Atrodo, kad valgyti tada, kai esame alkani, ir sustoti tuomet, kai galiausiai pasisotiname, yra lengviausias dalykas, kokį tik galime padaryti, rašo healthista.com. Tačiau mes užkandžiaujame ne tik tada, kai skrandis pradeda groti maršą, – emocijos daro ne ką mažesnę įtaką norui prisikirsti: tai nuobodulys, nerimas, stresas, liūdesys, nuovargis ir daugybė kitų.
„Kiekvienas kartais būname emociniais valgytojais“, – sako profesorė, psichologė, valgymo elgesio specialistė Julia Buckroyd. Ji pastebi, kad visose žmonių visuomenėse maistas buvo skirtas ir tam tikriems gyvenimo įvykiams pažymėti – nuo gimimo iki laidotuvių, todėl tik keli žmonės valgo atsakydami į fiziologinius poreikius, tokius kaip alkį, visą laiką.
„Žinoma, dažnas iš mūsų kartais sunkios dienos pabaigoje užsimano traškučių, ir tame nėra nieko blogo. Tačiau jeigu daugelis jūsų mitybos įpročių yra nulemti emocinės būsenos ir dėl to jūs jaučiatės ilgą laiką blogai, metas permąstyti savo valgymo būdą“ , – tikina specialistė.
Ji pažymi, kad emocinis valgymas yra bėda tada, kai mes manome, kad tai bėda. Pavyzdžiui, jūs priaugate svorio, valgote pasislėpę ir tai veikia jūsų santykius, jaučiate gėdą ir kaltę.
Štai 45 proc. nutukusių žmonių reguliariai valgo atsakydami į juos užplūdusius neigiamus jausmus, o 97 proc. moterų, kaip teigiama, žurnale „Appetite“, jaučia potraukį valgyti dėl tam tikrų priežasčių, o ne dėl alkio. Kodėl saldumynų ar riebių patiekalų valgymas mums suteikia tokį greitą komfortą? Kaip teigia ekspertai, reikėtų kaltinti biologiją – bent jau iš dalies: „Maistas mums padeda pasijusti saugiems ir ramiems“, – tikina dr. Kenas Gossas.
„Yra keletas įdomių tyrimų, kurie atskleidžia, kad maistas turi panašų efektą į antidepresantus, ypač, kai jis yra perdirbtas ir gausus riebalų“, – pabrėžia K. Gossas. Mokslininkai netgi tyrė smegenis, kad įrodytų, jog cukrus, riebalai ir druska veikia mūsų emocinius centrus. O tai reiškia, kad tam tikra prasme mes gydomės maistu.
Taip pat skaitykite: Sėkmingesniam gyvenimui: 7 žodžiai, kuriuos verta išbraukti iš savo žodyno
Taigi, nors emocinis persivalgymas gali sukelti kaltės jausmą, tai taip pat priverčia mus jaustis geriau kita prasme. „Riebalai ir angliavandeniai iškiria skausmą malšinančias ir raminančias medžiagas, todėl pasijaučiame laimingesni“, – tikina J. Buckroyd.
Bėda kyla tuomet, kai mes maistą pasitelkiame kaip raminamuosius, norėdami susidėlioti jausmus ir nesirenkame kitokių alternatyvų, kad pasijustume geriau. Kai emocinis valgymas tampa įpročiu, jį pakeisti yra labai sunku. To priežastys gali slypėti ir tame, kad nesusitvarkome su esamomis problemomis, sugrąžinti į vaikystę, kai tėvai mums guosdavo maistu, ir dėl to susiformavo nuomonė, kad maistas gydo.
Emocinio valgymo įveikimas prasideda tada, kai pradedame rūpintis savimi ir priimame neigiamus jausmus, kurie ilgainiui praeis bei nebeturės jokios įtakos mūsų savijautai. „Reikia išmokti valdyti savo emocijas be maisto pagalbos“, – tikina profesorė J. Buckroyd.
Kiekvieną kartą, kai mes į savo jausmus neatsakome maistu, yra maža pergalė prieš įprotį, o mūsų smegenys nebesusieja to, kad maistas ir komfortas yra nedalomas visuma.
Taip pat skaitykite: Diane Kress sukurta mitybos sistema „Metabolizmo stebuklas“. Kas tai?
3 ženklai, kad esate emocinis valgytojas
Ar jūsų mityba yra valdoma emocijų? „Paimkite popieriaus lapą ir padalinkite į dvi dalis. Vienoje pusėje užrašykite savo svorį ir drabužių dydį, koks buvo anksčiau, o kitoje – koks yra dabar. Per vidurį pažymėkite savo svorio svyravimus skirtingais gyvenimo laikotarpiais. Pavyzdžiui, gal studijuodami priaugote svorio, arba tuomet, kai išgyvenote nenusisekusius santykius. Jeigu dauguma svyravimų susiję su emociniais įvykiais jūsų gyvenime, tuomet galima teigti, kad žengiate į emocinių valgytojų grupę“, – teigia profesorė.
Ar šalia maisto prarandate kontrolę? „Ar jaučiate, kad šaldytuvas jus „šaukia“ ir jūs neturite kito pasirinkimo, kaip tik suvalgyti ką nors saldaus ir riebaus? Dauguma emocinių valgytojų pasiduoda maistui, kuriame gausu riebalų ir cukraus, kadangi toks greičiausiai nuramina smegenis ir jie negali kontroliuoti savo potraukio“, – pastebi K. Gossas.
Ar pasitelkiate maistą, kad susidorotumėte su jausmais? „Valgote greitai, nesustojate pajausti skonio ar gerai sukramtyti? Gali būti, kad save gydote maistu“, – teigia K. Gossas. Jo nuomone, dauguma žmonių ištaria „taip“ pirmajam požymiui, tačiau jeigu šis atsakymas tinka ir kitiems, tuomet metas pokyčiams.
