Bėgimo malonumą atradęs vyras, net ir pasiekęs norimą svorį, sustoti nežada – dalyvauja maratonuose ir su šypsena reaguoja į tai, kai pažįstami gatvėje jo nebeatpažįsta.
– Šiandien džiaugiatės puikia išvaizda. Ar anksčiau jautėte nepatogumus dėl per didelio svorio?
– Tikrai taip. Buvo sunku stovėti darbe, nes nuolat jausdavau sąnarių skausmus, skaudėjo čiurnos, keliai, kamavo nugaros skausmai...
– Kas motyvavo siekti pasikeitimų?
– Būtent sunkumai darbe ir motyvavo siekti pasikeitimų. Dar viena priežastis – atostogos su draugais, ypač nuotraukos iš jų, žmonių komentarai būnant pliaže ar prie baseino. Pats pastebėjau, kad sunkiai kvėpuoju net ir ilsėdamasis. Visuomet atrodė, kad esu tiesiog stambus, tačiau ne nutukęs.
– Kokie buvo pirmieji žingsniai lieknėjimo link?
– Pradėjau bėgioti. Būtent bėgimas padėjo atsikratyti visų nereikalingų kilogramų. Nusprendęs mesti svorį pradėjau sportuoti sporto salėje, tačiau svoris krito lėtai, trūko ir ištvermės.
Tuomet paskaičiau įvairių straipsnių, patarimų ir nusprendžiau po truputį pradėti bėgioti. Svoris ėmė kristi po kiekvieno bėgimo – geresnės motyvacijos ir negalėjo būti! Kasdien nubėgdavau po dešimt kilometrų.
– Kaip koregavote savo mitybos įpročius? Ko atsisakėte?
– Atsisakiau greitojo maisto, nors juo niekuomet per daug nepiktnaudžiavau. Pradėjau valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, racioną papildžiau daržovėmis ir įvairiais sveikuoliškais špinatų, avokadų, bananų kokteiliais.
– Kaip pasikeitė jūsų kasdienis gyvenimas, atsikračius papildomų kilogramų?
– Atsirado daugiau energijos, pagerėjo savijauta, nuotaika, atgavau pasitikėjimą savimi ir savo išvaizda. Pasidarė daug lengviau įsigyti norimus drabužius, įsijungti į norimas veiklas. Manau, kad svarbiausia užsibrėžti tikslą ir jo siekti, o pasiekti rezultatai motyvuoja judėti tik pirmyn.
– Kas daro didesnę įtaką metant svorį – aktyvus sportas ar subalansuota mityba?
– Manau, kad abu faktoriai labai svarbūs ir tarpusavyje susiję. Sakyčiau, kad gal šiek tiek svarbiau sportas, bent jau mano atveju.
– Ar buvo sunkių, tingių momentų, kai norėjosi viską mesti ir tiesiog pasimėgauti riebiu mėsainiu? Ar leisdavote sau praleisti treniruotę ir šiek tiek atsipalaiduoti?
– Sportuoti norėjosi visą laiką, o maistą, net ir ne patį sveikiausią, svečiuose ir vakarėliuose valgau visuomet. Būdamas namuose į mitybą žiūriu kiek griežčiau, bet net ir papiktnaudžiavęs torto gabaliuku ar cepelinais, žinau, jog kitą dieną bėgsiu dešimt kilometrų ir visas šias kalorijas sudeginsiu.
– Kaip į tokius kardinalius pasikeitimus reagavo artimieji ir draugai, kurie anksčiau negailėdavo kandžių komentarų dėl jūsų svorio?
– Aplinkiniai ir artimieji gyrė ir skatino, palaikė. Tie, su kuriais susitikdavau rečiau, dažnai net neatpažindavo. Vis dar sulaukiu teigiamų komentarų, nors mano svoris nebesikeičia jau trejus metus. Tiesa, priaugau penkis kilogramus raumenų masės nuo pirminio svorio numetimo, tačiau šie kilogramai – tik į naudą.
– Kiek kartų per savaitę bėgiojate? Galbūt išmėginote savo jėgas maratone?
– Bėgioju du kartus per savaitę, taip pat žaidžiu krepšinį ir šiek tiek užsiimu kitomis sporto šakomis. Prieš porą dienų nubėgau savo pirmąjį pilnąjį maratoną Dubline, o praeitą savaitgalį įveikiau jau antrąjį pusmaratonį Lisabonoje. Visus šiuos tris bėgimus skyriau paramos projektui „Mums rūpi“, renkančiam lėšas vėžiu sergantiems vaikučiams.
Lieknėjimo treniruočių galite rasti portale sportobirza.lt.
