„Tai – labai protingas vaikinas. Ramus. Draugiškas. Niekada nesakydavo, kad jam ko nors reikia, kad jam blogai. Ir mama Lina nesakydavo. O blogai buvo nekart. Tik aną savaitę sulaukusi skambučio iš Linos negalėjau neprašyti jūsų pagalbos. Tai – labai graži šeima, vis gaunanti išbandymų, tačiau tvirta kaip kumštis. O Gytis – tikras kovotojas!“, – sakė I.Krivickaitė.
Šeimos laimė baigėsi pernai
Plungės rajone, Karklėnų kaime, gyvenanti Lina Daukantienė su vyru turi šešis vaikus. Gytis, galima sakyti, gimęs per viduriuką. Šiuo metu jam 16-a.
Vyriausiajam Daukantų sūnui Vitalijui 22-eji. Nematydamas perspektyvos Lietuvoje vaikinas ketina išvykti užsidirbti į Vokietiją. 21-erių Brigita jau sukūrė savo šeimą ir iš tėvų namų išsikraustė.
Todėl Karklėnų kaimo vienkiemyje gyvena 39 metų Lina su vyru Vidmantu, 16-etis Gytis, 14 metų Simonas, dešimties Samanta ir septynerių Evelina.
Šeima gausi, tačiau darni ir laiminga. Bent jau tokia buvo iki praėjusių metų, kai lyg perkūnas iš giedro dangaus smogė žinia apie Gyčio ligą.
„Sūnus pasiskųsdavo galvos skausmais. Nuėjome pas šeimos gydytoją. Sakė, gal paaugliški skausmai ir išrašė vaistų“, – prisimena L.Daukantienė.
Sūnus pasiskųsdavo galvos skausmais. Nuėjome pas šeimos gydytoją. Sakė, gal paaugliški skausmai ir išrašė vaistų.
Tačiau skausmai niekur nedingo. Todėl berniukui buvo ištirtas akių dugnas – tyrimas nieko bloga neparodė. O Gyčiui blogėjo.
Navikas – kaip pusė piršto
Lina nejuokais susirūpino, kai sūnų ėmė kankinti ne tik galvos svaigimas, bet ir rytinis pykinimas.
„Kadangi ligos Plungėje niekas neieškojo, paprašiau siuntimo į Klaipėdą“, – sako moteris.
Ten ir paaiškėjo, kad kairiajame Gyčio smegenų pusrutulyje yra auglys. Apie ketvirtos stadijos vėžį šeima išgirdo iškart po Kalėdų – praėjusių metų gruodžio 28-ąją. Po dviejų dienų Gytį operavo: gydytojai džiaugėsi, kad pavyko pašalinti visą pusės piršto dydžio naviką, metastazių neaptikta.
Tačiau auglys jau buvo atlikęs juodą darbą – užspaudė nervus, todėl Gytis nebegirdi kairiąja ausimi.
Tolesniam gydymui berniukas buvo išsiųstas į Kauno klinikas. Iš pradžių jam skirta spindulinė terapija, o po to aštuoni chemoterapijos kursai.
Dėl ligos teko atsisakyti darbo
Šeštajam chemoterapijos kursui Gytis su mama į ligoninę gulsis lapkričio 11-ąją. Jei viskas gerai, visas gydymas bus baigtas iki sausio pabaigos.
Bėda ta, kad Daukantai turi įveikti ne tik sūnaus vėžį, bet ir finansinius sunkumus. Šeimos mėnesinės pajamos su 720 litų siekiančia Gyčio gaunama invalidumo pašalpa ir vadinamaisiais vaiko pinigais sudaro apie 2100 litų.
Ligoninės maistas tikrai neįmanomas vaikams, todėl gaminu pati: vieną dieną jis nori mėsos, kitą – ko nors miltiško, trečią valgo tik vaisius. Taip reikalauja organizmas.
V.Daukantas, dirbantis medžio apdirbimo įmonėje, gauna minimalią algą. L.Daukantienė, susirgus sūnui, turėjo mesti kambarinės darbą kaimo turizmo sodyboje.
„Turiu būti ligoninėje, nes vaikui vienam būtų labai sunku po chemoterapijos – pykinimai, silpnumas. Be to, ligoninės maistas tikrai neįmanomas vaikams, todėl gaminu pati: vieną dieną jis nori mėsos, kitą – ko nors miltiško, trečią valgo tik vaisius. Taip reikalauja organizmas“, – pasakoja L.Daukantienė.
Kelionės nuskausmina šeimos biudžetą
Mažieji seserys ir brolis Gyčio ligoninėje nelanko – kelionė atsieitų per brangiai. Autobuso bilietas nuo Plungės iki Kauno Gyčiui ir jo mamai kainuoja apie 20 litų. Vasarą juodu rizikuodavo, tačiau dabar to daryti nevalia: Gyčio imunitetas nuo chemoterapijos labai nusilpo, be to, rudenį siaučia įvairūs virusai.
Nuo Plungės iki Kauno yra apie 260 kilometrų – į vieną pusę. O tų pusių, sergant onkologine liga, susidaro labai daug.
„Skaičiavome, kad automobiliu kelionė mums kainuoja apie 150 litų“, – kalbėjo Lina. Šeimai tai – labai dideli pinigai.
O Kalėdų senis – ar užsuks?
Apie tai, kad iki autobuso stotelės reikia eiti apie pora kilometrų žvyrkeliu, Lina nutylėjo – nenori skųstis ir aimanuoti.
Tai – labai graži šeima, vis gaunanti išbandymų, tačiau tvirta kaip kumštis. O Gytis – tikras kovotojas!
Ir tik tada, kai galo su galu sudurti visai neišėjo, moteris išdrįso pagalbos paprašyti I.Krivickaitės, ne kartą subūrusios bendruomenę kilniam tikslui.
„Ir nors abi sesės mamai pritariant žvilgsniu sakė, kad joms nieko nereikia, paprašiau, kad Kalėdų seneliui laišką parašytų. Manau, net į jų vienkiemį šiemet jis atkeliaus“, – neabejoja Ieva ir šeimai kuklinantis tiesiai šviesiai sako – jiems parama labai praverstų.
Tuo metu L.Daukantienė galvoja tik apie sūnaus ligą ir džiaugiasi, kad jis pilnas stiprybės ir vilties: „Jis optimistas ir tiki, kad viskas – tik geryn.“
P.S. Sąskaita Gyčiui paremti: LT18 7044 0008 8261 7036 (Vidmantas Daukantas, bankas SEB, būtinai nurodykite paskirtį - Gyčiui).
