Kas penktas apklaustas Lietuvos gyventojas pas odontologą lankosi kartą per metus. Vienas iš dešimties apklaustųjų į odontologo kabinetą užsuka kartą per dvejus metus ir rečiau, 3 proc. gyventojų pas dantų gydytoją nesilanko visai.
„Įsisenėjusios dantų problemos gali sukelti ne tik jų skausmą, bet ir kitus rimtus negalavimus – virškinimo, skrandžio bėdas. Deja, ne tik apklausa, bet ir mūsų praktika rodo, kad žmonės Lietuvoje vis dar nepakankamai dėmesio skiria tinkamai dantų higienai, į odontologus linkę kreiptis tik tada, kai nebegali tverti skausmo. Tačiau delsiant bėda didėja, todėl ją išspręsti užtrunka ilgiau, o ir piniginę pacientui paprastai tenka atverti plačiau“, – teigia Centro odontologijos klinikos „Denticija“ gydytoja Jūratė Lybaitė.
Vizitą pas odontologą sieja su baime ir skausmu
Didelę įtaką tam, kad lietuviai vengia odontologo, turi ir nuo vaikystės įsišaknijusi dantų gydytojų baimė. Didžioji dauguma – 63 proc. apklaustųjų – įvardijo, kad vaikystėje labiausiai bijojo būtent dantų gydytojo.
Iki šiol pirma mintis, kilusi galvoje paminėjus žodį „odonotologas“, didžiajai daliai (41 proc.) apklausoje dalyvavusių lietuvių yra skausmas
Iki šiol pirma mintis, kilusi galvoje paminėjus žodį „odonotologas“, didžiajai daliai (41 proc.) apklausoje dalyvavusių lietuvių yra skausmas, o beveik kas ketvirtas (24 proc.) gyventojas dantų gydytojus ir dabar sieja su baime.
Nemaloniausia procedūra odontologo kabinete lietuviams yra dantų gręžimas. Taip teigė daugiau nei trečdalis, t. y., 35 proc., respondentų. Danties rovimas nemaloniausias 32 proc., o nuskausminimo procedūrą kaip nemaloniausią įvardijo 13 proc. apklaustųjų.
„Pastebime, kad nereto pacientų galvoje vis dar išlikę mitai apie itin skausmingą dantų gydymą, kuriuos vis dėlto daugiausia lemia psichologinės priežastys, – pasakoja gyd. odontologė Jūratė Lybaitė. – Tačiau šiuolaikinės technologijos ir gydymo būdai jau seniai nebeprimena prieš kelis dešimtmečius veikusių dantų gydytojų kabinetų. Pavyzdžiui, šiuo metu odontologijoje naudojamas lazeris ne tik leidžia išvengti nemalonaus gręžimo garso, bet ir, gydant minkštuosius burnos audinius bei dantenas, skausmo ir kraujavimo. Net labiausiai nemėgstantiems nuskausminimo procedūrų galima pasirinkti tokią, kuri kels mažiausiai nemalonių pojūčių.“
Dantų priežiūrai – dantų krapštukai
Didžioji dauguma šalies gyventojų (98 proc.) kasdienei dantų priežiūrai naudoja dvi paprasčiausias priemones – dantų šepetėlį ir pastą. Įdomu tai, kad antra pagal populiarumą burnos priežiūros priemonė mūsų šalyje yra dantų krapštukai.
Nemaža dalis Lietuvos gyventojų nėra linkę investuoti ir į burnos higienos procedūras. Dažniausiai apklausoje dalyvavę gyventojai (32 proc.) teigė, kad pas odontologą atlikti burnos higienos procedūrų lankosi kartą per dvejus metus ir rečiau. Kas ketvirtas lietuvis nurodė, kad tokių procedūrų neatlieka visai. 29 proc. šalies gyventojų jomis naudojasi kartą per metus.
Apklausa vykdyta Centro odontologijos klinikos „Denticija“ užsakymu, 2014 m. balandžio mėn. Jos metu apklausta 500 gyventojų nuo 35 iki 60 metų amžiaus.
