Kai kurios vėžio rūšys yra neišvengiamos ir priklauso nuo genų. Tačiau iš tiesų dar yra ir didinantis susirgimo vėžiu riziką elgesys, kurį galime kontroliuoti. Kvėpavimas nešvariu oru (tai gali būti tiek cigarečių dūmai, tiek oro tarša), tam tikro maisto valgymas (arba nevalgymas) bei kasdienis buvimas šalia tam tikrų produktų bei chemikalų gali prisidėti prie rizikos susirgti vėžiu.
Net kasdienis gėrimų pasirinkimas gali turėti įtakos jūsų susirgimo vėžiu rizikai.
Štai keli gėrimai, kuriuos mokslas sieja su padidėjusia susirgimo vėžiu rizika, o kai kuriais atvejais – net mirtimi.
Yra daugybė įrodymų, kad alkoholio vartojimas prisideda prie padidėjusio susirgimo vėžiu atvejų skaičiaus.
Alkoholis yra medžiaga, moksliškai vadinama etilio alkoholiu. Tai chemikalas, paprastai gaunamas vykstant cukraus (pavyzdžiui, iš vynuogių) arba krakmolo (pavyzdžiui, bulvių ar ryžių) fermentacijai.
Dalis priežasties, kodėl alkoholis yra pavojingas, yra tai, kad jis dirgina audinius, o dėl to kancerogeninėms medžiagoms daug lengviau ten patekti ir pažeisti DNR.
Mokslininkai daugybę kartų įrodė, kad alkoholio vartojimas gali prisidėti prie keleto vėžio rūšių. Svarbu ir vartojamas kiekis – kuo daugiau geriate, tuo didesnė įvairių vėžio rūšių išsivystymo rizika, įskaitant galvos, kaklo, gerklės, kepenų, krūties ir gaubtinės žarnos vėžį.
Pasaulinis 195-ių šalių tyrimas (objektas buvo geriantys asmenys), publikuotas 2018-siais, parodė, kad nesvarbu, kur žmonės gyvena, suvartojantieji daugiau alkoholio yra labiau linkę susirgti vėžiu; jie taip pat labiau linkę mirti nuo vėžio ir daugybės kitų priežasčių.
Žinoma, galite sakyti: daugybė žmonių pasiekia senyvą amžių reguliariai gerdami alkoholį. Tačiau tai nereiškia, kad toks elgesys yra saugus. Net jeigu tai yra 93-ejų Anglijos karalienė Elžbieta II, kuri reguliariai ragauja vyno pietų metu bei išgeria šampano prieš miegą.
Prancūzijoje, kur žmogus per dieną suvartoja vidutiniškai 2,7 stiklinės alkoholio, kasmet nuo alkoholio miršta 49 000 žmonių. Šios šalies sveikatos atstovai skatina prancūzus gerti mažiau.
Alkoholis yra alkoholis, ir dideliais kiekiais jis kenkia mūsų kūnui – nesvarbu, tai taurė vyno, taurė konjako ar keli buteliai alaus.
Saldūs gėrimai taip pat gali būti pavojingi. Cukrus siejamas su didesniu vėžinių susirgimų kiekiu; yra įrodymų, kad cukrus padeda navikams augti greičiau ir agresyviau.
34-erius metus trukęs ir 118 000 JAV suaugusiųjų stebėjęs tyrimas parodė, kad žmonės, geriantys daugiau cukringų gėrimų, yra labiau linkę mirti nuo įvairiausių ligų, tarp jų ir krūties ir gaubtinės žarnos vėžio.
Ypač bloga mintis gerti saldintus gėrimus, nes skystas cukrus labai greitai absorbuojamas ir suvirškinamas.
Kai geriame saldžius gėrimus, tokius kaip vaisvandeniai, limonadai ar sultys, į kepenis žaibiškai patenka fruktozė, nepaliesta kitų pagrindinių maistinių medžiagų, tokių kaip ląsteliena, kuri sulėtina virškinimą ir suteikia sotumo jausmą.
Ypač bloga mintis gerti saldintus gėrimus, nes skystas cukrus labai greitai absorbuojamas ir suvirškinamas.
„Tiesiog per dieną suvartojate daugiau kalorijų, o laikui bėgant tai sukelia svorio augimą“, – neseniai „Business Insider“ sakė Vasanti Malik, Harvardo T. H. Chano Viešosios sveikatos mokyklos mitybos katedros mokslininkė.
Toks svorio augimas gali sukelti su nutukimu susijusius vėžius, įskaitant krūties ir gaubtinės žarnos vėžį.
Nerimą ypač kelia ir tai, kad vėžys mėgsta cukrų vartoti kaip kurą. Norint geriau suvokti šį fenomeną tarp žmonių, reikia atlikti dar daug tyrimų, tačiau laboratoriniai tyrimai su pelėmis ir mielėmis parodė, kad cukrus gali maitinti vėžines ląsteles bei stimuliuoti jas augti greičiau ir agresyviau.
Karšti gėrimai, patiekiami beveik verdantys, taip pat gali padidinti stemplės vėžio riziką.
Mokslininkai atrado, kad žmonės, geriantys labai karštą matės arbatą, kuri tradiciškai patiekiama karšta šaltesniuose Argentinos regionuose, turi didesnę riziką susirgti stemplės vėžiu. Alkoholio vartojimas ir rūkymas padidina šią riziką.
Ši rizika nėra išskirtinai būdinga tik Pietų Amerikai.
Viename naujame tyrime teigiama, kad Irano šiaurės rytuose gyvenantys žmonės, kurie kasdien geria 2 puodelius labai karštos arbatos, beveik padvigubina savo riziką susirgti stemplės vėžiu, palyginti su iraniečiais, laukiančiais, kol arbata atšals.
Laimė, mokslininkai pamatė, kad stemplės vėžio rizika, susijusi su karštų gėrimų vartojimu, yra santykinai labai maža. Irano tyrime tai pridėjo 17 vėžio atvejų 100 000 žmonių. Be to, vengti labai karštų gėrimų yra labai paprasta.
Būkite geri savo liežuviui ir stemplei, tiesiog luktelėkite kelias minutes prieš mėgaudamiesi puodeliu kavos ar arbatos.
Žmonės taip pat vis labiau susirūpina dėl kavos sukeliamos vėžio rizikos.
Kelis dešimtmečius mokslininkai bandė pamatyti, ar yra ryšys tarp kavos vartojimo ir vėžio rizikos, tačiau nieko nerado dėl painiojančių veiksnių, tokių kaip rūkymas, kuris taip pat didina vėžio riziką.
Tačiau šiuo metu vykstantis tyrimas stebi 1,2 milijono rūkančių, anksčiau rūkiusių ar nerūkančių žmonių. Rezultatai vis dar preliminarūs, tačiau mokslininkai pastebėjo, kad visose trijose kategorijose atstovų plaučių vėžio rizika didesnė tų, kurie kasdien geria 2 puodelius ar daugiau kavos arba arbatos.
Vyriausioji tyrimo autorė Dr. Xiao Ou Shu sakė, kad jos komanda negalėjo kontroliuoti pasyvaus rūkymo ir rūkančiųjų rūkymo įpročių, todėl galutiniai rezultatai greičiausiai nepateiks tikslių kavos poveikio vėžio rizikai rezultatų.
Skrudinimo proceso metu kava išskiria chemikalą, siejamą su vėžiu.
Kavos skrudinimas išskiria cheminį junginį, vadinamą akrilamidu, kurio neįmanoma pašalinti iš kavos prieš ją vartojant.
Vartojamas dideliais kiekiais akrilamidas yra pavojingas (tai yra vienas iš toksiškų chemikalų, kuriuos įkvepia rūkaliai), tačiau nėra įrodymų, kad nedidelis toksino kiekis, randamas kavoje, yra kenksmingas mūsų organizmui.
Tačiau čia ryšys su vėžiu geriausiu atveju yra labai nedidelis.
Laboratoriniai tyrimai su pelėmis ir mielėmis parodė, kad cukrus gali maitinti vėžines ląsteles bei stimuliuoti jas augti greičiau ir agresyviau.
Nors Kalifornijos teisėjas 2018-aisiais priėmė sprendimą, kad toje valstijoje kavos pardavėjai ant etikečių privalo įspėti pirkėjus apie galimą akrilamido, randamo kavoje, sukeliamą vėžio riziką, sveikatos ekspertai nėra įsitikinę, kad šis sprendimas buvo priimtas remiantis tiksliausiais moksliniais įrodymais.
Kalifornijos Aplinkos sveikatos rizikos vertinimo biuras (OEHHA) ginčija šį įstatymą, teigdamas, kad nėra pakankamai įrodymų, rodančių, kad kava sukelia vėžį. JAV Maisto ir vaistų administracija sutinka ir sako, kad įspėjimai apie vėžį ant kavos pakelių greičiau suklaidins pirkėjus, nei jiems padės.
-
Alkoholio atsisakęs Paulius pasaulį dabar mato kitaip: „Anksčiau žinodavau, kad kitą savaitgalį vėl gersiu“
-
Vilma: „Mano tėtis nesuprato esąs alkoholikas, o aš vis dar nesuvokiu, kaip tai pakeitė mano gyvenimą“
-
Alkoholikų dukros išpažintis: „Geriančių vyrų kompanijoje mažai mergaitei tikrai buvo nesaugu“
Be to, ir Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra, ir Amerikos vėžio draugija teigia, kad moksliniai tyrimai rodo, jog kava greičiau kovoja su vėžiu, nes ji gali sumažinti kai kurių vėžių išsivystymą krūtyje, kepenyse ir gaubtinėje žarnoje.
Kava taip pat turi daug kitos naudos sveikatai, ypač kalbant apie mūsų senstančią širdį. Tai vienintelis gėrimas sąraše, kurį saugu gerti tiek, kiek norisi.
Vokiečių mokslininkų komanda, neseniai tyrusi kofeino poveikį kraujagyslių ląstelių veiklai, teigia, kad maždaug 4 puodeliai kavos per dieną yra tobulas kavos kiekis, norint palaikyti sveiką ir gyvybingą širdį.
Iš iki šiol atliktų tyrimų aišku, kad cukrus ir alkoholis yra patys pavojingiausi.
