Vis tik gydytojai pastebi, kad vizitą pas burnos chirurgą pacientai atidėlioja dėl kelių ir dažniausiai tų pačių nerimą keliančių klausimų.
Kodėl praradus vieną dantį jį nedelsiant reikia atkurti?
Dažnai praradę vieną dantį žmonės yra linkę laukti vyresnio amžiaus tam, kad vienu metu atlikdami dantų implantaciją, galėtų atkurti daugiau pašalintų dantų. Tačiau klinikos „Grožio chirurgija“ burnos chirurgas Artūras Stumbras pabrėžia, kad net ir vieno danties praradimas sukelia nuolatinį diskomfortą: žmonės vengia šypsotis ir palaikyti tiesioginį kontaktą su kitu asmeniu.
Tai apriboja jų socialinio gyvenimo aktyvumą, krenta pasitikėjimas savimi. Tuo tarpu netekus daugiau dantų, ilgainiui gali pasikeisti net veido forma, atsirasti raukšlių, o blogai sukramtant maistą – kilti virškinimo organų sutrikimų. Vis tik liūdniausias pasekmes sukels ir ilgą gydymo procesą užtikrins – delsimas.
„Netekus danties, tuščioje vietoje pradeda tirpti kaulas, o didžiausi tirpimo rodikliai fiksuojami būtent pirmaisiais metais po danties išrovimo. Tad uždelsus implantuoti, kelias tobulos šypsenos link bus kur kas ilgesnis, nes papildomai reikės atlikti kaulo priauginimą, be kurio implantacija dažnai tiesiog nėra įmanoma.
Laikui bėgant, greta esantys dantys taip pat juda link tuščios vietos, išilgėja. Tokiu atveju, siekiant atstatyti sąkandį, prieš implantaciją, papildomai prireiks ir ortodontinio gydimo breketais,“ – įspėja A. Stumbras.
Nuo ko priklauso implantavimo sėkmė?
Implantai į prarasto danties vietą įsriegiami, kaip varžteliai, kurie suauga su žandikaulio kaulu ir tampa jo dalimi, atstojančia danties šaknį. Tad pacientai, manantys, kad kokybiška ir patikima implantų sistema turi įtakos implantų prigijimui ir ilgaamžiškumui – teisūs.
Vis tik burnos chirurgas skuba akcentuoti, kad didžiąja dalimi implantavimo sėkmę lemia chirurginė metodika ir gydytojo profesionalumas. „Atsakingai į savo darbą žiūrintys specialistai naudoja tik itin aukštos kokybės implantus. Tad pirmiausia, visada patariu pasidomėti burnos chirurgo specializacija ir patirtimi. Na o pasirinkę gydytoją – juo pasitikėkite, tuomet gydymo sėkmė bus užtikrinta“, – teigia A. Stumbras.
Ar atkurti dantys nesiskirs nuo natūralių?
Paskutinysis dantų atkūrimo etapas yra protezavimas vainikėliais. Praėjus 4-6 mėnesiams nuo implanto įsriegimo ir kaului įaugus tarp implanto sriegių, implantas naudojamas kaip atrama danties vainikėlio pritvirtinimui. Ant implantų tvirtinami vainikėliai tiek spalva, tiek forma ir dydžiu yra pritaikomi prie natūralių dantų.
„Protezavimui naudojamos medžiagos yra labai panašios į natūralų dantį tiek jo funkcijomis, tiek estetine išvaizda. Tad, jeigu dantų technikas darbą atliko meistriškai, iš pirmo žvilgsnio net specialistas neįtars, kad dantys yra protezuoti“, – šypsosi klinikos „Grožio chirurgija“ gydytoja odontologė Ingrida Žiugždaitė-Rezeckienė.
Ar tikrai neskaudės?
I. Žiugždaitė-Rezeckienė pastebi, kad bene dažniausiai užduodamas pacientų klausimas yra „ar tikrai neskaudės?“. Gydytoja mano, kad greičiausiai ši baimė yra atsiradusi dėl ankstesnės patirties, kuomet burnos chirurgijos sritis dar nebuvo tokia pažangi.
„Šiandien danties atstatymas ant implanto yra labiausiai tausojantis trūkstamo danties atstatymo būdas. Didžiausias privalumas atkuriant dantis tokiu būdu yra tas, kad išsaugomi gretimi dantys – jų nereikia šlifuoti tam, kad prie jų būtų pritvirtintas tiltinis protezas“, – aiškina I. Žiugždaitė-Rezeckienė.
Tad gydytoja ramina, kad bijoti nėra ko, o pacientai dantų procedūrų metu dažniausiai renkasi vietinę nejautrą, kurios pakanka, kad nesijaustų skausmo. Ji priduria, kad žmonėms, jaučiantiems panišką baimę, turintiems itin jautrius dantis ar nevaldomą pykinimo refleksą, procedūras galima atlikti taikant sedaciją – dalinę trumpalaikę narkozę, kurios metu pacientas lengvai užmiega, nejaučia baimės ar streso.
Vis tik gydytojai skuba įspėti, kad atkurtus dantis reikia prižiūrėti lygiai taip pat, kaip ir savus: reguliariai lankytis pas odontologą, laikytis tinkamos kasdieninės burnos higienos ir reguliariai atlikti profesionalią dantų higieną. I. Žiugždaitė-Rezeckienė primena, kad pirmuosius metus po protezavimo ant implantų yra būtina gydytojui pasirodyti kas tris mėnesius, o antraisiais metais ir vėliau – ne rečiau kaip du kartus per metus.
