Per dieną suskaičiuodavo daugiau nei penkis puodelius
„Vaizdo komunikacijų centro“ vadovė Vitalija Jankauskaitė atviravo kavos vartojusi per daug. Vien ryte ji neapsieidavo be dviejų puodelių.
„Po to per dieną kiek būdavo susitikimų, tiek būdavo kavos puodelių, suskaičiuodavau ir iki penkių ar dar daugiau. Tris-keturis puodelius per dieną visada išgerdavau. Susitikimo metu net nesvarstydavau, ką norėčiau užsisakyti, kava buvo standartinis pasirinkimas. Po pietų taip pat reikėdavo kavos, nes pavalgius sunkaus maisto apimdavo mieguistumas. Tiesa, per pastaruosius metus esu labai pakeitusi mitybą, gal todėl šiuo atžvilgiu lengviau.
Turėjau net keletą susitikimų, tačiau negalėjau susikaupti ir suprasti, ką žmonės kalba. Tai mane išgąsdino – jeigu taip bus ilgai, neištversiu.
Šiaip ar taip, gerdama tiek kavos, nesijaučiau gerai. Prisigerdavau jos iki širdies permušimų. Jei nuvažiuodavau į treniruotę daug kavos prisigėrusi, net treneris pastebėdavo, kad esu pernelyg sudirgusi, nestabili, kūnas dreba, negaliu paprastų pratimų gerai atlikti.
Beje, turėjau patirtį, kaip galima jaustis be kavos. Kai laukiausi, negėriau kavos ir jaučiausi tikrai gerai. Tačiau pati jos visai atsisakyti niekaip nesiryžau“, – pasakojo moteris.
Todėl kai Lietuvos sveikuolių sąjunga, su kuria Vitalija palaiko ryšius, pradėjo ieškoti, kokį naują iššūkį sugalvoti, Vitalija pasiūlė kavą. Esą dabar tinkamiausias metų laikas pamėginti gyventi be kavos – šilta, šviesu, todėl ryte lengviau atsikelti, mes nesijaučiame tokie mieguisti, kaip, pavyzdžiui, rudenį ar žiemą.
Tokius 30 dienų iššūkius sveikuoliai internete skelbia ir kviečia prisijungti visus norinčius nuolat: žmonės jau išbandė 30 dienų be cukraus, 30 dienų be glitimo, 30 dienų kasdien nueinant po 8 tūkst. žingsnių ir pan.
Pirmoji diena buvo baisi
Vitalija sutinka, kad informacija apie kavos poveikį iš tiesų prieštaringa. Galima rasti įvairiausių nuomonių. Tačiau ją pačią labai paveikė jau seniai skaitytas straipsnis apie tai, kaip kava išbalansuoja antinksčius. Tuomet pradeda išsiskirti adrenalinas, o tai savo ruožtu išbalansuoja nervų sistemą, gali prasidėti panika, širdies permušimai, drebulys. Antinksčiai – svarbi endokrininės sistemos dalis, o kai jie išsibalansuoja, turi labai didelį poveikį sveikatai.
Pagaliau kava išvaro iš organizmo vandenį ir mineralus. Ne veltui sakoma, kad išgėrus puodelį kavos reikia dviejų puodelių vandens, tačiau pati Vitalija prisipažino tiek niekada neišgerdavusi, todėl skysčių jos organizmui visada trūkdavo.
„Pirma diena be kavos buvo baisi. Jau nuo ryto, kai negavau kavos, įsiskaudo galvą,visą dieną negalėjau sukoncentruoti dėmesio. Turėjau net keletą susitikimų, tačiau negalėjau susikaupti ir suprasti, ką žmonės kalba. Tai mane išgąsdino – jeigu taip bus ilgai, neištversiu.
Kitą dieną teko vairuoti iš Vilniaus iki Klaipėdos. Tai buvo dar vienas iššūkis, nes jaučiausi mieguista, o šalia sėdėjo draugė, kuri gėrė kavą. Buvo didelė pagunda sustoti degalinėje ir taip pat nusipirkti kavos, kaip buvau įpratusi.
Po trijų-keturių dienų jau jaučiausi normaliai, savijauta susitvarkė. Liko tik šiokia tokia psichologinė priklausomybė – eini kažkur ir jauti, kaip kava kvepia, žmonės jos geria... Tačiau fiziologiškai kavos netrūko“, – prisiminė pašnekovė.
Kuo keičia kavos skonį
Ryte Vitalija įpratusi daryti mankštą ir palįsti po šaltu dušu, kuris puikiai tonizuoja. Tiesa, šį rytinį ritualą ji turėjo ir iki iššūkio, tačiau pirmiausiai išgerdavo kavos, o tada eidavo mankštintis.
Net treneris pastebėdavo, kad esu pernelyg sudirgusi, nestabili, kūnas dreba, negaliu paprastų pratimų gerai atlikti.
„Dabar tenka pradėti mankštą be kavos. Ir nepasakyčiau, kad labai sunku, kaip buvo galima manyti. Žinoma, vis dar yra mieguistumas, bet tai natūralu: įprotis pradeda keistis po 15 dienų, o visai jam pasikeisti reikia bent 21 dienos, o aš be kavos gyvenu dar tik 12 dienų. Mano organizmas dar nepersiorientavo.
Kokius pokyčius pastebėjau per šį laiką? Gal emocijos tapo natūralesnės, nebesu tokia išbalansuota kaip anksčiau. Anksčiau organizmas fiziologiškai būdavo sudirgintas, o ši nestabilumo būsena persikeldavo ir į protą bei emocijas.
Taip pat smagu, kad nebėra priklausomybės nuo kavos, nebėra „kalančios“ minties, kad būtina jos išgerti. Dabar dažniau išgeriu sulčių, naudingesnio skysčio“, – tikino pašnekovė.
Tiesa, kavos skonio ji pasiilgsta, todėl ieško, kuo galėtų jį pakeisti. Išbandė lubinų, kiaulpienių šaknų, miežinę kavą, gilių kava jau buvo seniau išbandyta. Taigi skonio pakaitalų iš tiesų yra.
„Kavą be kofeino aš vertinu skeptiškai, kadangi labai tikėtina, kad yra nuomonių, kad ji smarkiai apdorota chemiškai, kad iš jos būtų pašalintas kofeinas. Retsykiais jos išgerti galima, tačiau piktnaudžiauti turbūt nereikėtų.
Visi mano minėti gėrimai – kartūs, taigi šiek tiek primena kavą. Bene labiausiai man tinka cikorijos gėrimas, kadangi kavą mėgdavau gerti juodą, be pieno. Taip pat atradau jogų kavą. Nors ji geriama su pienu, bet patinka, kad yra aštri dėl pridėtų prieskonių.
Viliuosi, kad negeriant kavos turėtų pasitvarkyti odos problemos, kurių šiuo metu yra. Išlikęs prisiminimas, kad kai negėriau kavos, problemų su oda neturėjau. Tačiau tam reikia laiko – turėtų pasijausti tik po kelių mėnesių“, – pasakojo pašnekovė.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Šis klubas – ne jums“. Ar tikrai naktinis klubas gali jūsų neįleisti dėl išvaizdos?
Svetimi jos eksperimento nesupranta
Apie savo patirtį, kaip išgyvena be kavos, „Facebooko“ grupėje „30 dienų iššūkis be kavos“ pasakojo ir kiti prie šios iniciatyvos prisijungę sveiko gyvenimo būdo mylėtojai.
Tiesa, patirtys įvairios.
Vieni tikina, kad nepatyrė jokio diskomforto, esą tai tik įprotis – daugiau nieko. Tačiau yra ir tokių, kurie prisipažįsta, kad vos tik nusprendė prisijungti prie iššūkio, net jei anksčiau kavos beveik negėrė, dabar nebegali apie nieką kitą galvoti, kaip tik apie kavą. Treti teigia, kad ir taip išgeria tik 1–2 puodelius per dieną, todėl net nebandys.
„Iššūkio dalyvių atsiliepimai – iš esmės geri, o iš aplinkos – nelabai. Sulaukiu replikų – kas čia per nesąmonė, turbūt neturiu kuo užsiimti. Esą kokia čia didvyrė – tik pamanykite, kavos negeria.
Nelaikau savęs nei didvyre, nei ne didvyre, tiesiog noriu atsikratyti šio įpročio, kurį laikau žalingu, ir šis būdas man tinka. Kitiems atrodo, kad tai perdėtas sveikuoliškumas, tačiau man iššūkis padeda pamatyti, ar galiu perlipti per save ir įveikti savo įpročius.
Iššūkiai man patinka, jie mobilizuoja. Labai gerai tai pamačiau dalyvaudama vaikščiojimo iššūkyje. Reikėjo per dieną nueiti 8 tūkst. žingsnių (tai maždaug 5–7 km, priklausomai nuo ėjimo tempo), bet turėjome programėlę, per kurią vieni kitus matėme, todėl atsirado konkurencija, dėl kurios norėdavau nueiti vis daugiau.
Nueidavau net 20 tūkst. žingsnių per dieną – apie 15 km. Ir tai tikrai suformavo įprotį: jei dabar kurią dieną nueinu mažiau, iš karto jaučiu, kad kažko trūksta, todėl vakare specialiai išeinu pasivaikščioti. Ir jei užeina mieguistumas, vietoj kavos dabar einu pasivaikščioti“, – teigė Vitalija.
Moteriai ne problema įstatyti save į rėmus, juolab kad tai ji daro ir darbinėje veikloje, kadangi dirba savarankiškai. Be to, priėmusi iššūkį ji jaučia atsakomybę prieš kitus. Tariantis tik su savimi, labai lengva rasti pasiteisinimų ir viską mesti.
Ar ketina Vitalija po mėnesio vėl grįžti prie kavos? „Nesakau sau „niekada“. Gal man pavyks jos gerti labai mažai, nes aiškiai galiu palyginti savo savijautą. O gal pavyks jos visiškai atsisakyti, nes jau bus susiformavęs įprotis gyventi be kavos“, – svarstė pašnekovė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichoterapeutė G.Petronienė: „Išmokite mylėti save, ir kritika jūsų nesužeis“
