šią tiesą ne kartą per mūsų pokalbį pakartojo kasdien Baltijos jūros paplūdimiuose dirbantys gelbėtojai, norintys, jog tai suprastų ir poilsiautojai bei saugotų save ir artimuosius.
