Pasak „MediCA klinika“ gydytojo Mingaudo Tamaliūno, moteris vis dar labai dažnai tenka įkalbinėti ir skatinti pasitikrinti: ‚,Pastebime, kad žmonių susirūpinimas sveikata, profilaktinėmis programomis tikrai yra padidėjęs, tačiau vis dėlto jis nepakankamas. Gydytojams dažnai tenka ir paraginti, ir paskatinti moteris pasitikrinti profilaktiškai, ypač krūtis. Turime vis priminti, kad anksti diagnozavus bet kokią ligą, o ypač onkologinę, taikomas ir visai kitoks gydymas, ir pasveikimo procentas ženkliai didesnis“.
Anot gydytojo, vyresnės nei 50 metų moterys profilaktinei patikrai nukreipiamos kaip galima dažniau, mat krūtų vėžio profilaktinė programa joms leidžia nemokamai atlikti mamografiją kartą per dvejus metus.
„Su jaunesnėmis pacientėmis kiek sudėtingiau, nes nėra numatytų profilaktikos programų ir jos į medikus dažniausiai kreipiasi jau esant išreikštiems nerimą keliantiems simptomams. Tada žinoma reaguojame operatyviai, atliekame visus būtinus tyrimus, nukreipiame krūtų echoskopijai ir specialisto konsultacijai“, – situaciją aiškino M.Tamaliūnas.
Susirūpinimą kelią 3 dalykai
Pasak gydytojo, praktikoje pastebima, kad moterų susirūpinimą sukelia trys pagrindiniai simptomai.
„Moterys dažniausiai kreipiasi pradėjusios jausti skausmą, pastebėjusius įtrauktą spenelį arba užčiuopusios krūtyje guzelius ar mazgelius. Tokie pakitimai gali reikšti, kad jei liga yra, tai ji jau pažengusi. Nes ankstyvas krūties vėžys nesukelia krūtų skausmo, dažnai gali neturėti ir visai jokių simptomų.
Būtent tai šią ligą paverčia tokia nepastebima, bet labai pavojinga“, – dažniausiai moterų dėmesį patraukiančius simptomus vardijo „MediCA klinika“ gydytojas.
Jeigu vėžys yra labiau pažengęs, atsiranda ir kiti aiškiai pastebimi simptomai: krūtų skausmas ar pabrinkimas, krūtų dydžio ar formos pokyčiai, krūties sustandėjimas, sukietėjimas ar šalia padidėję sritiniai limfmazgiai, išskyros iš spenelių, jų suminkštėjimas ar įsitraukimas į vidų, pokyčiai odoje – gali būti pakitusi, primenanti citrinos žievelę, oda virš naviko.
Prevencija – profilaktika ir savityra
Krūties vėžio atsiradimą provokuoja įvairūs rizikos faktoriai iš kurių svarbiausias – paveldimumas.
„Visada kalbamės su pacientėmis, klausiame, ar giminėje tarp artimųjų pasitaikė onkologinių susirgimų. Jei taip, tuomet raginimas pasitikrinti būna kur kas primygtinesnis. Taip pat atkreipiame dėmesį ir į pacientės amžių“, – pabrėžė M.Tamaliūnas.
Pasak „Camelia“ vaistinių tinko vaistininkės Danutės Marchockajos, ne mažiau svarbus rizikos veiksnys – gyvenimo būdas.
„Rūkymas, alkoholio vartojimas, stresas, buvimas užterštoje aplinkoje didina susirgimų riziką. Jeigu susideda keli intensyvūs faktoriai, tikimybė susirgti padidėja“, – sako D.Marchockaja.
Geriausia profilaktika, siekiant užkirsti kelią krūties vėžio atsiradimui ar progresavimui, – reguliarus tikrinimasis ir šeimos ligų įvertinimas. Norint gauti išsamią informaciją apie savo būklę ir prisiimti atsakomybę už savo sveikatą rekomenduojama atlikti ne vieną tyrimą, taip pat reguliariai tikrintis tiek gydymo įstaigose, tiek ir namuose.
Krūtų savityra. Anot vaistininkės D.Marchockajos reguliarią krūtų apžiūrą bei apčiuopą rekomenduojama atlikti kartą per mėnesį tam tikrą dieną, geriausiai pirmą savaitę po mėnesinių: „Krūtų savikontrolę rekomenduojama atlikti visoms moterims virš 20 metų amžiaus, tokiu būdu lengviau pastebėsite pakitimus, kurių anksčiau nebuvo. 20-40 metų amžiaus moterims, be reguliarios krūtų savityros rekomenduojama atlikti klinikinį krūtų tyrimą pas gydytoją kas 2 metus. Virš 40 metų moterims rekomenduojama ne tik kas mėnesį atlikti krūtų savityrą, bet ir kasmet atlikti krūtų apžiūrą pas gydytoją bei mamogramą kas 1-2 metus“, – kompleksinius prevencijos būdus vardijo vaistininkė.
Krūtų savityros žingsniai:
Atsigulkite ir pakiškite po galva sulenktą per alkūnę kairiąją ranką. Dešinės rankos trijų pirštų pagalvėlėmis sukdamos mažus ratukus spaudinėkite aplink kairiąją krūtį link spenelio taip, kad pajustumėte vidinę krūties sandarą. Pakartokite apčiuopą su dešiniąja krūtimi.
Atsistokite prieš veidrodį, rankas padėkite ant klubų. Veidrodyje stebėkite ar krūtys vienodo dydžio ir formos, ar nėra matomų odos pakitimų, ar abu speneliai vienodi.
Stovėdama pakelkite vieną ranką, kita ranka apčiuopkite pažastį stebėdamos ar nepajusite mazgo pažastyje. Pakartokite su kita ranka, apčiuopkite kitą pažastį.
Suimkite krūties spenelį nykščiu ir rodomuoju pirštu ir keletą kartų spustelėkite stebėdama, ar nepasirodys išskyrų.
Kiti tyrimai. Krūtų rentgenologinis tyrimas (mamografija) leidžia aptikti labai nedidelių matmenų pakitimus krūtyje, kurių dar negalima apčiuopti pirštais. Mamografinis tyrimas rekomenduojamas vyresnėms moterims, kadangi jaunų moterų krūtų audinys tankus ir standus, todėl pakitimai krūtyje šio tyrimo metu gali būti nematomi. Jaunoms moterims rekomenduojamas ultragarsinis tyrimas (echoskopija).
Jautriausias tyrimo metodas – tai magnetinio rezonanso tyrimas su kontrastavimu. Jis papildo mamografiją diagnozuojant invazinius krūties vėžius. Šis tyrimas daromas, kai kiti tyrimai nepadeda, norint nustatyti išplitimą, esant silikoniniams implantams, esant dideliai susirgimo ar recidyvo rizikai, esant randams krūtyje.
Sveikatos specialistai pastebi, kad tikrai ne kiekvienas krūtyje užčiuoptas mazgelis ar matomas pakitimas onkologinės ligos požymis.
Dažniausiai atlikus biopsiją nustatoma, kad 90-95 proc. visų gerybinių krūtų ligų – tai fibrocistos ar fibroadenoma.
„Tai gali būti ir mastitas – ūminis infekcinis pieno liaukų uždegimas (ypač maitinančioms moterims). Gali būti aptiktos gerybinės cistos, lipoma, fibroadenomos, fibrocistos. Dažniausiai atlikus biopsiją nustatoma, kad 90-95 proc. visų gerybinių krūtų ligų – tai fibrocistos ar fibroadenoma“, – ramino gydytojas M.Tamaliūnas.
„Tiek konsultuojantis, tiek tikrinantis profilaktiškai, tiek jau sergant labai svarbus visų sveikatos sistemos grandžių – paciento, gydytojų ir vaistininkų – glaudus bendradarbiavimas. Juk tik laiku atlikus tikslius tyrimus, įvertinus diagnozę ir paskyrus gydymą galima tikėtis gerų rezultatų“, – reziumavo vaistininkė D.Marchockaja.
