Neužsiimti savigyda
Padidėjęs cholesterolio lygis kraujyje yra nustatomas maždaug 9 iš 10 tikrinamų vidutinio amžiaus lietuvių, tačiau net du trečdaliai su šia problema susiduriančių gyventojų jos nesprendžia. Padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, nesiimant tinkamų priemonių jos kontroliavimui, gali privesti prie tokių pavojingų sveikatos sutrikimų kaip insultas ar miokardo infarktas. Dėl to padidėjusį cholesterolio lygį būtina gydyti.
Tačiau labai svarbu tai daryti remiantis ne nuogirdomis, gandais ar kaimynės patarimais, bet gydytojų nurodymais ir rekomendacijomis. Šiandieninė medicina, gydant širdies ir kraujotakos sistemos ligas, yra išties nemažai pasiekusi ir gali padėti sustabdyti tokių ligų progresavimą bei reikšmingai prailginti sergančiųjų gyvenimus. Tam reikia pasikliauti šiuolaikine medicina ir pasinaudoti jos suteikiamomis galimybėmis.
Dėl to besirūpinantiems savo sveikata kitiems metams verta sau pasižadėti atsakingai laikytis gydytojų nurodymų, reguliariai tikrintis cholesterolio lygį kraujyje ir vartoti specialistų paskirtus vaistus.
Nepamiršti vaistų nuo cholesterolio
Vaistus nuo padidėjusio cholesterolio net ir turintys rimtų širdies ir kraujagyslių sistemos problemų dar neretai ignoruoja ir tokiu būdų itin didina savo riziką patirti insultą ar miokardo infarktą.
Cholesterolio lygiui kraujyje kontroliuoti skirti statinų grupės vaistai. Dažnam širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiam pacientui jie yra gyvybiškai svarbūs. Šie vaistai visuomet paskiriami insultą bei infarktą persirgusiems ligoniams ir padeda juos apsaugoti nuo šių ligų pasikartojimo.
Statinai beveik visuomet skiriami ir padidėjusį cholesterolio lygį turintiems gyventojams, sergantiems tam tikromis gretutinėmis ligomis – pavyzdžiui, II tipo cukriniu diabetu ar lėtinėmis inkstų ligomis.
Visgi dar nemažai pacientų gydytojų paskirtų vaistų nevartoja arba daro tai nereguliariai. Prie to prisideda ir šių vaistų vartojimą gaubiantys mitai, kurie, gydytojų teigimu, yra visiškai nepagrįsti. Statinams neretai „nurašomi“ būti ir nebūti šalutiniai poveikiai, kurie dažnai iš tiesų neturi nieko bendra su šių vaistų vartojimu.
Be to, neretai klaidingai manoma, kad tą patį rezultatą, kurio siekiama gydantis statinais, galima pasiekti paprasčiausiai pakoregavus mitybą. Deja, bet moksliniai tyrimai rodo, kad laikantis tinkamos dietos „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje galima sumažinti tik 6–8 proc.
Nors pakeisti mitybą ir gyvenseną gali pakakti mažos rizikos grupėje esantiems gyventojams, tačiau kitiems daugeliu atveju prireikia gydymo medikamentais. Dėl to turintys padidėjusį cholesterolio lygį gyventojai, kuriems gydytojai paskyrė vartoti statinus ar kitus medikamentus, naujiems metams galėtų pasižadėti vartotoji juos pagal nurodymus.
Rūpintis sveikesne mityba bei gyvensena
Nors sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis išspręsti sveikatos problemų be vaistų dažnai nėra galimybių, tačiau tai nesumenkina sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo svarbos. Tiesa sakant, turintiems padidėjusio cholesterolio lygio problemų yra itin svarbu sureguliuoti savo mitybą ir kuo daugiau judėti. Dėl to naujųjų metų pasižadėjimų sąraše neabejotinai vertėtų vietos atrasti ir su sveikesne mityba bei gyvensena susijusiems įsipareigojimams.
Norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei jų komplikacijų riziką bei siekiant kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje svarbu rinktis kuo mažiau sočiųjų riebalų rūgščių turintį maistą, kuris ir yra pagrindinis su maistu gaunamo cholesterolio šaltinis. Taip pat reikėtų vengti perdirbto, transriebalų ir nenatūralių priedų turinčio maisto.
Be to, svarbu atsisakyti saldumynų ir į racioną įtraukti daugiau daržovių, žuvies, grūdinių produktų bei mažinti suvartojamos mėsos kiekį. Iš mėsos organizmas gauna daug augalinės kilmės riebalų, dėl kurių cholesterolio lygis kraujyje didėja.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai bei cholesterolio lygio mažinimui taip pat labai svarbus ir fizinis aktyvumas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui per savaitę bent penkis kartus mažiausiai po 30 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo sportine veikla. Judėjimas skatina metabolizmą ir pagerina medžiagų apykaitą organizme, dėl to mažiau cholesterolio kaupiasi kraujyje. Sportuojant ar užsiimant kita fizine veikla iš tiesų galima reikšmingai prisidėti prie geros savo savijautos ir sumažinti rimtų sveikatos problemų riziką.
Nors laikytis sau duotų pasižadėjimų ateinančiais metais labiau rūpintis savo sveikata nebūtinai yra lengva, tačiau tikrai verta. Lietuviams, kurių sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumo nuo jų rodikliai vis dar vieni prasčiausių Europoje, tai yra ypač svarbu. Pats laikas imtis šią situaciją keisti bei gyventi sveikiau ir ilgiau.
