Absoliučiai visų porų santykiuose pasitaiko kritikos, šiokios tokios nepagarbos, atsainumo – mes nė vienas nesame idealūs. Tačiau viskas priklauso nuo dozės... Jei neigiami santykių aspektai jau nugali teigiamus, verta suklusti.
1 požymis: Kritikuojamas ne elgesys, o pats partneris
Nuolatinės kritiškos pastabos, verčiančios kitą žmogų jaustis „blogu“. Nuolatiniai apibendrinimai: „tu visada...“, „tu niekada...“, „tu iš tų žmonių, kurie...“, „ir kodėl tu toks/tokia?“ Dažniausiai kritikuojamasis ima gintis, ir abi pusės net nebesiklauso viena kitos – kaltinimai skrieja kaip strėlės.
Ką daryti? Jei kritikuojate – tai tik konkretų elgesį konkrečiu atveju, o ne pačią asmenybę. Pavyzdžiui: „Atsitiko X, aš pasijutau Y, o norėčiau, kad būtų Z“.
2 požymis: Demonstruojama panieka
Psichoterapeutas įžeidžias, išjuokiančias patyčias išskiria kaip pačią rimčiausią santykių problemą.
Ir net nebūtinai žodžiais – dažnai tai būna neverbaliniai signalai, kuriais pasistengiama kitą žmogų pažeminti. Nuolatiniai sarkastiški juokeliai, išraiškingi atodūsiai, reikšmingi krenkštelėjimai... Visa tai žeidžia kito jausmus ir mažina jo savivertę. Tai daroma sąmoningai, kartais kerštaujant ir norint įžeisti ar išjuokti partnerį. Psichoterapeutas tokias patyčias išskiria kaip pačią rimčiausią santykių problemą.
Ką daryti? Jei norite išsaugoti santykius – turėsite pasistengti, pašlifuoti aštrius savo charakterio kampus ir prisiminti, kad patyčios – pats skaudžiausias dalykas, kurį sunku pamiršti.
3 požymis: Agresyvi gynyba
Vienam partneriui atrodo, kad jis nuolat puolamas, tad jis visada pasiruošęs gintis. Jis įprato būti aukos pozicijoje, ir, pradėdamas teisintis, netrukus pereina prie kaltinimų: „o tu pats...“, „taip, bet...“, vis aršiau ginama savo pozicija – taip, kad vėliau jau niekas nebepamena, nuo ko ginčas prasidėjo.
Ką daryti? Pabandyti atsidurti partnerio vietoje. Parodyti, kad sutinkate bent su puse jo argumentų, kad suprantate jo jausmus ir gebate į situaciją pažvelgti jo akimis.
4 požymis: Užsisklendimas ir konfliktų vengimas
Norėdami išvengti nemalonių situacijų, kai kurie žmonės „negirdi“, ką jiems sako, atsakinėja vienu žodžiu arba stengiasi pakeisti temą, įbeda akis į kompiuterį ar televizorių ar apskritai išeina iš kambario. Tai kartais būna bandymas nusiraminti, neleisti išsiveržti emocijoms, bet konfliktų vis tik išvengti nepavyksta. Tokį „neutralitetą“ partneris supranta kaip šaltumą, aroganciją ir norą nusišalinti nuo sprendimų.
Ką daryti? Svarbu laiku pastebėti, kad jūs ar jūsų partneris stengiatės išvengti pokalbių todėl, kad jus pernelyg užvaldžiusio emocijos. Kurį laiką „nekalbadienio“ pertraukėlė netgi naudinga, bet ji neturi pernelyg užsitęsti.
